Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Intelektinė nuosavybė teisinė sąvoka nurodanti į protinio darbo rezultatą kuriam yra taikomos išskirtinės teisės Intelek

Intelektinė nuosavybė

  • Pagrindinis puslapis
  • Intelektinė nuosavybė
Intelektinė nuosavybė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Intelektinė nuosavybė – teisinė sąvoka, nurodanti į protinio darbo rezultatą, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės.

Intelektinės nuosavybės savininkui suteikiamos teisės įvairių rūšių nematerialiam turtui, tokiam kaip muzikos, literatūros ir kiti meno kūriniai, atradimai bei išradimai, žodžiai, frazės, simboliai ir dizainas. Dažniausiai pasitaikančios intelektinės nuosavybės teisės rūšys: autorių teisės, prekių ženklai, patentai, pramoninis dizainas, prekinė išvaizda ir kai kuriais atvejais – verslo paslaptys.

Intelektinės nuosavybės principai vystėsi ne vieną amžių. XIX a. įvesta intelektinės nuosavybės sąvoka. XX a. pabaigoje, ji imta plačiai taikyti daugelyje pasaulio šalių. Britų Anos Statutas (Statute of Anne), priimtas 1710 m. ir 1623 m. Monopolijų statutas (Statute of Monopolies) atitinkamai laikomi autorinių teisių ir patentų teisių ištakomis.

Istorija

1867 m., įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga. Jos konstitucija suteikė Sąjungoje įstatymais paremtą intelektinės nuosavybės apsaugą. 1893 m. Berne įkurtas Jungtinis tarptautinis intelektinės nuosavybės apsaugos biuras (United International Bureaux for the Protection of Intellectual Property). Jis sudarytas sujungus administracinius sekretoriatus, kurie buvo įsteigti (1883 m.) bei Berno konvencijos (1886 m.) metu. 1960 m. organizacija perkelta į Ženevą, kur 1967 m. tapo Jungtinių Tautų padaliniu – (World Intellectual Property Organization, sutr. WIPO). Pasak Mark Lemley, būtent tuo metu ši sąvoka iš tiesų buvo pradėta vartoti JAV (kurios nebuvo susijusios su Berno konvencija), o plačiai taikyti pradėta po Bayh-Dole akto, priimto 1980 m.

„Patentų istorija prasidėjo ne nuo išradimų, o nuo karalienės Elžbietos I (1558–1603) karališkųjų dotacijų. Po Elžbietos valdymo praėjus maždaug 200 metų, patentas reiškė įteisinimą [teisę], kuris leido išradėjams kontroliuoti savo mechaninių ar mokslinių išradimų gamybą bei pardavimus.“

1818 m. rašytiniuose darbuose prancūzų liberalų teoretikas prieštaravo neseniai įvestai intelektinės nuosavybės idėjai. Sąvoka intelektinė nuosavybė panaudota 1845 m. spalį Masačiusetso valstijos teisme priimant nutarimą dėl Davoll er al. prieš Brown patentų byloje, kuriame teisėjas Charles L. Woodburey rašė, jog „tik tokiu būdu mes galime apsaugoti intelektinę teisę, protinis darbas, kūriniai ir interesai yra tokia pati žmogaus nuosavybė… kaip ir kviečiai, kuriuos jis augina arba galvijų banda, kurią veisia.“ Pareiškimas, kad „atradimai yra nuosavybė“ siekia dar ankstesnius laikus. 1791 m. Prancūzų teisės pirmoji dalis nustato: „Visi nauji atradimai yra autoriaus nuosavybė, tam, kad būtų užtikrinta kūrėjo nuosavybė bei naudojimasis ja, jam turi būti išduodamas patentas penkeriems, dešimčiai arba penkiolikai metų.“ Europoje prancūzų autorius A. Nion paminėjo intelektinės nuosavybės (pranc. propriété intellectuelle) sąvoką savo darbe „Droits civils des auteurs, artistes et inventeurs“, publikuotame 1846 m.

Intelektinės nuosavybės teisės tikslas – suteikti minimalią apsaugą skatinant naujovių diegimą. Istoriškai trumpalaikės ir ribotos apimties teisės suteiktos, skatinant konkrečius išradimus.

Intelektinės nuosavybės sąvokos kilmė gali būti siejama su dar ankstesniais laikais. Žydų teisėje įtrauktos kelios nuostatos, kurių poveikis panašus kaip ir šiuolaikinės intelektinės nuosavybės teisių, nors panašu, kad intelektinių kūrinių kaip turto sąvoka neegzistavo – ypač Hasagat Ge‘vul (nesąžiningo kėsinimosi į teises) principas XVI a. naudotas pateisinti leidėjo (ne autoriaus) ribotos trukmės autorines teises. 500 m. pr. m. e. Graikijos valstybės Sybario valdžia siūlė vienerių metų patentą „visiems, kurie atras bet kokių naujų prabangos, malonumų patobulinimų.“

Rūšys

Dažniausia intelektinė nuosavybė yra autorių teisės, prekių ženklai, patentai, pramoninis dizainas, prekinė išvaizda, kartais verslo paslaptys.

Būna specializuotų intelektinės nuosavybės teisės rūšių, neturinčių aiškiai apibrėžtų charakteristikų, pvz. elektroninių sistemų dizaino teisė (vadinamosios planų, išplanavimų (topografijos) teisės Jungtinių JAV įstatymuose, teisės, saugomos pagal Integruotų sistemų topografijos aktą Kanados teisėje bei teisės, saugomos Europos Sąjungoje pagal 1986 m. gruodžio 16 d. Puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos direktyvą 87/54/EEB), augalų veisėjų teisės, augalų rūšių teisės, industrinio dizaino teisės, papildomi apsaugos sertifikatai farmacijos produktams bei duomenų bazių apsauga Europos Sąjungos teisėje).

Patentai

Pagrindinis straipsnis – Patentas.

Patentas kūrėjui suteikia išskirtines teises ribotą laiką gaminti, naudoti, parduoti ir importuoti išradimą. Mainais į tai, išradimas turi būti viešai skelbiamas. Išradimas gali būti specifinės technologinės problemos sprendimas, kuris gali būti produktas arba procesas.

Autorių teisės

Pagrindinis straipsnis – Autorių teisės.

Autorių teisės kūrėjui duoda išskirtines teises į jo originalius darbus, dažniausiai ribotam laikui. Taikomos plačiam spektrui kūrybinių, intelektualinių ar meninių formų, arba darbų. Autorinės teisės negina pačių idėjų ar informacijos, tik formą ar manierą, kuriomis jos yra išreikštos.

Industrinio dizaino teisės

Saugo daiktų, kurie nebūtinai yra praktiški, išvaizdą. Susideda iš formos sukūrimo, modelio ar spalvos konfigūracijos arba kompozicijos bei modelio ir spalvos kombinacijos trimatėje formoje, kuri savyje talpina estetinę vertę. Gali būti dvimatis arba trimatis modelis, naudojamas pagaminti produktą, industrinę prekę arba rankų darbo gaminį.

Prekės ženklas

Pagrindinis straipsnis – Prekės ženklas.

Prekės ženklas yra atpažįstamas ženklas, dizainas arba išraiška, kuri atskiria tam tikro šaltinio prekes arba paslaugas nuo kitų.

Pramoninis dizainas

Pramoninis dizainas yra teisinis terminas, apibūdinantis meną, iš esmės nurodantį į produkto arba jo įpakavimo (arba net pastato dizaino) vizualios išvaizdos charakteristikas, kurios savo ruožtu nurodo produkto kilmę vartotojams.

Verslo paslaptis

Pagrindinis straipsnis – Praktinė patirtis.

Verslo paslaptis yra formulė, panaudojimas, procesas, dizainas, instrumentas, modelis arba informacijos kompiliacija, kuri nėra visuotinai žinoma. Jos dėka verslas gali įgyti ekonominį pranašumą prieš konkurentus ar vartotojus. JAV, verslo paslapčių teisine gynyba pirmiausiai rūpinamasi valstijų lygmenyje pagal Pastovų verslo paslapčių įstatymą (Uniform Trade Secrets Act), kurį daugelis valstijų yra priėmusios, bei pagal federalinį įstatymą, 1996-ųjų Ekonominio šnipinėjimo aktą (Economic Espionage Act), kuris vagystę arba neteisėtą verslo paslapties pasisavinimą laiko federaliniu nusikaltimu. Šis įstatymas turi dvi nuostatas, kurios abi neteisėtos veiklos būdus laiko nusikaltimu. Pirmoji nusikaltimu laiko verslo paslapties vagystę, kurios tikslas pasipelnyti iš svetimų galių. Antroji nusikaltimu laiko komercinių ar ekonominių tikslų vagystę, (įstatymu nustatytos bausmės kiekvienu atveju yra skirtingos.) Įstatymai, reglamentuojantys verslo paslapties apsaugą skiriasi kiekvienoje šalyje.

Tikslai

Dažniausiai pasitaikantis intelektinės nuosavybės (išskyrus prekės ženklus) įstatymais formuluojamas tikslas yra „skatinti progresą“. Ribotam laikui apsikeisdami išskirtinėmis teisėmis, kad atskleistų išradimus ir kūrybinius darbus, visuomenė ir patento arba autorinių teisių turėtojas abipusiai pasipelno, ir išradėjams bei kūrinių autoriams yra sukuriama paskata kurti bei parodyti savo darbus. Dalis apžvalgininkų pastebėjo, jog intelektinės nuosavybės įteisintojų ir tų, kurie remia jos realizavimą, tikslas yra „absoliuti apsauga“. „Jeigu bent iš dalies intelektinės nuosavybės yra trokštama dėl to, kad ji skatina naujovių diegimą, tai yra gerai. Manoma, kad kūrėjai neturės pakankamos paskatos kurti, jeigu jiems nebus duodama galimybė legaliai įteisinti jų išradimų socialinę vertę.“ Ši absoliuti apsauga, arba visiškas įvertinimas, intelektinę nuosavybę traktuoja taip pat kaip dar vieną „realios“ nuosavybės rūšį, perimdama jai taikomas nuostatas. Visi kiti neseniai vykdyti intelektinės nuosavybės nuostatų tobulinimai, tokie kaip Amerikos išradimų įstatymas (Leahy-Smith America Invents Act), pabrėžia tarptautinį suderinamumą.

Finansinė paskata

Šios išskirtinės teisės leidžia intelektinės nuosavybės savininkams pasipelnyti iš savo sukurtų darbų, suteikdamos finansinę naudą už investavimą į intelektinę nuosavybę. Patentų atveju finansinė nauda suteikiama už mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Tačiau kai kurie apžvalgininkai, tokie kaip David Levine ir Michele Boldrin, ginčijasi dėl šio įteisinimo.

Ekonominis augimas

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (World Intellectual Property Organization – WIPO) sutartis ir kelios su ja susijusios tarptautinės sutartys patvirtintos suvokus, jog intelektinės nuosavybės apsaugos teisės yra būtinos norint išlaikyti ekonominį augimą. WIPO intelektinės nuosavybės vadovėlis pateikia dvi intelektinės nuosavybės įstatymų kūrimo priežastis:

  • Suteikti įstatymo formą moralinėms bei ekonominėms kūrėjų teisėms į savo kūrinius bei viešai teisei turėti priėjimą prie tų kūrinių.
  • Skatinti kūrybą ir jos rezultatų platinimą bei vartojimą kaip apgalvotą vyriausybės politikos aktą, skatinti teisėtą prekiavimą, kuris paskatintų ekonominį ir socialiniam vystymąsi.

(Anti-Counterfeiting Trade Agreement – ACTA) teigia, jog „efektyvus intelektinės nuosavybės įstatymų vykdymas yra būtinas, jeigu yra norima palaikyti ekonominį augimą visose pasaulinėse industrijose“.

Ekonomistai prognozuoja, JAV didžiajame versle ~66% vertės apibrėžtina kaip neapčiuopiamas turtas. Prognozuojama, jog „aktyviosios intelektinės nuosavybės industrijos“ pagamins >72% vertės darbuotojams, nei „aktyvios neintelektinės nuosavybės industrijos“.

Jungtinis WIPO ir Jungtinių tautų universiteto tyrimo projektas, vertinęs intelektinės nuosavybės įtaką 6 Azijos šalims, išsiaiškino, jog yra „pozityvus ryšys tarp intelektinės nuosavybės sistemos stiprinimo ir vykstančio ekonominio augimo.“

Ekonomistai taip pat teigia, jog intelektinė nuosavybė gali būti naujovių diegimo stabdys, nes naujovės tampa drastiškomis. Intelektinė nuosavybė gamina išskirtinai nekonkuruojančius intelektualius produktus, kurie anksčiau buvo neišskiriantys. Tai sukuria ekonominį neveiksmingumą, kol turima monopolija. Naujovių diegimo stabdymas gali pasireikšti tuo metu, kai monopolijos pajamos yra mažesnės nei bendras visuomenės gerbūvis. Ši situacija gali būti apibūdinama kaip rinkos žlugimas arba kaip tinkamumo problema.

Moralumas

Remiantis 27-uoju Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos straipsniu „kiekvienas turi teisę į savo moralinių ir materialinių interesų, atsirandančių iš mokslo, literatūros arba meno kūrinių, kurių autorius jis yra, apsaugą“. Nepaisant sudėtingų ryšių tarp intelektinės nuosavybės bei žmogaus teisių, yra argumentų išteisinančių intelektinę nuosavybę moraline prasme.

Šie argumentai gali būti suskirstyti į tris kategorijas. Asmenybės teorijos šalininkai teigia, jog intelektinė nuosavybė praplečia individualumą. Utilitaristai tiki, kad intelektinė nuosavybė stimuliuoja socialinį progresą ir stumia visuomenę į tolesnį naujovių diegimą. John Locke teorijų sekėjai sutinka, kad intelektinė nuosavybė gali būti pateisinta užsitarnavimu bei sunkiu darbu.

Keletas aspektų, pateisinančių privačią nuosavybę moraliai, taip pat gali būti pritaikyti moraliai palaikant intelektinę nuosavybę. Pavyzdžiui:

  • Prigimtinės teisės arba teisingumo ginčas. Remiasi J. Locke idėja, kad asmuo turi prigimtinę teisę į darbą bei produktus, sukurtus jo/jos kūno. Šių produktų savinimasis yra laikomas neteisingu. Nors J. Locke ypatingai neakcentavo to, kad prigimtinė teisė taikoma protu sukurtiems produktams, šį principą galima pritaikyti intelektinės nuosavybės teisėms, kur neteisingu veiksmu laikomas netinkamas pasinaudojimas kito asmens idėjomis. J. Locke teorija apie intelektinę nuosavybę remiasi idėja, jog darbininkai turi teisę kontroliuoti tai, ką jie kuria. Jo šalininkai teigia, jog mes esame savo kūno savininkai, tas kūnas yra darbininkas, taigi ši nuosavybės teisė apima ir tai, ką mes sukuriame. Taigi, intelektinė nuosavybė užtikrina tą teisę, kai tai persikelia į produkciją.
  • Utilitazimo arba pragmatizmo ginčas. Remiantis šiuo loginiu aiškinimu, visuomenė, kuri saugo privačią nuosavybę yra efektyvesnė ir labiau klestinti nei visuomenės, nesirūpinančios tuo. Naujovių diegimas bei išradimai XIX amžiaus JAV pažymi patentų sistemos vystymąsi. Suteikdamos novatoriams „ilgalaikį bei apčiuopiamą grįžtamąjį ryšį dėl sunaudoto laiko, darbo jėgos bei kitų išteklių“, intelektinės nuosavybės teisės siekia maksimaliai padidinti socialinę vienybę. Yra preziumuojama, kad jos išaukština bendrą gerovę skatindamos „intelektinių darbų kūrimą, gamybą bei platinimą“. Utilitaristai sutinka, jog be intelektinės nuosavybės trūktų paskatinimo kuri naujas idėjas. Ji, kaip ir kitos teisių gynimo sistemos, optimizuoja socialinę vienybę.
  • „Asmenybės“ ginčas – remiasi G. V. F. Hegel citata „Kiekvienas žmogus turi teisę nukreipti savo valią į kokį nors daiktą arba paversti tą daiktą savo valios objektu, kitaip tariant, atsisieti nuo gryno daikto ir perkurti jį kaip savo.“ Europos intelektines nuosavybes teisė yra suformuota supratimo, jog idėjos yra „asmens bei jo asmenybės praplėtimas“. Asmenybės teoretikai ginčijasi, kad būti ko nors kūrėju yra iš esmės rizikinga ir pažeidžiama dėl galimybės, kad idėjos bei dizainas gali būti pavogti ar/ir pakeisti. Intelektinė nuosavybė saugo šiuos moralinius reikalavimus kylančius iš asmenybės.

Lisander Spooner (1855) ginčijasi, jog „asmuo turi prigimtinę ir absoliučią teisę, kadangi ji prigimtinė ir absoliuti, tai būtinai amžina. Tai teisė į nuosavybę, kuriuos atradėjas ir kūrėjas jis yra. Ši nuosavybės teisė dažniausiai yra tokia pati ir remiasi tais pačiais pagrindais kaip ir teisė į materialių daiktų nuosavybę ir yra principas, kad tarp šių dviejų atvejų negali būti jokio atskyrimo.“

Rašytoja Ayn Rand savo knygoje „Kapitalizmas: nepažintas idealas“ (Capitalism: The Unknown Ideal) tikina, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra iš esmės moralinė problema. Yra įsitikinimas, jog žmogaus protas pats savaime yra gerovės bei išlikimo šaltinis ir visa tuo paremta nuosavybė yra intelektinė nuosavybė. Dėl to intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas moraliai niekuo nesiskiria nuo kitų nuosavybės teisių pažeidimo, kas kompromituoja išlikimo procesus ir dėl to turi būti traktuojamas kaip amoralus aktas.

Kritika

Kai kurie intelektinės nuosavybės kritikai, tokie kaip šalininkai charakterizuoja tai kaip intelektinį protekcionizmą, intelektinę monopoliją ar vyriausybės suteiktą monopolijos teisę ir įrodinėja, jog viešas interesas yra pažeidžiamas protekcine teisėtvarka, ypač tokia kaip autorių teisių praplėtimas, bei verslo metodų patentai. Pagrindinės idėjos intelektinės nuosavybės kritikai buvo suformuotos Eben Moglen jo veikale „dotCommunist Manifesto”: „Visuomenė susipriešina su paprastu faktu – kiekvienas gali turėti bet kokį intelektinį darbą, kuris yra skirtas estetiniam vaizdui sukurti ar yra praktiškas (pakertant bet kokių žinių ištobulinimo vertę) ir, kai už tas vienodas sąnaudas kiekvienas gali jį turėti, nebėra moralu jį išskirti. Jei Roma būtų turėjusi galią visus gausiai maitinti ne už didesnes išlaidas, nei skirtos Cezario stalui, visuomenė nušluotų Cezarį nuo žemės paviršiaus, už tai, kad yra palikta badauti. Tačiau buržuazinė nuosavybės sistema reikalauja, kad žinios bei kultūra būtų sunorminta pagal gebėjimą mokėti.“

Sąvoka

Laisvosios programinės įrangos fondas įsteigėjas Richard Stallman įrodinėja, kad nors sąvoka intelektinė nuosavybė yra plačiai vartojama, ji turėtų būti visiškai atmesta, nes „sistemiškai iškreipia ir sutrikdo šias problemas ir jos vartojimas buvo ir yra skatinamas tų, kurie iškovojo šią painiavą.“ Jis tvirtina, kad sąvoka „veikia kaip sujungianti visus gabalus į vieną, beviltiškus įstatymus, kurie atsirado atskirai, išsivystė skirtingai, aprėpė skirtingus užsiėmimus, skirtingas taisykles ir iškėlė skirtingas viešosios politikos problemas“ ir kad tai kuria „šališkumą“ suklaidinant šias monopolijas su ribotų fizinių daiktų turėjimu, pateikiant juos kaip „nuosavybės teises“.Stallman pasisako už autorių teisių, patentų ir prekių ženklų vienaskaitos formą ir nepritaria iš esmės skirtingų teisių sujungimui į vieną bendrą sąvoką. Panašiai Boldrin ir Levine teikia pirmenybę sąvokos „intelektinė monopolija“ vartojimui, kaip priimtinesnės pagal koncepciją.

su kitais laisvosios (angl. copyleft) bei nemokamos programinės įrangos aktyvistais kritikavo suprantamą giminingumą su fizine nuosavybe (kaip žemė arba automobilis). Jie įrodinėjo, kad toks giminingumas nepasitvirtina, nes fizinė nuosavybė yra dažniausiai konkuruojanti su kitomis nuosavybės rūšimis, tuo tarpu intelektiniai kūriniai yra nekonkuruojantys su kitais (taip yra, jei kas nors pagamina darbo kopiją, kopijos turėjimas netrukdo mėgautis originalu). Kiti argumentai išsakomi remiantis tuo pačiu požiūriu. Teigiama, jog, priešingai nei materialinių vertybių nuosavybės atveju, čia nėra specifinių idėjų ar informacijos stokos: vos tik tai ima egzistuoti savaime, gali būti pakartotinai naudojama ir dubliuojama nesumažinant ir nesumenkinant originalo. Stephan Kinsella prieštarauja intelektinės nuosavybės sąvokos vartojimui, pagrįsdamas tai tuo, jog žodis „nuosavybė“ reiškia trūkumą, kas negali būti taikoma idėjoms.

Alternatyvios sąvokos

Civilinės teisės jurisdikcijoje, intelektinė nuosavybė dažnai nurodoma kaip intelektinės teisės. Tradiciškai tai šiek tiek platesnė sąvoka, apimanti moralines ir kitas asmenines teises, kurios negali būti nupirktos ar parduotos. Sąvokos intelektinės teisės naudojimo atsisakyta nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios, o sąvokos intelektinė nuosavybė vartojimas išaugo.

Alternatyvūs terminai informacijos monopolija ir intelektinė monopolija sukurti tų, kurie ginčijo „nuosavybės“, „intelektinių“ arba „teisių“ sąvokų naudojimo prielaidas, ypač Richard Stallman. Antonimai, intelektinis protekcionizmas (angl. intellectual protectionism) ir intelektinis skurdas,(angl. intellectual poverty) turintys tuos pačiu inicialus kaip ir intelektinė nuosavybė, irgi rado rėmėjų, ypač tarp tų, kurie naudojo antonimą .

Argumentą, kad intelektinė teisė turėtų (derinant atitinkamus viešuosius ir privačius interesus) būti vadinama intelektinės monopolijos privilegija (IMP), palaiko keletas akademikų, tarp jų ir Birgitte Andersen. ir Thomas Alured Faunce

Prieštaravimai dėl per daug išplėstos intelektinės nuosavybės teisės

Kai kurie intelektinės nuosavybės kritikai, tokie kaip nemokamos kultūros judėjimo, išskiria intelektinę nuosavybę kaip darančią žalą sveikatai (dėl farmacijos patentų), sulaikančią nuo progreso, besinaudojančią susiformavusių nuostolius patyrusių masių interesų nenaudai ir teigia, kad viešasis interesas yra žalojamas besiplečiančių monopolijų, tokiomis formomis kaip autorinių teisių praplėtimai, programinės įrangos bei verslo metodų patentai. Vis dažniau mokslininkai ir inžinieriai reiškia susirūpinimą, kad patentų tankumynas stabdo technologijų plėtrą net ir aukštųjų technologijų srityse, tokiose kaip nanotechnologijos.

Peter Drahos pažymi, kad „Nuosavybės teisės suteikia valdžią naudotis ištekliais. Kada valdžia naudotis ištekliais, nuo kurių priklauso daugelis, tie keli įgyja galią valdyti daugelio siekius. Tai turi pasekmių tiek politinei, tiek ekonominei laisvei visuomenėje.“ Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) teigia, kad konfliktai gali egzistuoti dėl pagarbos intelektinės nuosavybės sistemų įgyvendinimui ir kitoms žmonių teisėms. 2001 m. Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas parengė dokumentą, pavadintą „Žmonių teisės ir intelektinė nuosavybė“, kuris nurodo, kad intelektinė nuosavybė dažniausiai reglamentuojama remiantis ekonominiais tikslais, nors pirmiausia turi būti traktuojama kaip socialinis produktas. Siekiant tarnauti žmonių gerovei, intelektinės nuosavybės sistemos turi gerbti ir atitikti žmogaus teises ginančias normas. Pasak komiteto, kai sistemai to padaryti nepavyksta, jie rizikuoja pažeisti žmogaus teises į maistą ir sveikatą, taip pat ir kultūrinį dalyvavimą bei mokslinę naudą. 2004 metais WIPO Generalinė Asamblėja pritaikė Ženevos deklaraciją dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (The Geneva Declaration on the Future of the World Intellectual Property Organization) ateities, kuri teigia, kad turi skirti daugiau dėmesio besivystančių šalių poreikiams, ir žiūrėti į intelektinę nuosavybę kaip į vieną iš vystymosi įrankių – ne kaip į savęs pačios pabaigą.

Be to, etinės problemos, kurias iškėlė intelektinės nuosavybės teisės, yra labiausiai aktualios, kai socialiai vertinamos prekės, tokios kaip vaistai, yra atiduodamos intelektinės nuosavybės apsaugai. Intelektinės nuosavybės teisių taikymas gali leisti bendrovėms imti didesnę nei ribinių gamybos kaštų kainą už produkciją, siekiant į išskaityti tyrimų bei vystymo kainą. Ši kaina gali pašalinti iš rinkos bet ką, kas neišgali sumokėti produkto kainos, šiuo atveju negali įsigyti gyvenimą gelbstinčio vaisto. Intelektinių teisų ribojimo režimas nėra vienas tų, kuris yra atviras investicijoms į tyrimų bei vystymo produktus, kurie yra socialiai vertinami daugiausia neturtingų gyventojų sluoksnių.

Kai kurie liberalūs intelektinės nuosavybės kritikai teigė, kad nuosavybės teisės kuria dirbtinį informacijos ir idėjų trūkumą ir pažeidžia teisę į apčiuopiamą nuosavybę. Stephan Kinsella pažymi:

„Įsivaizduokite laikus, kai žmonės gyvendavo urvuose. Vienas šviesus vyrukas – pavadinkime jį Galt Magnon – nusprendė pastatyti ilgą trobelę atvirame lauke. Daugelis pastebėjo, kad tai yra gera idėja. Jie pradėjo kopijuoti Galt Magnon idėją bei pradėjo statyti savo trobeles. Pasak teisinančių intelektinę nuosavybę, vyras, išradęs namą, turėtų teisę apsaugoti sustabdyti kitus nuo trobelių statymo ant jų žemės su jų pačių rąstais arba apmokestinti juos mokesčiu, jei jie sumanytų statytis trobelę. Akivaizdu, kad šių pavyzdžių novatorius tampa dalinis kitų materialaus turto savininkas (pvz., žemės arba rąstų) ne dėl to, kad pirmas užsiėmė vietą trobelei statyti, o dėl to, kad sugalvojo idėją. Ši taisyklė yra priešprieša pirmojo naujakurio taisyklei taip despotiškai ir be pagrindo pažeisdama šią taisyklę, kuri yra visų nuosavybės teisių pagrindas.“

1813 m. rugpjūčio 13 d. Thomas Jefferson laiške Isaac McPherson rašė:

„Jei gamta sukūrė ką nors labiau abejotino nei visa kita jos išskirtinėje nuosavybėje, tai mastymo galios veiksmas vadinamas idėja, į kurią individas turi išskirtines teises tol, kol nesidalina ja su kitais. Bet, kai tik idėja yra atskleista, ji išsiveržia visų kitų priklausomybėn ir davėjas nebegali iš tų kitų atimti nuosavybės teisės. Jos specifinė savybė yra ta, kad niekas negali turėti mažiau dėl to, kad visi kiti turi ją visą. Tas, kuris gauna idėją iš manęs, gauna sau instrukciją nesumažindamas manosios, taip pat kaip tas, kuris uždega mano degtuvą, gauna šviesos manęs neaptemdydamas.“

2005 m. Jungtinės Karalystės Karališkoji menų bendrija (Royal Socienty of Arts – RSA) išleido Adelfio chartiją (Adelphi Charter), kurios tikslas buvo pateikti tarptautinį politinį pareiškimą siekiant apibrėžti, kaip vyriausybė turėtų pritaikyti intelektinės nuosavybės įstatymą.

Dabartinės JAV Intelektinės nuosavybės įstatymo trūkumas – jo susitelkimas į individualius ar bendradarbiavimu grįstus darbus, dėl to autorinių teisių apsauga gali būti pritaikyta tik „originaliems“ rašytojų darbams. Šis apibrėžimas neįtraukia jokių darbų, kurie yra kūrybinio bendruomenės darbo rezultatas, pavyzdžiui, senovinių amerikietiškų dainų ir pasakojimų. Dabartiniai įstatymai nepripažįsta vietinės kultūrinės nuosavybės unikalumo ar vietinės, nuolat besikeičiančios gamtos. Paprasčiausiai yra reikalavimas, kad vietinės kultūros užrašytų savo kultūrinius artefaktus į apčiuopiamą mediją, ignoruoja jiems būtiną sakytinį perdavimo būdą ir verčia manyti, kad vakarietiškas šališkumas su jo rašytinėmis formomis yra labiau patikimas.

Išsiplėtimas iš prigimties ir intelektinės nuosavybės įstatymų apimtys

Kita intelektinės nuosavybės įstatymo kritika apima intelektinės nuosavybės plėtimąsi trukmės ir apimties požiūriu.

Be to, kai mokslinės žinios išsiplėtė ir leido iškilti naujoms industrijoms, tokioms, kaip biotechnologija ir nanotechnologija, technologijų pradininkai suformavo intelektinės nuosavybės apsaugą naujoms technologijoms. Patentai buvo išduoti gyviems organizmams (JAV tam tikri gyvi organizmai buvo patentuojami daugiau nei amžių).

Tobulėjimas apsaugos srityje labiausiai matomas lyginant su autorinėmis teisėmis. Tai nesenai buvo pagrindinė keleto įstatymų priedų Jungtinėse Valstijose ir Europoje tema. Reikalavimo pateikti registracija ar pranešimas apie autoriaus teises nebuvimą, privedė prie našlaičių darbų (angl. orphan works) pagausėjimo. Tai autorių teisėmis apsaugoti darbai, kai susisiekti su autoriaus teisių savininku neįmanoma. Tai problema, kuri buvo pastebėta jai jau išplitus pasauliniu mastu, kas sukėlė tarptautinį susirūpinimą.

Taip pat, gerbdama autorių tesies, Amerikos filmų industrija padėjo pakeisti socialinį intelektinės nuosavybės vaizdinį per jos prekybos organizaciją – (Motion Picture Association of America – MPAA). Ji propagavo stiprią intelektinės nuosavybės apsaugą svarbiose bylose, darant spaudimą Kongresui bei pasisakant viešumoje. Apžvelgdama MPAA poziciją, pati asociacija pareiškė, kad žmonės turi teisę į nuosavybę, kuri yra jų darbo vaisius. Išskirtinis JAV kongreso įsitikinimas, kad Jungtinės valstijos yra didžiausias pasaulyje filmų gamintojas, sudarė geras sąlygas išsiplėsti intelektinės nuosavybės koncepcijai. Šios dogmatiškos reformos tik dar labiau sustiprino industriją, duodamos MPAA dar daugiau valdžios ir suteikdamos autoriteto.

Interneto augimas ir tiksliai išbarstyti paieškos varikliai, tokie kaip ir Gnutella, iškėlė autorinių teisių politikai naują iššūkį. , iš esmės buvo pirmoji kovoje su , industrijoje vadinamais „piratavimu“. Asociacija pasiekė pergalių prieš kelias tarnybas, įskaitant ir plačiai visuomenėje nuskambėjusią bylą prieš dokumentus platinusią kompaniją „Napster“, taip pat keli žmonės buvo nuteisti už dokumentų platinimą pažeidžiant autorių teises. Elektronikos amžiuje buvo gausu pastangų naudoti programine įranga pagrįstus skaitmeninių teisių valdymo (angl. digital rights management) įrankius, reikalingus suvaržyti elektroninių darbų kopijavimą ir naudojimą. Tokie įstatymai, kaip Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių aktas (Digital Millennium Copyright Act) buvo priimti, kad būtų galima panaudoti baudžiamuosius įstatymus siekiant išvengti bet kokios apgavystės programine įranga, naudojama priversti vykdyti skaitmeninių teisių valdymo sistemą. Atitinkamos atsargumo priemonės, norint išvengti apgaulių autorių teisių apsaugos srityje, Europoje egzistavo jau kurį laiką ir buvo išplėstos, pavyzdžiui, 6 ir 7 straipsniais Autorių teisių direktyvoje. Kiti pavyzdžiai yra 1991 m. Programinės įrangos direktyvos 7 straipsnis (91/250/EEB) ir 1998 metų Sąlyginės prieigos direktyva. Tai gali sutrukdyti legaliam naudojimuisi, paveikti viešo naudojimo režimo darbus, autorinių teisių apribojimus ir praplėtimus ar naudojimą leidus autorinių teisų turėtojui. Kai kurios laisvo autorinio turinio licencijos, tokios kaip GNU GPL 3, sukurtos tam priešintis. Įstatymai gali leisti apgavystes išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai reikalinga sąveika su apgaudinėtojo programa arba, kai reikalingas pasiekiamumas. Vis dėlto, daugeliu atvejų, apgavyste gautų duomenų platinimas yra nelegalus.

Prekės ženklo kontekste, šis plėtimasis buvo skatinamas tarptautinių pastangų suderinti „prekės ženklo“ apibrėžimą, kaip buvo iliustruota 1994 m. (Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights – TRIP) sunormintos nuostatos apie intelektinės nuosavybės teises, kurios iki tol buvo prižiūrimos tik pagrindiniu įstatymu arba, kai kuriose valstybėse narėse, iš viso neprižiūrimos. Pagal TRIP, bet koks ženklas, kuris „gali išskirti“ prekes ar paslaugas priklausančias vienai firmai, nuo prekių ar paslaugų priklausančių kitai firmai, gali būti apibūdinamas, kaip prekės ženklas.

Intelektinės nuosavybės teisės Lietuvoje

Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsauga yra vykdoma ne tik pagal tarptautines sutartis, bet ir valstybiniu lygiu.

Pagrindiniai intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai

  • Patentų įstatymas
  • Dizaino įstatymas
  • Prekių ženklų įstatymas
  • Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
  • Puslaidininkų gaminių topografijų apsaugos įstatymas
  • Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas

Lietuvoje patentą galima gauti trimis būdais:

  • Nacionaliniu būdu – kreipimasis į Valstybinį patentų biurą.
  • Regioniniu būdu – įregistruoti patentą galima šalių grupėje, kurios yra pasirašiusios atitinkamą susitarimą. Pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką atitinkamoje regioninėje intelektinės nuosavybės tarnyboje.
  • Tarptautiniu būdu – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) administruoja Patentinės kooperacijos sutartis (PCT) siūlo galimybę paduoti vieną patento paraišką išradimo apsaugai bet kurioje, keliose arba visose PCT šalyse narėse.

Autorių teisės

Autorių ir gretutinių teisių apsaugą Lietuvoje reguliuoja Autorių ir gretutinių teisių įstatymas. Jis nustato:

  • autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);
  • atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);
  • duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);
  • autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.

Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Apsaugoti autorių teises nereikalingos jokios specialios procedūros.

Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Gretutinės teisės galioja 50 metų po atlikimo, įrašo padarymo, transliacijos viešo perdavimo dienos. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos.

Už intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje atsakingos institucijos

  • Valstybinė augalininkystės tarnyba
  • Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA-A)
  • Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA)
  • Muitinės departamentas
  • Konkurencijos taryba
  • Lietuvos Respublikos patentiniai patikėtiniai
  • Lietuvos kriminalinės policijos biuras
  • Kultūros ministerija ir joje veikianti Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių taryba
  • Valstybinis patentų biuras
  • Teisingumo ministerija

Šaltiniai

  1. Teisės garantas, http://www.intelektinenuosavybe.lt Archyvuota kopija 2021-05-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Lemley, M. A. 2005, ‘Property, Intellectual Property, and Free Riding‘, Texas Law Review, Vol. 83:1031, page 1033, footnote 4. http://www.texaslrev.com/
  3. Sherman, B. & Bently L. 1999, The making of modern intellectual property law: the British experience, 1760–1911. Cambridge University Press. pp. 207
  4. 'Article 4 No. 6 of the Constitution of 1867 (German)'Hastings Law Journal, Vol. 52, p. 1255, 2001 http://www.verfassungen.de/de/de67-18/verfassung67-i.htm Archyvuota kopija 2011-05-03 iš Wayback Machine projekto.
  5. Property, Intellectual Property, and Free Riding Archyvuota kopija 2009-02-26 iš Wayback Machine projekto., Texas Law Review, 2005, Vol. 83:1031, page 1033, footnote 4.
  6. Lemley, M. A ‘Property, Intellectual Property, and Free Riding‘ (Abstract); see Table 1: 4-5. http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=582602
  7. Mossoff, A. 2001, 'Rethinking the Development of Patents: An Intellectual History, 1550–1800,' Hastings Law Journal, Vol. 52, p. 1255 http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=582602
  8. Benjamin de Constant de Rebecque, 1818, Collection complète des ouvrages publiés sur le gouvernement représentatif et la constitution actuelle de la France: formant une espèce de cours de politique constitutionnelle, P. Plancher, p. 296. http://books.google.fr/books?id=DaRRsO85314C&pg=RA2-PA346&dq=travail+constant+date:0-1830&lr=lang_fr&as_brr=1&as_pt=ALLTYPES&ei=wD-cSZDmIqDkzQSp8pnqAQ&client=firefox-a&hl=en#v=onepage&q=travail%20constant%20date%3A0-1830&f=false
  9. 1 Woodb. & M. 53, 3 West. L.J. 151, 7 °F.Cas. 197, No. 3662, 2 Robb. Pat. Cas. 303, Merw. Pat. Inv. 414
  10. A Brief History of the Patent Law of the United States http://www.ladas.com/Patents/USPatentHistory.html
  11. Lemley, M. A, 2007, „Property, Intellectual Property, and Free Riding“, Texas Law Review http://heinonline.org/HOL/LandingPage?collection=journals&handle=hein.journals/tlr83&div=30&id=&page=
  12. Jewish Law and Copyright http://www.jlaw.com/Articles/copyright1.html Archyvuota kopija 2009-03-18 iš Wayback Machine projekto.
  13. Anthon, C. A Classical Dictionary: Containing an Account of the Principal Proper Names Mentioned in Ancient Authors, and Intended to Elucidate All the Important Points Connected with the Geography, History, Biography, Mythology, and Fine Arts of the Greek and Romans. Together with an Account of Coins, Weights, and Measures, with Tabular Values of the Same 1273 (Harper & Brothers 1841).
  14. WIPO Intellectual Property Handbook: Policy, Law and Use. Chapter 2: Fields of Intellectual Property Protection WIPO 2008 http://www.wipo.int/export/sites/www/about-ip/en/iprm/pdf/ch2.pdf Archyvuota kopija 2013-05-20 iš Wayback Machine projekto.
  15. Peter K, Yu (2007). Intellectual Property and Information Wealth: Copyright and related rights. Greenwood Publishing Group. p. 346. ISBN 978-0-275-98883-8
  16. World Intellectual Property Organisation. „Understanding Copyright and Related Rights“ (PDF). WIPO. p. 8. Nuoroda tikrinta August 2008.
  17. Simon, Stokes (2001). Art and copyright. Hart Publishing. pp. 48–49. ISBN 978-1-84113-225-9.
  18. „Prekės ženklas yra terminas, frazė, simbolis, kuris nusako ir skiria vienos šalies prekių kilmę nuo kitų šalių.“. Nuoroda tikrinta 2011-12-13.
  19. „Prekės ženklas yra tam tikras ženklas, skiriantis vieno asmens ar grupės prekes ir paslaugos nuo konkurentų.“. Nuoroda tikrinta 2012-12-22.
  20. „Prekės ženklas identifikuoja tam tikro prekybininko prekes ir paslaugas.“.
  21. Merges, Robert P.; Menell, Peter S.; Lemley, Mark A. (2007). Intellectual Property in the New Technological Age(4th rev. ed.). New York: Wolters Kluwer. p. 29. ISBN 978-0-7355-6989-8.
  22. U.S. Const., art. 1, sec. 8, cl. 8.
  23. http://heinonline.org/HOL/Page?handle=hein.journals/tlr83&div=30&g_sent=1&collection=journals
  24. Prudential Reasons for IPR Reform, University of Melbourne, Doris Schroeder and Peter Singer, May 2009
  25. Levine, David; Michele Boldrin (2008-09-07). Against intellectual monopoly. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-87928-6.
  26. http://www.wipo.int/export/sites/www/about-ip/en/iprm/pdf/ch1.pdf Archyvuota kopija 2013-01-15 iš Wayback Machine projekto. p. 3.
  27. http://www.international.gc.ca/trade-agreements-accords-commerciaux/assets/pdfs/acta-crc_apr15-2011_eng.pdf Archyvuota kopija 2011-06-24 iš Wayback Machine projekto.
  28. Sonecon.com
  29. Economic Effects of Intellectual Property-Intensive Manufacturing in the United States, Robert Shapiro and Nam Pham, July 2007 (archived on archive.org).
  30. Measuring the Economic Impact of IP Systems, WIPO, 2007.
  31. Greenhalgh, C. & Rogers M., (2010). The Nature and Role of Intellectual Property. Innovation, Intellectual Property, and Economic Growth. New Jersey: Princeton University Press. (p. 32-34).
  32. United Nations. „The Universal Declaration of Human Rights“. Nuoroda tikrinta October 25, 2011
  33. WIPO – The World Intellectual Property Organization. „Human Rights and Intellectual Property: An Overview“. Nuoroda tikrinta October 25, 2011.
  34. Ronald V. Bettig. „Critical Perspectives on the History and Philosophy of Copyright“ in Copyrighting Culture: The Political Economy of Intellectual Property, by Ronald V. Bettig. (Boulder, CO: Westview Press, 1996), 19-20
  35. Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights, " in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 415–416.
  36. Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights, " in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 416.
  37. Spinello, Richard A. (January 2007). „Intellectual property rights“. Library Hi Tech 25 (1): 12–22. doi:10.1108/07378830710735821
  38. Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights, " in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 417.
  39. Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights, " in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 418.
  40. The Law of Intellectual Property, Part 1 Chapter 1 Section 9 – Lysander Spooner
  41. Rand, Ayn (1967) [1966]. Capitalism: The Unknown Ideal (paperback 2nd ed.). New York: Signet.
  42. dotCommunist Manifesto
  43. Richard M. Stallman, 2008, „Did you see „Intellectual property“? It‘s a Seductive Mirage“ http://www.gnu.org/philosophy/not-ipr.xhtml
  44. Boldrin, Michele, and David K. Levine. 2008, „Free access Against intellectual monopoly“;Cambridge University Press http://levine.sscnet.ucla.edu/general/intellectual/against.htm Archyvuota kopija 2017-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  45. „Against perpetual copyright“ http://wiki.lessig.org/index.php/Against_perpetual_copyright
  46. Doctorow, Cory (2008-02-21). „„Intellectual property“ is a silly euphemism“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2008-02-23 http://www.guardian.co.uk/technology/2008/feb/21/intellectual.property
  47. Stephan Kinsella. 2001 „Against Intellectual Property Journal of Libertarian Studies“ 15(2):1–53 http://www.mises.org/journals/jls/15_2/15_2_1.pdf
  48. Stephan Kinsella for Ludwig von Mises Institute blog. January 6, 2011. „Intellectual Poverty“ http://archive.mises.org/15240/intellectual-poverty/
  49. Official drm.info site run by the Free Software Foundation Europe (FSFE) http://drm.info/
  50. Defective by Design Official Website http://www.defectivebydesign.org/what_is_drm_digital_restrictions_management
  51. Birgitte Andersen. 2003 'Intellectual Property Right' Or 'Intellectual Monopoly Privilege: Which One Should Patent Analysts Focus On? "
  52. Martin G, Sorenson C and Faunce TA. 2007 „Balancing intellectual monopoly privileges and the need for essential medicines Globalization and Health“ http://www.globalizationandhealth.com/content/3/1/4
  53. Birgitte Andersen. 2003 'Intellectual Property Right' Or 'Intellectual Monopoly Privilege': Which One Should Patent Analysts Focus On? Conferência Internacional Sobre Sistemas De Inovação E Estratégias De Desenvolvimento Para O Terceiro Milênio http://redesist.ie.ufrj.br/globelics/pdfs/GLOBELICS_0050_Andersen.pdf Archyvuota kopija 2013-05-02 iš Wayback Machine projekto.
  54. Martin G, Sorenson C and Faunce TA. (2007) „Editorial: Balancing the need to protect the intellectual property rights (IPRs). Globalization and Health“ http://www.globalizationandhealth.com/content/3/1/4
  55. On patents – Daniel B. Ravicher (August 6, 2008). „Protecting Freedom In The Patent System: The Public Patent Foundation’s Mission and Activities“ http://www.youtube.com/watch?v=d0chez_Jf5A
  56. Joseph Stiglitz (October 13, 2006). „Authors@Google: Joseph Stiglitz – Making Globalization Work“ http://www.youtube.com/watch?v=UzhD7KVs-R4#t=16m05s
  57. Pearce, J. (2012). „Make nanotechnology research open-source“. Nature 491: 519. doi:10.1038/491519a http://www.nature.com/nature/journal/v491/n7425/full/491519a.html
  58. Peter Drahos and John Braithwaite.2002 Information Feudalism: Who Owns the Knowledge Economy?, Earthscan http://www.anu.edu.au/fellows/pdrahos/books/Information%20Feudalism.pdf
  59. WIPO – World Intellectual Property Organization. „Human Rights and Intellectual Property: An Overview“. Nuoroda tikrinta October 25, 2011 http://www.wipo.int/tk/en/hr/ Archyvuota kopija 2011-10-22 iš Wayback Machine projekto.
  60. Staff, UN Committee on Economic Social and Cultural Rights. Geneva, November 12–30, 2001. „Human rights and intellectual property“ http://www2.ohchr.org/english/bodies/cescr/docs/statements/E.C.12.2001.15HRIntel-property.pdf
  61. Chapman, Audrey R. (December 2002). „The Human Rights Implications of Intellectual Property Protection“. Journal of International Economic Law 5 (4): 861–882. Nuoroda tikrinta February 9, 2013 http://jiel.oxfordjournals.org/content/5/4/861.short
  62. The Geneva Declaration on the Future of the World Intellectual Property Organization http://www.cptech.org/ip/wipo/genevadeclaration.html
  63. Jorn Sonderholm. 2010 „Ethical Issues Surrounding Intellectual Property Rights, Philosophy Compass“ 5(12): 1107–1115 http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1747-9991.2010.00358.x/abstract
  64. N. Stephan Kinsella. 2008 „Against Intellectual property“ p. 44. http://mises.org/books/against.pdf
  65. Thomas Jefferson, Letter to Isaac McPherson (August 13, 1813)
  66. Boyle, James (14 October 2005). Protecting the public domain. The Guardian.
  67. Philip Bennet, 'Native Americans and Intellectual Property: the Necessity of Implementing Collective Ideals into Current United States Intellectual Property Laws“, 2009
  68. Council for Responsible Genetics, DNA Patents Create Monopolies on Living Organisms. Accessed 2008.12.18.
  69. Plant Patents USPTO.gov
  70. E.g., the U.S. Copyright Term Extension Act, Pub. L. 105–298.
  71. Mark Helprin, Op-ed: A Great Idea Lives Forever. Shouldn’t Its Copyright? The New York Times, May 20, 2007.
  72. Eldred v. Ashcroft Eldred v. Ashcroft, 537 U. S. 186 (2003)
  73. Mike Masnick (May 21, 2007). „Arguing For Infinite Copyright… Using Copied Ideas And A Near Total Misunderstanding Of Property“. techdirt.
  74. Library of Congress Copyright Office Docket No. 2012–12 Orphan Works and Mass Digitization Federal Register, Vol. 77, No. 204. Monday, October 22, 2012. Notices. PP 64555 -64561; see p 64555 first column for international efforts and 3rd column for description of the problem.
  75. Dennis Wharton, "MPAA’s Rebel With Cause Fights for Copyright Coin, " Variety (August 3, 1992), Vol. 348, No. 2, p. 18.
  76. William W. Fisher III, The Growth of Intellectual Property:A History of the Ownership of Ideas in the United States Eigentumskulturen im Vergleich (Vandenhoeck & Ruprecht, 1999)
  77. Brett Smith (2007–2010). „A Quick Guide to GPLv3“. Free Software Foundation. Nuoroda tikrinta 2013-02-15.
  78. LR Patentų įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297858
  79. LR Dizaino įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325317
  80. LR Prekių ženklų įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279274
  81. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364672
  82. LR Puslaidininkų gaminių topografijų apsaugos įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279278
  83. LR Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=298250
  84. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364672
  85. Europos Sąjungos informacinis portalas. http://europa.eu/youreurope/business/competing-through-innovation/protecting-intellectual-property/lithuania/index_lt.htm

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Bir, 2025 / 00:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Intelektinė nuosavybė, Kas yra Intelektinė nuosavybė? Ką reiškia Intelektinė nuosavybė?

Intelektine nuosavybe teisine savoka nurodanti į protinio darbo rezultata kuriam yra taikomos isskirtines teises Intelektines nuosavybes savininkui suteikiamos teises įvairiu rusiu nematerialiam turtui tokiam kaip muzikos literaturos ir kiti meno kuriniai atradimai bei isradimai zodziai frazes simboliai ir dizainas Dazniausiai pasitaikancios intelektines nuosavybes teises rusys autoriu teises prekiu zenklai patentai pramoninis dizainas prekine isvaizda ir kai kuriais atvejais verslo paslaptys Intelektines nuosavybes principai vystesi ne viena amziu XIX a įvesta intelektines nuosavybes savoka XX a pabaigoje ji imta placiai taikyti daugelyje pasaulio saliu Britu Anos Statutas Statute of Anne priimtas 1710 m ir 1623 m Monopoliju statutas Statute of Monopolies atitinkamai laikomi autoriniu teisiu ir patentu teisiu istakomis IstorijaAnos statutas pradejes galioti 1710 m 1867 m įkurta Siaures Vokietijos sajunga Jos konstitucija suteike Sajungoje įstatymais paremta intelektines nuosavybes apsauga 1893 m Berne įkurtas Jungtinis tarptautinis intelektines nuosavybes apsaugos biuras United International Bureaux for the Protection of Intellectual Property Jis sudarytas sujungus administracinius sekretoriatus kurie buvo įsteigti 1883 m bei Berno konvencijos 1886 m metu 1960 m organizacija perkelta į Zeneva kur 1967 m tapo Jungtiniu Tautu padaliniu World Intellectual Property Organization sutr WIPO Pasak Mark Lemley butent tuo metu si savoka is tiesu buvo pradeta vartoti JAV kurios nebuvo susijusios su Berno konvencija o placiai taikyti pradeta po Bayh Dole akto priimto 1980 m Patentu istorija prasidejo ne nuo isradimu o nuo karalienes Elzbietos I 1558 1603 karaliskuju dotaciju Po Elzbietos valdymo praejus mazdaug 200 metu patentas reiske įteisinima teise kuris leido isradejams kontroliuoti savo mechaniniu ar moksliniu isradimu gamyba bei pardavimus 1818 m rasytiniuose darbuose prancuzu liberalu teoretikas priestaravo neseniai įvestai intelektines nuosavybes idejai Savoka intelektine nuosavybe panaudota 1845 m spalį Masaciusetso valstijos teisme priimant nutarima del Davoll er al pries Brown patentu byloje kuriame teisejas Charles L Woodburey rase jog tik tokiu budu mes galime apsaugoti intelektine teise protinis darbas kuriniai ir interesai yra tokia pati zmogaus nuosavybe kaip ir kvieciai kuriuos jis augina arba galviju banda kuria veisia Pareiskimas kad atradimai yra nuosavybe siekia dar ankstesnius laikus 1791 m Prancuzu teises pirmoji dalis nustato Visi nauji atradimai yra autoriaus nuosavybe tam kad butu uztikrinta kurejo nuosavybe bei naudojimasis ja jam turi buti isduodamas patentas penkeriems desimciai arba penkiolikai metu Europoje prancuzu autorius A Nion paminejo intelektines nuosavybes pranc propriete intellectuelle savoka savo darbe Droits civils des auteurs artistes et inventeurs publikuotame 1846 m Intelektines nuosavybes teises tikslas suteikti minimalia apsauga skatinant naujoviu diegima Istoriskai trumpalaikes ir ribotos apimties teises suteiktos skatinant konkrecius isradimus Intelektines nuosavybes savokos kilme gali buti siejama su dar ankstesniais laikais Zydu teiseje įtrauktos kelios nuostatos kuriu poveikis panasus kaip ir siuolaikines intelektines nuosavybes teisiu nors panasu kad intelektiniu kuriniu kaip turto savoka neegzistavo ypac Hasagat Ge vul nesaziningo kesinimosi į teises principas XVI a naudotas pateisinti leidejo ne autoriaus ribotos trukmes autorines teises 500 m pr m e Graikijos valstybes Sybario valdzia siule vieneriu metu patenta visiems kurie atras bet kokiu nauju prabangos malonumu patobulinimu RusysDazniausia intelektine nuosavybe yra autoriu teises prekiu zenklai patentai pramoninis dizainas prekine isvaizda kartais verslo paslaptys Buna specializuotu intelektines nuosavybes teises rusiu neturinciu aiskiai apibreztu charakteristiku pvz elektroniniu sistemu dizaino teise vadinamosios planu isplanavimu topografijos teises Jungtiniu JAV įstatymuose teises saugomos pagal Integruotu sistemu topografijos akta Kanados teiseje bei teises saugomos Europos Sajungoje pagal 1986 m gruodzio 16 d Puslaidininkiu gaminiu topografiju teisines apsaugos direktyva 87 54 EEB augalu veiseju teises augalu rusiu teises industrinio dizaino teises papildomi apsaugos sertifikatai farmacijos produktams bei duomenu baziu apsauga Europos Sajungos teiseje Patentai Pagrindinis straipsnis Patentas Patentas kurejui suteikia isskirtines teises ribota laika gaminti naudoti parduoti ir importuoti isradima Mainais į tai isradimas turi buti viesai skelbiamas Isradimas gali buti specifines technologines problemos sprendimas kuris gali buti produktas arba procesas Autoriu teises Pagrindinis straipsnis Autoriu teises Autoriu teises kurejui duoda isskirtines teises į jo originalius darbus dazniausiai ribotam laikui Taikomos placiam spektrui kurybiniu intelektualiniu ar meniniu formu arba darbu Autorines teises negina paciu ideju ar informacijos tik forma ar maniera kuriomis jos yra isreikstos Industrinio dizaino teises Saugo daiktu kurie nebutinai yra praktiski isvaizda Susideda is formos sukurimo modelio ar spalvos konfiguracijos arba kompozicijos bei modelio ir spalvos kombinacijos trimateje formoje kuri savyje talpina estetine verte Gali buti dvimatis arba trimatis modelis naudojamas pagaminti produkta industrine preke arba ranku darbo gaminį Prekes zenklas Pagrindinis straipsnis Prekes zenklas Prekes zenklas yra atpazįstamas zenklas dizainas arba israiska kuri atskiria tam tikro saltinio prekes arba paslaugas nuo kitu Pramoninis dizainas Pramoninis dizainas yra teisinis terminas apibudinantis mena is esmes nurodantį į produkto arba jo įpakavimo arba net pastato dizaino vizualios isvaizdos charakteristikas kurios savo ruoztu nurodo produkto kilme vartotojams Verslo paslaptis Pagrindinis straipsnis Praktine patirtis Verslo paslaptis yra formule panaudojimas procesas dizainas instrumentas modelis arba informacijos kompiliacija kuri nera visuotinai zinoma Jos deka verslas gali įgyti ekonominį pranasuma pries konkurentus ar vartotojus JAV verslo paslapciu teisine gynyba pirmiausiai rupinamasi valstiju lygmenyje pagal Pastovu verslo paslapciu įstatyma Uniform Trade Secrets Act kurį daugelis valstiju yra priemusios bei pagal federalinį įstatyma 1996 uju Ekonominio snipinejimo akta Economic Espionage Act kuris vagyste arba neteiseta verslo paslapties pasisavinima laiko federaliniu nusikaltimu Sis įstatymas turi dvi nuostatas kurios abi neteisetos veiklos budus laiko nusikaltimu Pirmoji nusikaltimu laiko verslo paslapties vagyste kurios tikslas pasipelnyti is svetimu galiu Antroji nusikaltimu laiko komerciniu ar ekonominiu tikslu vagyste įstatymu nustatytos bausmes kiekvienu atveju yra skirtingos Įstatymai reglamentuojantys verslo paslapties apsauga skiriasi kiekvienoje salyje TikslaiDazniausiai pasitaikantis intelektines nuosavybes isskyrus prekes zenklus įstatymais formuluojamas tikslas yra skatinti progresa Ribotam laikui apsikeisdami isskirtinemis teisemis kad atskleistu isradimus ir kurybinius darbus visuomene ir patento arba autoriniu teisiu turetojas abipusiai pasipelno ir isradejams bei kuriniu autoriams yra sukuriama paskata kurti bei parodyti savo darbus Dalis apzvalgininku pastebejo jog intelektines nuosavybes įteisintoju ir tu kurie remia jos realizavima tikslas yra absoliuti apsauga Jeigu bent is dalies intelektines nuosavybes yra trokstama del to kad ji skatina naujoviu diegima tai yra gerai Manoma kad kurejai netures pakankamos paskatos kurti jeigu jiems nebus duodama galimybe legaliai įteisinti ju isradimu socialine verte Si absoliuti apsauga arba visiskas įvertinimas intelektine nuosavybe traktuoja taip pat kaip dar viena realios nuosavybes rusį perimdama jai taikomas nuostatas Visi kiti neseniai vykdyti intelektines nuosavybes nuostatu tobulinimai tokie kaip Amerikos isradimu įstatymas Leahy Smith America Invents Act pabrezia tarptautinį suderinamuma Finansine paskata Sios isskirtines teises leidzia intelektines nuosavybes savininkams pasipelnyti is savo sukurtu darbu suteikdamos finansine nauda uz investavima į intelektine nuosavybe Patentu atveju finansine nauda suteikiama uz mokslinius tyrimus ir taikomaja veikla Taciau kai kurie apzvalgininkai tokie kaip David Levine ir Michele Boldrin gincijasi del sio įteisinimo Ekonominis augimas Pasaulines intelektines nuosavybes organizacijos World Intellectual Property Organization WIPO sutartis ir kelios su ja susijusios tarptautines sutartys patvirtintos suvokus jog intelektines nuosavybes apsaugos teises yra butinos norint islaikyti ekonominį augima WIPO intelektines nuosavybes vadovelis pateikia dvi intelektines nuosavybes įstatymu kurimo priezastis Suteikti įstatymo forma moralinems bei ekonominems kureju teisems į savo kurinius bei viesai teisei tureti priejima prie tu kuriniu Skatinti kuryba ir jos rezultatu platinima bei vartojima kaip apgalvota vyriausybes politikos akta skatinti teiseta prekiavima kuris paskatintu ekonominį ir socialiniam vystymasi Anti Counterfeiting Trade Agreement ACTA teigia jog efektyvus intelektines nuosavybes įstatymu vykdymas yra butinas jeigu yra norima palaikyti ekonominį augima visose pasaulinese industrijose Ekonomistai prognozuoja JAV didziajame versle 66 vertes apibreztina kaip neapciuopiamas turtas Prognozuojama jog aktyviosios intelektines nuosavybes industrijos pagamins gt 72 vertes darbuotojams nei aktyvios neintelektines nuosavybes industrijos Jungtinis WIPO ir Jungtiniu tautu universiteto tyrimo projektas vertines intelektines nuosavybes įtaka 6 Azijos salims issiaiskino jog yra pozityvus rysys tarp intelektines nuosavybes sistemos stiprinimo ir vykstancio ekonominio augimo Ekonomistai taip pat teigia jog intelektine nuosavybe gali buti naujoviu diegimo stabdys nes naujoves tampa drastiskomis Intelektine nuosavybe gamina isskirtinai nekonkuruojancius intelektualius produktus kurie anksciau buvo neisskiriantys Tai sukuria ekonominį neveiksminguma kol turima monopolija Naujoviu diegimo stabdymas gali pasireiksti tuo metu kai monopolijos pajamos yra mazesnes nei bendras visuomenes gerbuvis Si situacija gali buti apibudinama kaip rinkos zlugimas arba kaip tinkamumo problema Moralumas Remiantis 27 uoju Visuotines Zmogaus teisiu deklaracijos straipsniu kiekvienas turi teise į savo moraliniu ir materialiniu interesu atsirandanciu is mokslo literaturos arba meno kuriniu kuriu autorius jis yra apsauga Nepaisant sudetingu rysiu tarp intelektines nuosavybes bei zmogaus teisiu yra argumentu isteisinanciu intelektine nuosavybe moraline prasme Sie argumentai gali buti suskirstyti į tris kategorijas Asmenybes teorijos salininkai teigia jog intelektine nuosavybe praplecia individualuma Utilitaristai tiki kad intelektine nuosavybe stimuliuoja socialinį progresa ir stumia visuomene į tolesnį naujoviu diegima John Locke teoriju sekejai sutinka kad intelektine nuosavybe gali buti pateisinta uzsitarnavimu bei sunkiu darbu Keletas aspektu pateisinanciu privacia nuosavybe moraliai taip pat gali buti pritaikyti moraliai palaikant intelektine nuosavybe Pavyzdziui Prigimtines teises arba teisingumo gincas Remiasi J Locke ideja kad asmuo turi prigimtine teise į darba bei produktus sukurtus jo jos kuno Siu produktu savinimasis yra laikomas neteisingu Nors J Locke ypatingai neakcentavo to kad prigimtine teise taikoma protu sukurtiems produktams sį principa galima pritaikyti intelektines nuosavybes teisems kur neteisingu veiksmu laikomas netinkamas pasinaudojimas kito asmens idejomis J Locke teorija apie intelektine nuosavybe remiasi ideja jog darbininkai turi teise kontroliuoti tai ka jie kuria Jo salininkai teigia jog mes esame savo kuno savininkai tas kunas yra darbininkas taigi si nuosavybes teise apima ir tai ka mes sukuriame Taigi intelektine nuosavybe uztikrina ta teise kai tai persikelia į produkcija Utilitazimo arba pragmatizmo gincas Remiantis siuo loginiu aiskinimu visuomene kuri saugo privacia nuosavybe yra efektyvesne ir labiau klestinti nei visuomenes nesirupinancios tuo Naujoviu diegimas bei isradimai XIX amziaus JAV pazymi patentu sistemos vystymasi Suteikdamos novatoriams ilgalaikį bei apciuopiama grįztamajį rysį del sunaudoto laiko darbo jegos bei kitu istekliu intelektines nuosavybes teises siekia maksimaliai padidinti socialine vienybe Yra preziumuojama kad jos isaukstina bendra gerove skatindamos intelektiniu darbu kurima gamyba bei platinima Utilitaristai sutinka jog be intelektines nuosavybes truktu paskatinimo kuri naujas idejas Ji kaip ir kitos teisiu gynimo sistemos optimizuoja socialine vienybe Asmenybes gincas remiasi G V F Hegel citata Kiekvienas zmogus turi teise nukreipti savo valia į kokį nors daikta arba paversti ta daikta savo valios objektu kitaip tariant atsisieti nuo gryno daikto ir perkurti jį kaip savo Europos intelektines nuosavybes teise yra suformuota supratimo jog idejos yra asmens bei jo asmenybes prapletimas Asmenybes teoretikai gincijasi kad buti ko nors kureju yra is esmes rizikinga ir pazeidziama del galimybes kad idejos bei dizainas gali buti pavogti ar ir pakeisti Intelektine nuosavybe saugo siuos moralinius reikalavimus kylancius is asmenybes Lisander Spooner 1855 gincijasi jog asmuo turi prigimtine ir absoliucia teise kadangi ji prigimtine ir absoliuti tai butinai amzina Tai teise į nuosavybe kuriuos atradejas ir kurejas jis yra Si nuosavybes teise dazniausiai yra tokia pati ir remiasi tais paciais pagrindais kaip ir teise į materialiu daiktu nuosavybe ir yra principas kad tarp siu dvieju atveju negali buti jokio atskyrimo Rasytoja Ayn Rand savo knygoje Kapitalizmas nepazintas idealas Capitalism The Unknown Ideal tikina kad intelektines nuosavybes apsauga yra is esmes moraline problema Yra įsitikinimas jog zmogaus protas pats savaime yra geroves bei islikimo saltinis ir visa tuo paremta nuosavybe yra intelektine nuosavybe Del to intelektines nuosavybes teisiu pazeidimas moraliai niekuo nesiskiria nuo kitu nuosavybes teisiu pazeidimo kas kompromituoja islikimo procesus ir del to turi buti traktuojamas kaip amoralus aktas KritikaDemonstracija Svedijoje uz teise dalintis duomenimis 2006 m Kopijavimas nera vagyste zenklelis su herojumi panasiu į Peliuka Mikį atspindi populiariosios kulturos aiskinima paremta 1998 m Sonny Bono autoriu teisiu galiojimo termino aktu Sonny Bono Copyright Term Extension Act Kai kurie intelektines nuosavybes kritikai tokie kaip salininkai charakterizuoja tai kaip intelektinį protekcionizma intelektine monopolija ar vyriausybes suteikta monopolijos teise ir įrodineja jog viesas interesas yra pazeidziamas protekcine teisetvarka ypac tokia kaip autoriu teisiu prapletimas bei verslo metodu patentai Pagrindines idejos intelektines nuosavybes kritikai buvo suformuotos Eben Moglen jo veikale dotCommunist Manifesto Visuomene susipriesina su paprastu faktu kiekvienas gali tureti bet kokį intelektinį darba kuris yra skirtas estetiniam vaizdui sukurti ar yra praktiskas pakertant bet kokiu ziniu istobulinimo verte ir kai uz tas vienodas sanaudas kiekvienas gali jį tureti nebera moralu jį isskirti Jei Roma butu turejusi galia visus gausiai maitinti ne uz didesnes islaidas nei skirtos Cezario stalui visuomene nusluotu Cezarį nuo zemes pavirsiaus uz tai kad yra palikta badauti Taciau burzuazine nuosavybes sistema reikalauja kad zinios bei kultura butu sunorminta pagal gebejima moketi Savoka Laisvosios programines įrangos fondas įsteigejas Richard Stallman įrodineja kad nors savoka intelektine nuosavybe yra placiai vartojama ji turetu buti visiskai atmesta nes sistemiskai iskreipia ir sutrikdo sias problemas ir jos vartojimas buvo ir yra skatinamas tu kurie iskovojo sia painiava Jis tvirtina kad savoka veikia kaip sujungianti visus gabalus į viena beviltiskus įstatymus kurie atsirado atskirai issivyste skirtingai aprepe skirtingus uzsiemimus skirtingas taisykles ir iskele skirtingas viesosios politikos problemas ir kad tai kuria saliskuma suklaidinant sias monopolijas su ribotu fiziniu daiktu turejimu pateikiant juos kaip nuosavybes teises Stallman pasisako uz autoriu teisiu patentu ir prekiu zenklu vienaskaitos forma ir nepritaria is esmes skirtingu teisiu sujungimui į viena bendra savoka Panasiai Boldrin ir Levine teikia pirmenybe savokos intelektine monopolija vartojimui kaip priimtinesnes pagal koncepcija su kitais laisvosios angl copyleft bei nemokamos programines įrangos aktyvistais kritikavo suprantama gimininguma su fizine nuosavybe kaip zeme arba automobilis Jie įrodinejo kad toks giminingumas nepasitvirtina nes fizine nuosavybe yra dazniausiai konkuruojanti su kitomis nuosavybes rusimis tuo tarpu intelektiniai kuriniai yra nekonkuruojantys su kitais taip yra jei kas nors pagamina darbo kopija kopijos turejimas netrukdo megautis originalu Kiti argumentai issakomi remiantis tuo paciu poziuriu Teigiama jog priesingai nei materialiniu vertybiu nuosavybes atveju cia nera specifiniu ideju ar informacijos stokos vos tik tai ima egzistuoti savaime gali buti pakartotinai naudojama ir dubliuojama nesumazinant ir nesumenkinant originalo Stephan Kinsella priestarauja intelektines nuosavybes savokos vartojimui pagrįsdamas tai tuo jog zodis nuosavybe reiskia trukuma kas negali buti taikoma idejoms Alternatyvios savokos Civilines teises jurisdikcijoje intelektine nuosavybe daznai nurodoma kaip intelektines teises Tradiciskai tai siek tiek platesne savoka apimanti moralines ir kitas asmenines teises kurios negali buti nupirktos ar parduotos Savokos intelektines teises naudojimo atsisakyta nuo XX a 9 ojo desimtmecio pradzios o savokos intelektine nuosavybe vartojimas isaugo Alternatyvus terminai informacijos monopolija ir intelektine monopolija sukurti tu kurie gincijo nuosavybes intelektiniu arba teisiu savoku naudojimo prielaidas ypac Richard Stallman Antonimai intelektinis protekcionizmas angl intellectual protectionism ir intelektinis skurdas angl intellectual poverty turintys tuos paciu inicialus kaip ir intelektine nuosavybe irgi rado remeju ypac tarp tu kurie naudojo antonima Argumenta kad intelektine teise turetu derinant atitinkamus viesuosius ir privacius interesus buti vadinama intelektines monopolijos privilegija IMP palaiko keletas akademiku tarp ju ir Birgitte Andersen ir Thomas Alured Faunce Priestaravimai del per daug isplestos intelektines nuosavybes teises Kai kurie intelektines nuosavybes kritikai tokie kaip nemokamos kulturos judejimo isskiria intelektine nuosavybe kaip darancia zala sveikatai del farmacijos patentu sulaikancia nuo progreso besinaudojancia susiformavusiu nuostolius patyrusiu masiu interesu nenaudai ir teigia kad viesasis interesas yra zalojamas besiplecianciu monopoliju tokiomis formomis kaip autoriniu teisiu prapletimai programines įrangos bei verslo metodu patentai Vis dazniau mokslininkai ir inzinieriai reiskia susirupinima kad patentu tankumynas stabdo technologiju pletra net ir aukstuju technologiju srityse tokiose kaip nanotechnologijos Peter Drahos pazymi kad Nuosavybes teises suteikia valdzia naudotis istekliais Kada valdzia naudotis istekliais nuo kuriu priklauso daugelis tie keli įgyja galia valdyti daugelio siekius Tai turi pasekmiu tiek politinei tiek ekonominei laisvei visuomeneje Pasaulines intelektines nuosavybes organizacija WIPO teigia kad konfliktai gali egzistuoti del pagarbos intelektines nuosavybes sistemu įgyvendinimui ir kitoms zmoniu teisems 2001 m Ekonomikos socialiniu ir kulturiniu teisiu komitetas parenge dokumenta pavadinta Zmoniu teises ir intelektine nuosavybe kuris nurodo kad intelektine nuosavybe dazniausiai reglamentuojama remiantis ekonominiais tikslais nors pirmiausia turi buti traktuojama kaip socialinis produktas Siekiant tarnauti zmoniu gerovei intelektines nuosavybes sistemos turi gerbti ir atitikti zmogaus teises ginancias normas Pasak komiteto kai sistemai to padaryti nepavyksta jie rizikuoja pazeisti zmogaus teises į maista ir sveikata taip pat ir kulturinį dalyvavima bei moksline nauda 2004 metais WIPO Generaline Asambleja pritaike Zenevos deklaracija del Pasaulines intelektines nuosavybes organizacijos The Geneva Declaration on the Future of the World Intellectual Property Organization ateities kuri teigia kad turi skirti daugiau demesio besivystanciu saliu poreikiams ir ziureti į intelektine nuosavybe kaip į viena is vystymosi įrankiu ne kaip į saves pacios pabaiga Be to etines problemos kurias iskele intelektines nuosavybes teises yra labiausiai aktualios kai socialiai vertinamos prekes tokios kaip vaistai yra atiduodamos intelektines nuosavybes apsaugai Intelektines nuosavybes teisiu taikymas gali leisti bendrovems imti didesne nei ribiniu gamybos kastu kaina uz produkcija siekiant į isskaityti tyrimu bei vystymo kaina Si kaina gali pasalinti is rinkos bet ka kas neisgali sumoketi produkto kainos siuo atveju negali įsigyti gyvenima gelbstincio vaisto Intelektiniu teisu ribojimo rezimas nera vienas tu kuris yra atviras investicijoms į tyrimu bei vystymo produktus kurie yra socialiai vertinami daugiausia neturtingu gyventoju sluoksniu Kai kurie liberalus intelektines nuosavybes kritikai teige kad nuosavybes teises kuria dirbtinį informacijos ir ideju trukuma ir pazeidzia teise į apciuopiama nuosavybe Stephan Kinsella pazymi Įsivaizduokite laikus kai zmones gyvendavo urvuose Vienas sviesus vyrukas pavadinkime jį Galt Magnon nusprende pastatyti ilga trobele atvirame lauke Daugelis pastebejo kad tai yra gera ideja Jie pradejo kopijuoti Galt Magnon ideja bei pradejo statyti savo trobeles Pasak teisinanciu intelektine nuosavybe vyras isrades nama turetu teise apsaugoti sustabdyti kitus nuo trobeliu statymo ant ju zemes su ju paciu rastais arba apmokestinti juos mokesciu jei jie sumanytu statytis trobele Akivaizdu kad siu pavyzdziu novatorius tampa dalinis kitu materialaus turto savininkas pvz zemes arba rastu ne del to kad pirmas uzsieme vieta trobelei statyti o del to kad sugalvojo ideja Si taisykle yra priespriesa pirmojo naujakurio taisyklei taip despotiskai ir be pagrindo pazeisdama sia taisykle kuri yra visu nuosavybes teisiu pagrindas 1813 m rugpjucio 13 d Thomas Jefferson laiske Isaac McPherson rase Jei gamta sukure ka nors labiau abejotino nei visa kita jos isskirtineje nuosavybeje tai mastymo galios veiksmas vadinamas ideja į kuria individas turi isskirtines teises tol kol nesidalina ja su kitais Bet kai tik ideja yra atskleista ji issiverzia visu kitu priklausomyben ir davejas nebegali is tu kitu atimti nuosavybes teises Jos specifine savybe yra ta kad niekas negali tureti maziau del to kad visi kiti turi ja visa Tas kuris gauna ideja is manes gauna sau instrukcija nesumazindamas manosios taip pat kaip tas kuris uzdega mano degtuva gauna sviesos manes neaptemdydamas 2005 m Jungtines Karalystes Karaliskoji menu bendrija Royal Socienty of Arts RSA isleido Adelfio chartija Adelphi Charter kurios tikslas buvo pateikti tarptautinį politinį pareiskima siekiant apibrezti kaip vyriausybe turetu pritaikyti intelektines nuosavybes įstatyma Dabartines JAV Intelektines nuosavybes įstatymo trukumas jo susitelkimas į individualius ar bendradarbiavimu grįstus darbus del to autoriniu teisiu apsauga gali buti pritaikyta tik originaliems rasytoju darbams Sis apibrezimas neįtraukia jokiu darbu kurie yra kurybinio bendruomenes darbo rezultatas pavyzdziui senoviniu amerikietisku dainu ir pasakojimu Dabartiniai įstatymai nepripazįsta vietines kulturines nuosavybes unikalumo ar vietines nuolat besikeiciancios gamtos Paprasciausiai yra reikalavimas kad vietines kulturos uzrasytu savo kulturinius artefaktus į apciuopiama medija ignoruoja jiems butina sakytinį perdavimo buda ir vercia manyti kad vakarietiskas saliskumas su jo rasytinemis formomis yra labiau patikimas Issipletimas is prigimties ir intelektines nuosavybes įstatymu apimtys JAV autoriu teisiu įstatymo taikymo pletimasis darant prielaida kad autoriai sukuria savo darbus iki 35 metu amziaus ir gyvena iki 70 metu amziaus Kita intelektines nuosavybes įstatymo kritika apima intelektines nuosavybes pletimasi trukmes ir apimties poziuriu Be to kai mokslines zinios issiplete ir leido iskilti naujoms industrijoms tokioms kaip biotechnologija ir nanotechnologija technologiju pradininkai suformavo intelektines nuosavybes apsauga naujoms technologijoms Patentai buvo isduoti gyviems organizmams JAV tam tikri gyvi organizmai buvo patentuojami daugiau nei amziu Tobulejimas apsaugos srityje labiausiai matomas lyginant su autorinemis teisemis Tai nesenai buvo pagrindine keleto įstatymu priedu Jungtinese Valstijose ir Europoje tema Reikalavimo pateikti registracija ar pranesimas apie autoriaus teises nebuvima privede prie naslaiciu darbu angl orphan works pagausejimo Tai autoriu teisemis apsaugoti darbai kai susisiekti su autoriaus teisiu savininku neįmanoma Tai problema kuri buvo pastebeta jai jau isplitus pasauliniu mastu kas sukele tarptautinį susirupinima Taip pat gerbdama autoriu tesies Amerikos filmu industrija padejo pakeisti socialinį intelektines nuosavybes vaizdinį per jos prekybos organizacija Motion Picture Association of America MPAA Ji propagavo stipria intelektines nuosavybes apsauga svarbiose bylose darant spaudima Kongresui bei pasisakant viesumoje Apzvelgdama MPAA pozicija pati asociacija pareiske kad zmones turi teise į nuosavybe kuri yra ju darbo vaisius Isskirtinis JAV kongreso įsitikinimas kad Jungtines valstijos yra didziausias pasaulyje filmu gamintojas sudare geras salygas issiplesti intelektines nuosavybes koncepcijai Sios dogmatiskos reformos tik dar labiau sustiprino industrija duodamos MPAA dar daugiau valdzios ir suteikdamos autoriteto Interneto augimas ir tiksliai isbarstyti paieskos varikliai tokie kaip ir Gnutella iskele autoriniu teisiu politikai nauja issukį is esmes buvo pirmoji kovoje su industrijoje vadinamais piratavimu Asociacija pasieke pergaliu pries kelias tarnybas įskaitant ir placiai visuomeneje nuskambejusia byla pries dokumentus platinusia kompanija Napster taip pat keli zmones buvo nuteisti uz dokumentu platinima pazeidziant autoriu teises Elektronikos amziuje buvo gausu pastangu naudoti programine įranga pagrįstus skaitmeniniu teisiu valdymo angl digital rights management įrankius reikalingus suvarzyti elektroniniu darbu kopijavima ir naudojima Tokie įstatymai kaip Skaitmeninio tukstantmecio autoriu teisiu aktas Digital Millennium Copyright Act buvo priimti kad butu galima panaudoti baudziamuosius įstatymus siekiant isvengti bet kokios apgavystes programine įranga naudojama priversti vykdyti skaitmeniniu teisiu valdymo sistema Atitinkamos atsargumo priemones norint isvengti apgauliu autoriu teisiu apsaugos srityje Europoje egzistavo jau kurį laika ir buvo isplestos pavyzdziui 6 ir 7 straipsniais Autoriu teisiu direktyvoje Kiti pavyzdziai yra 1991 m Programines įrangos direktyvos 7 straipsnis 91 250 EEB ir 1998 metu Salygines prieigos direktyva Tai gali sutrukdyti legaliam naudojimuisi paveikti vieso naudojimo rezimo darbus autoriniu teisiu apribojimus ir prapletimus ar naudojima leidus autoriniu teisu turetojui Kai kurios laisvo autorinio turinio licencijos tokios kaip GNU GPL 3 sukurtos tam priesintis Įstatymai gali leisti apgavystes isskirtinemis aplinkybemis pavyzdziui kai reikalinga saveika su apgaudinetojo programa arba kai reikalingas pasiekiamumas Vis delto daugeliu atveju apgavyste gautu duomenu platinimas yra nelegalus Prekes zenklo kontekste sis pletimasis buvo skatinamas tarptautiniu pastangu suderinti prekes zenklo apibrezima kaip buvo iliustruota 1994 m Agreement on Trade Related Aspects of Intellectual Property Rights TRIP sunormintos nuostatos apie intelektines nuosavybes teises kurios iki tol buvo priziurimos tik pagrindiniu įstatymu arba kai kuriose valstybese narese is viso nepriziurimos Pagal TRIP bet koks zenklas kuris gali isskirti prekes ar paslaugas priklausancias vienai firmai nuo prekiu ar paslaugu priklausanciu kitai firmai gali buti apibudinamas kaip prekes zenklas Intelektines nuosavybes teises LietuvojeLietuvoje intelektines nuosavybes apsauga yra vykdoma ne tik pagal tarptautines sutartis bet ir valstybiniu lygiu Pagrindiniai intelektines nuosavybes apsauga reglamentuojantys teises aktai Patentu įstatymas Dizaino įstatymas Prekiu zenklu įstatymas Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu įstatymas Puslaidininku gaminiu topografiju apsaugos įstatymas Mokesciu uz pramonines nuosavybes objektu registravima įstatymas Lietuvoje patenta galima gauti trimis budais Nacionaliniu budu kreipimasis į Valstybinį patentu biura Regioniniu budu įregistruoti patenta galima saliu grupeje kurios yra pasirasiusios atitinkama susitarima Pareiskejas gali pateikti viena paraiska atitinkamoje regionineje intelektines nuosavybes tarnyboje Tarptautiniu budu Pasauline intelektines nuosavybes organizacija WIPO administruoja Patentines kooperacijos sutartis PCT siulo galimybe paduoti viena patento paraiska isradimo apsaugai bet kurioje keliose arba visose PCT salyse narese Autoriu teises Autoriu ir gretutiniu teisiu apsauga Lietuvoje reguliuoja Autoriu ir gretutiniu teisiu įstatymas Jis nustato autoriu teises į literaturos mokslo ir meno kurinius autoriu teises atlikeju fonogramu gamintoju transliuojanciuju organizaciju ir audiovizualinio kurinio filmo pirmojo įraso gamintoju teises gretutines teises duomenu baziu gamintoju teises sui generis teises autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu įgyvendinima kolektyvinį administravima ir gynima taip pat sui generis teisiu įgyvendinima ir gynima Autoriu teises į literaturos mokslo ir meno kurinį atsiranda jį sukurus Apsaugoti autoriu teises nereikalingos jokios specialios proceduros Autoriu turtines teises galioja visa autoriaus gyvenima ir 70 metu po autoriaus mirties Gretutines teises galioja 50 metu po atlikimo įraso padarymo transliacijos vieso perdavimo dienos Duomenu baziu gamintoju teises saugomos 15 metu po duomenu bazes sudarymo datos Uz intelektines nuosavybes apsauga Lietuvoje atsakingos institucijos Valstybine augalininkystes tarnyba Lietuvos autoriu teisiu gynimo asociacija LATGA A Lietuvos gretutiniu teisiu asociacija AGATA Muitines departamentas Konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos patentiniai patiketiniai Lietuvos kriminalines policijos biuras Kulturos ministerija ir joje veikianti Lietuvos Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu taryba Valstybinis patentu biuras Teisingumo ministerijaSaltiniaiTeises garantas http www intelektinenuosavybe lt Archyvuota kopija 2021 05 05 is Wayback Machine projekto Lemley M A 2005 Property Intellectual Property and Free Riding Texas Law Review Vol 83 1031 page 1033 footnote 4 http www texaslrev com Sherman B amp Bently L 1999 The making of modern intellectual property law the British experience 1760 1911 Cambridge University Press pp 207 Article 4 No 6 of the Constitution of 1867 German Hastings Law Journal Vol 52 p 1255 2001 http www verfassungen de de de67 18 verfassung67 i htm Archyvuota kopija 2011 05 03 is Wayback Machine projekto Property Intellectual Property and Free Riding Archyvuota kopija 2009 02 26 is Wayback Machine projekto Texas Law Review 2005 Vol 83 1031 page 1033 footnote 4 Lemley M A Property Intellectual Property and Free Riding Abstract see Table 1 4 5 http papers ssrn com sol3 papers cfm abstract id 582602 Mossoff A 2001 Rethinking the Development of Patents An Intellectual History 1550 1800 Hastings Law Journal Vol 52 p 1255 http papers ssrn com sol3 papers cfm abstract id 582602 Benjamin de Constant de Rebecque 1818 Collection complete des ouvrages publies sur le gouvernement representatif et la constitution actuelle de la France formant une espece de cours de politique constitutionnelle P Plancher p 296 http books google fr books id DaRRsO85314C amp pg RA2 PA346 amp dq travail constant date 0 1830 amp lr lang fr amp as brr 1 amp as pt ALLTYPES amp ei wD cSZDmIqDkzQSp8pnqAQ amp client firefox a amp hl en v onepage amp q travail 20constant 20date 3A0 1830 amp f false 1 Woodb amp M 53 3 West L J 151 7 F Cas 197 No 3662 2 Robb Pat Cas 303 Merw Pat Inv 414 A Brief History of the Patent Law of the United States http www ladas com Patents USPatentHistory html Lemley M A 2007 Property Intellectual Property and Free Riding Texas Law Review http heinonline org HOL LandingPage collection journals amp handle hein journals tlr83 amp div 30 amp id amp page Jewish Law and Copyright http www jlaw com Articles copyright1 html Archyvuota kopija 2009 03 18 is Wayback Machine projekto Anthon C A Classical Dictionary Containing an Account of the Principal Proper Names Mentioned in Ancient Authors and Intended to Elucidate All the Important Points Connected with the Geography History Biography Mythology and Fine Arts of the Greek and Romans Together with an Account of Coins Weights and Measures with Tabular Values of the Same 1273 Harper amp Brothers 1841 WIPO Intellectual Property Handbook Policy Law and Use Chapter 2 Fields of Intellectual Property Protection WIPO 2008 http www wipo int export sites www about ip en iprm pdf ch2 pdf Archyvuota kopija 2013 05 20 is Wayback Machine projekto Peter K Yu 2007 Intellectual Property and Information Wealth Copyright and related rights Greenwood Publishing Group p 346 ISBN 978 0 275 98883 8 World Intellectual Property Organisation Understanding Copyright and Related Rights PDF WIPO p 8 Nuoroda tikrinta August 2008 Simon Stokes 2001 Art and copyright Hart Publishing pp 48 49 ISBN 978 1 84113 225 9 Prekes zenklas yra terminas fraze simbolis kuris nusako ir skiria vienos salies prekiu kilme nuo kitu saliu Nuoroda tikrinta 2011 12 13 Prekes zenklas yra tam tikras zenklas skiriantis vieno asmens ar grupes prekes ir paslaugos nuo konkurentu Nuoroda tikrinta 2012 12 22 Prekes zenklas identifikuoja tam tikro prekybininko prekes ir paslaugas Merges Robert P Menell Peter S Lemley Mark A 2007 Intellectual Property in the New Technological Age 4th rev ed New York Wolters Kluwer p 29 ISBN 978 0 7355 6989 8 U S Const art 1 sec 8 cl 8 http heinonline org HOL Page handle hein journals tlr83 amp div 30 amp g sent 1 amp collection journals Prudential Reasons for IPR Reform University of Melbourne Doris Schroeder and Peter Singer May 2009 Levine David Michele Boldrin 2008 09 07 Against intellectual monopoly Cambridge University Press ISBN 978 0 521 87928 6 http www wipo int export sites www about ip en iprm pdf ch1 pdf Archyvuota kopija 2013 01 15 is Wayback Machine projekto p 3 http www international gc ca trade agreements accords commerciaux assets pdfs acta crc apr15 2011 eng pdf Archyvuota kopija 2011 06 24 is Wayback Machine projekto Sonecon com Economic Effects of Intellectual Property Intensive Manufacturing in the United States Robert Shapiro and Nam Pham July 2007 archived on archive org Measuring the Economic Impact of IP Systems WIPO 2007 Greenhalgh C amp Rogers M 2010 The Nature and Role of Intellectual Property Innovation Intellectual Property and Economic Growth New Jersey Princeton University Press p 32 34 United Nations The Universal Declaration of Human Rights Nuoroda tikrinta October 25 2011 WIPO The World Intellectual Property Organization Human Rights and Intellectual Property An Overview Nuoroda tikrinta October 25 2011 Ronald V Bettig Critical Perspectives on the History and Philosophy of Copyright in Copyrighting Culture The Political Economy of Intellectual Property by Ronald V Bettig Boulder CO Westview Press 1996 19 20 Richard T De George 14 Intellectual Property Rights in The Oxford Handbook of Business Ethics by George G Brenkert and Tom L Beauchamp vol 1 1st ed Oxford England Oxford University Press n d 415 416 Richard T De George 14 Intellectual Property Rights in The Oxford Handbook of Business Ethics by George G Brenkert and Tom L Beauchamp vol 1 1st ed Oxford England Oxford University Press n d 416 Spinello Richard A January 2007 Intellectual property rights Library Hi Tech 25 1 12 22 doi 10 1108 07378830710735821 Richard T De George 14 Intellectual Property Rights in The Oxford Handbook of Business Ethics by George G Brenkert and Tom L Beauchamp vol 1 1st ed Oxford England Oxford University Press n d 417 Richard T De George 14 Intellectual Property Rights in The Oxford Handbook of Business Ethics by George G Brenkert and Tom L Beauchamp vol 1 1st ed Oxford England Oxford University Press n d 418 The Law of Intellectual Property Part 1 Chapter 1 Section 9 Lysander Spooner Rand Ayn 1967 1966 Capitalism The Unknown Ideal paperback 2nd ed New York Signet dotCommunist Manifesto Richard M Stallman 2008 Did you see Intellectual property It s a Seductive Mirage http www gnu org philosophy not ipr xhtml Boldrin Michele and David K Levine 2008 Free access Against intellectual monopoly Cambridge University Press http levine sscnet ucla edu general intellectual against htm Archyvuota kopija 2017 12 06 is Wayback Machine projekto Against perpetual copyright http wiki lessig org index php Against perpetual copyright Doctorow Cory 2008 02 21 Intellectual property is a silly euphemism The Guardian Nuoroda tikrinta 2008 02 23 http www guardian co uk technology 2008 feb 21 intellectual property Stephan Kinsella 2001 Against Intellectual Property Journal of Libertarian Studies 15 2 1 53 http www mises org journals jls 15 2 15 2 1 pdf Stephan Kinsella for Ludwig von Mises Institute blog January 6 2011 Intellectual Poverty http archive mises org 15240 intellectual poverty Official drm info site run by the Free Software Foundation Europe FSFE http drm info Defective by Design Official Website http www defectivebydesign org what is drm digital restrictions management Birgitte Andersen 2003 Intellectual Property Right Or Intellectual Monopoly Privilege Which One Should Patent Analysts Focus On Martin G Sorenson C and Faunce TA 2007 Balancing intellectual monopoly privileges and the need for essential medicines Globalization and Health http www globalizationandhealth com content 3 1 4 Birgitte Andersen 2003 Intellectual Property Right Or Intellectual Monopoly Privilege Which One Should Patent Analysts Focus On Conferencia Internacional Sobre Sistemas De Inovacao E Estrategias De Desenvolvimento Para O Terceiro Milenio http redesist ie ufrj br globelics pdfs GLOBELICS 0050 Andersen pdf Archyvuota kopija 2013 05 02 is Wayback Machine projekto Martin G Sorenson C and Faunce TA 2007 Editorial Balancing the need to protect the intellectual property rights IPRs Globalization and Health http www globalizationandhealth com content 3 1 4 On patents Daniel B Ravicher August 6 2008 Protecting Freedom In The Patent System The Public Patent Foundation s Mission and Activities http www youtube com watch v d0chez Jf5A Joseph Stiglitz October 13 2006 Authors Google Joseph Stiglitz Making Globalization Work http www youtube com watch v UzhD7KVs R4 t 16m05s Pearce J 2012 Make nanotechnology research open source Nature 491 519 doi 10 1038 491519a http www nature com nature journal v491 n7425 full 491519a html Peter Drahos and John Braithwaite 2002 Information Feudalism Who Owns the Knowledge Economy Earthscan http www anu edu au fellows pdrahos books Information 20Feudalism pdf WIPO World Intellectual Property Organization Human Rights and Intellectual Property An Overview Nuoroda tikrinta October 25 2011 http www wipo int tk en hr Archyvuota kopija 2011 10 22 is Wayback Machine projekto Staff UN Committee on Economic Social and Cultural Rights Geneva November 12 30 2001 Human rights and intellectual property http www2 ohchr org english bodies cescr docs statements E C 12 2001 15HRIntel property pdf Chapman Audrey R December 2002 The Human Rights Implications of Intellectual Property Protection Journal of International Economic Law 5 4 861 882 Nuoroda tikrinta February 9 2013 http jiel oxfordjournals org content 5 4 861 short The Geneva Declaration on the Future of the World Intellectual Property Organization http www cptech org ip wipo genevadeclaration html Jorn Sonderholm 2010 Ethical Issues Surrounding Intellectual Property Rights Philosophy Compass 5 12 1107 1115 http onlinelibrary wiley com doi 10 1111 j 1747 9991 2010 00358 x abstract N Stephan Kinsella 2008 Against Intellectual property p 44 http mises org books against pdf Thomas Jefferson Letter to Isaac McPherson August 13 1813 Boyle James 14 October 2005 Protecting the public domain The Guardian Philip Bennet Native Americans and Intellectual Property the Necessity of Implementing Collective Ideals into Current United States Intellectual Property Laws 2009 Council for Responsible Genetics DNA Patents Create Monopolies on Living Organisms Accessed 2008 12 18 Plant Patents USPTO gov E g the U S Copyright Term Extension Act Pub L 105 298 Mark Helprin Op ed A Great Idea Lives Forever Shouldn t Its Copyright The New York Times May 20 2007 Eldred v Ashcroft Eldred v Ashcroft 537 U S 186 2003 Mike Masnick May 21 2007 Arguing For Infinite Copyright Using Copied Ideas And A Near Total Misunderstanding Of Property techdirt Library of Congress Copyright Office Docket No 2012 12 Orphan Works and Mass Digitization Federal Register Vol 77 No 204 Monday October 22 2012 Notices PP 64555 64561 see p 64555 first column for international efforts and 3rd column for description of the problem Dennis Wharton MPAA s Rebel With Cause Fights for Copyright Coin Variety August 3 1992 Vol 348 No 2 p 18 William W Fisher III The Growth of Intellectual Property A History of the Ownership of Ideas in the United States Eigentumskulturen im Vergleich Vandenhoeck amp Ruprecht 1999 Brett Smith 2007 2010 A Quick Guide to GPLv3 Free Software Foundation Nuoroda tikrinta 2013 02 15 LR Patentu įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 297858 LR Dizaino įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 325317 LR Prekiu zenklu įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 279274 LR Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 364672 LR Puslaidininku gaminiu topografiju apsaugos įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 279278 LR Mokesciu uz pramonines nuosavybes objektu registravima įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 298250 LR Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu įstatymas http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 364672 Europos Sajungos informacinis portalas http europa eu youreurope business competing through innovation protecting intellectual property lithuania index lt htm

Naujausi straipsniai
  • Birželis 19, 2025

    Šiaurės Kipras

  • Birželis 14, 2025

    Šiaurės Europa

  • Birželis 16, 2025

    Šiaurės Ašigalis

  • Birželis 15, 2025

    Šiaurės Amerika

  • Birželis 21, 2025

    Šiaurės Amerikos ūkas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje