Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Interferencija reikšmės Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite pad
Interferencija
- Kitos reikšmės – Interferencija (reikšmės).
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šviesos interferencija – reiškinys, kai dvi ar kelios erdvėje sklindančios koherentinės bangos susideda sudarydamos iš eilės besikeičiančias šviesias ir tamsias juostas.
Susidarymas
Bangos sklisdamos susideda ir vienuose erdvės taškuose vyksta susilpninti svyravimai, o kituose – sustiprinti. Dviejų ar daugiau šviesos spindulių pluoštų sukeliamas šviesos intensyvumas paprastai yra lygus atskirų spindulių pluoštų sukeltų šviesos intensyvumų sumai. Bet patirtis prieštarauja tokiai bangų sudėčiai, nes sudedant bangas, tik retkarčiais atstojamosios bangos amplitudė yra lygi sudedamųjų amplitudžių sumai.
Formulės
Sudėjus du vienodos krypties harmoningus svyravimus, atstojamojo svyravimo amplitudės kvadratas lygus:
A²=A1²+ A2²+2× A1×A2×cos×(φ 2-φ 1)
A1 ir A2 yra sudedamųjų svyravimų amplitudės, φ 2-φ 1 – jų fazių skirtumas.
Taigi atstojamosios bangos amplitudės kvadratas A², o tuo pačiu ir šviesos stiprumas I (nes I ~ A²) priklauso nuo sudedamųjų bangų fazių skirtumo. Kai φ 2-φ 1=2mπ (čia m=0, 1, 2, 3 …), t. y., kai fazės vienodas, dviejų bangų atstojamoji amplitudė lygi dedamųjų amplitudžių sumai:
A= A1+ A2
Kai φ 2-φ 1= (2m+1) π, svyravimo fazės yra priešingos ir atstojamoji amplitudė yra lygi dedamųjų amplitudžių skirtumui:
A= A1- A2
Dedamųjų bangų fazių skirtumas pasilieka visą laiką pastovus tik tada, kai turime koherentines bangas. Šviesos bangas spinduliuoja šaltinio atskiri atomai. Atomo spinduliavimas trunka trumpai (apie 10-8 s) ir nutrūksta, kai išspinduliuoja visą energijos perteklių. O kartais atomas nustoja spinduliavęs, kai susiduria su gretimais atomais. Vėliau jis gali vėl spinduliuoti, tačiau naujai išspinduliuotos bangos fazė bus jau skirtinga. To paties šviesos šaltinio dviejų atskirų atomų spinduliuojamų bangų fazės skirtumas visą laiką keičiasi. Taigi dviejų atskirų atomų išspinduliuojamos bangos nėra monochromatinės (vienodo ilgio) ir koherentinės, jas sudėję, interferencijos negausime.
Sudedant n svyravimų su vienodomis amplitudėmis a, gauname atstojamąją amplitudę, kuri lygi:
A²=n×a²+2a²Σ cos ×(φ i-φ k);
Čia i ir k poromis įgyja visas reikšmes nuo 1 iki n, išskyrus reikšmes i=k. Kadangi φ i ir φ k priklauso skirtingiems atomams ir vienas su kitu nesurišti, tai cos (φ i-φ k) turės turės visas galimas teigiamas ir neigiamas reikšmes. Taigi, esant labai dideliam sudedamųjų svyravimų skaičiui, antrojo nario suma praktiškai virsta nuliu, ir galima parašyti, kad:
A²=na²
Arba
I=nI0
Taigi atstojamojo svyravimo šviesos intensyvumas (I) bet kuriam nagrinėjamam laiko taškui lygus dedamųjų svyravimų šviesos intensyvumų sumai (nI0). Šviesos interferencijos negauname, tai įrodo, kad šviesos interferencijos reiškiniui stebėti reikia sudaryti atitinkamas sąlygas.
Frenelio bandymai
Prancūzų mokslininkas Frenelis parodė, kad koherentines bangas galima gauti, padalijus atspindėjimo arba lūžimo būdu vieno arba artimųjų sąveikaujančių atomų išspinduliuota šviesos srautą į atskirus du srautus. Jis išsklaidė šviesos šaltinio nedidelio paviršiaus išspinduliuotą spindulių pluoštą į du koherentinius: nukreipė jį į du veidrodžius, kurie sudaro artimą 180° kampą. Du spinduliai, atsispindėję nuo veidrodžių tartum eina iš šviesos šaltinio dviejų menamų vaizdų ir, praėję nevienodo ilgio kelią, vėl susitinka ant ekrano. Į įvairius ekrano taškus jie ateina nevienodose fazėse; fazės skirtumas priklauso nuo spindulių nueitų kelių skirtumo. Todėl įvairių ekrano vietų apšviestumas bus nevienodas. Be veidrodžių Frenelis panaudojo ir prizmę, kurią sudaro dvi mažo laužiamojo kampo pagrindais sudėtos prizmės. Biprizmė sudaro du šviesos šaltinio menamuosius atvaizdus, iš kurių sklinda koherentinės bangos ir ant ekrano duoda šviesias ir tamsias juostas
Jungo bandymai
Anglų mokslininkas Tomas Jungas dviem koherentiniams šviesos šaltiniams gauti pasinaudojo šviesos difrakcijos reiškiniu. Jo prietaise šviesos šaltinis stipriai apšviečia plyšį; sklindanti iš jo šviesos banga pasiekia ekraną su dviem siaurais plyšiais, kuriuos nušviečia skirtingos tos pačios bangos paviršiaus dalys. Praėjusi juos banga užlinksta, ir spinduliai, susitikę ekrane, interferuoja.
Šviesos bangos yra skersinės, taigi jos svyruoja bet kuria, statmena sklidimo krypčiai linkme. Interferencijai reikia, kad koherentinės bangos svyruotų vienoje plokštumoje (būtų poliarizuotos).
Susijusios temos
- Interferometrija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Interferencija, Kas yra Interferencija? Ką reiškia Interferencija?
Kitos reiksmes Interferencija reiksmes Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sviesos interferencija reiskinys kai dvi ar kelios erdveje sklindancios koherentines bangos susideda sudarydamos is eiles besikeiciancias sviesias ir tamsias juostas Interferencijos atvaizdas gautas naudojant Michelsono interferometra su zaliu lazeriuSusidarymasBangos sklisdamos susideda ir vienuose erdves taskuose vyksta susilpninti svyravimai o kituose sustiprinti Dvieju ar daugiau sviesos spinduliu pluostu sukeliamas sviesos intensyvumas paprastai yra lygus atskiru spinduliu pluostu sukeltu sviesos intensyvumu sumai Bet patirtis priestarauja tokiai bangu sudeciai nes sudedant bangas tik retkarciais atstojamosios bangos amplitude yra lygi sudedamuju amplitudziu sumai FormulesSudejus du vienodos krypties harmoningus svyravimus atstojamojo svyravimo amplitudes kvadratas lygus A A1 A2 2 A1 A2 cos f 2 f 1 A1 ir A2 yra sudedamuju svyravimu amplitudes f 2 f 1 ju faziu skirtumas Taigi atstojamosios bangos amplitudes kvadratas A o tuo paciu ir sviesos stiprumas I nes I A priklauso nuo sudedamuju bangu faziu skirtumo Kai f 2 f 1 2mp cia m 0 1 2 3 t y kai fazes vienodas dvieju bangu atstojamoji amplitude lygi dedamuju amplitudziu sumai A A1 A2 Kai f 2 f 1 2m 1 p svyravimo fazes yra priesingos ir atstojamoji amplitude yra lygi dedamuju amplitudziu skirtumui A A1 A2 Dedamuju bangu faziu skirtumas pasilieka visa laika pastovus tik tada kai turime koherentines bangas Sviesos bangas spinduliuoja saltinio atskiri atomai Atomo spinduliavimas trunka trumpai apie 10 8 s ir nutruksta kai isspinduliuoja visa energijos pertekliu O kartais atomas nustoja spinduliaves kai susiduria su gretimais atomais Veliau jis gali vel spinduliuoti taciau naujai isspinduliuotos bangos faze bus jau skirtinga To paties sviesos saltinio dvieju atskiru atomu spinduliuojamu bangu fazes skirtumas visa laika keiciasi Taigi dvieju atskiru atomu isspinduliuojamos bangos nera monochromatines vienodo ilgio ir koherentines jas sudeje interferencijos negausime Sudedant n svyravimu su vienodomis amplitudemis a gauname atstojamaja amplitude kuri lygi A n a 2a S cos f i f k Cia i ir k poromis įgyja visas reiksmes nuo 1 iki n isskyrus reiksmes i k Kadangi f i ir f k priklauso skirtingiems atomams ir vienas su kitu nesuristi tai cos f i f k tures tures visas galimas teigiamas ir neigiamas reiksmes Taigi esant labai dideliam sudedamuju svyravimu skaiciui antrojo nario suma praktiskai virsta nuliu ir galima parasyti kad A na Arba I nI0 Taigi atstojamojo svyravimo sviesos intensyvumas I bet kuriam nagrinejamam laiko taskui lygus dedamuju svyravimu sviesos intensyvumu sumai nI0 Sviesos interferencijos negauname tai įrodo kad sviesos interferencijos reiskiniui stebeti reikia sudaryti atitinkamas salygas Frenelio bandymaiPrancuzu mokslininkas Frenelis parode kad koherentines bangas galima gauti padalijus atspindejimo arba luzimo budu vieno arba artimuju saveikaujanciu atomu isspinduliuota sviesos srauta į atskirus du srautus Jis issklaide sviesos saltinio nedidelio pavirsiaus isspinduliuota spinduliu pluosta į du koherentinius nukreipe jį į du veidrodzius kurie sudaro artima 180 kampa Du spinduliai atsispindeje nuo veidrodziu tartum eina is sviesos saltinio dvieju menamu vaizdu ir praeje nevienodo ilgio kelia vel susitinka ant ekrano Į įvairius ekrano taskus jie ateina nevienodose fazese fazes skirtumas priklauso nuo spinduliu nueitu keliu skirtumo Todel įvairiu ekrano vietu apsviestumas bus nevienodas Be veidrodziu Frenelis panaudojo ir prizme kuria sudaro dvi mazo lauziamojo kampo pagrindais sudetos prizmes Biprizme sudaro du sviesos saltinio menamuosius atvaizdus is kuriu sklinda koherentines bangos ir ant ekrano duoda sviesias ir tamsias juostasJungo bandymaiAnglu mokslininkas Tomas Jungas dviem koherentiniams sviesos saltiniams gauti pasinaudojo sviesos difrakcijos reiskiniu Jo prietaise sviesos saltinis stipriai apsviecia plysį sklindanti is jo sviesos banga pasiekia ekrana su dviem siaurais plysiais kuriuos nusviecia skirtingos tos pacios bangos pavirsiaus dalys Praejusi juos banga uzlinksta ir spinduliai susitike ekrane interferuoja Sviesos bangos yra skersines taigi jos svyruoja bet kuria statmena sklidimo krypciai linkme Interferencijai reikia kad koherentines bangos svyruotu vienoje plokstumoje butu poliarizuotos Susijusios temosInterferometrija