Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viljamas Blajus angl William BlighGimė 1754 m rugsėjo 9 d Plimutas arba Sent Tudis AnglijaMirė 1817 m gruodžio 7 d 63 me
William Bligh
| Viljamas Blajus angl. William Bligh | |
|---|---|
| Gimė | 1754 m. rugsėjo 9 d. Plimutas arba Sent Tudis, Anglija |
| Mirė | 1817 m. gruodžio 7 d. (63 metai) Londonas |
| Tautybė | anglas |
| Sutuoktinis (-ė) | Elizabeth Betham |
| Vaikai | 6 vaikai |
| Veikla | Anglijos viceadmirolas ir kolonijinis administratorius |
| Vikiteka | William Bligh |
Viljamas Blajus (angl. William Bligh, 1754 m. rugsėjo 9 d. Plimute arba Sent Tudyje, Anglijoje – 1817 m. gruodžio 7 d. Londone) – Britanijos karališkojo laivyno viceadmirolas ir kolonijinis administratorius. Pagarsėjo dėl maišto, surengto prieš jį 1789 m. Britanijos karališkojo laivyno laive „Bounty“. Per maištą kartu su sau lojaliais jūreiviais buvo įsodintas į valtį Polinezijoje, netoli Tongos salų, kuria nuplaukė 6700 km iki artimiausios europiečių kolonijos Timoro saloje.
Po 17 metų, 1806 m. rugpjūčio 13 d. paskirtas Naujojo Pietų Velso gubernatoriumi Australijoje, kur, dėl savo veiksmų prieš korumpuotus Naujojo Pietų Velso korpuso kariškius, vadinamojo Romo maišto metu buvo nušalintas nuo pareigų, įkalintas ir išvarytas iš kolonijos.
Vaikystė
Viljamas Blajus pakrikštytas Šv. Andriejaus bažnyčioje Plimute 1754 m. spalio 4 d., tačiau nėra žinoma, ar jis gimė Plimute, kur jo tėvas Frensis Blajus (1721–1780) dirbo muitinėje, ar savo šeimos namuose prie Sent Tudžio, netoli Bodmino, Kornvalio grafystėje. Viljamo motina Džeinė Pyrs (1713–1768) buvo našlė, ištekėjusi už Frensio 40 metų amžiaus.
Ankstyvoji karjera
7 metų amžiaus stojo Karališkojo laivyno tarnybon; tuo metu tai buvo įprasta praktika, buvo siekiama, kad vaikas įgytų plaukiojimo patirties, ar bent įrašo, kuris praverstų jo tolimesnei karjerai. 1770 m., 16 metų amžiaus, tarnavo „Hunter“ laive, nuo 1771 m. perkeltas į „Crescent“ laivą, kur išbuvo trejus metus.
1776 m. priimtas „Resolution“ laivo šturmanu Džeimso Kuko trečiojoje kelionėje į Ramųjį vandenyną, tapo Kuko žūties liudininku Havajų salose. Kelionės metu Blajus sudarė daug kokybiškų jūrinių žemėlapių, tačiau nuopelnai buvo priskirti Kuko leitenantams. Žemėlapiai buvo tokie tikslūs, kad dalį jų tebevartojo net XX a.
1780 m. grįžo į Angliją. 1781 m. vasario 4 d. vedė muitininko dukterį Elžbietą Bethem, su kuria sugyveno 4 dukteris ir dvynius sūnus (abu mirė kūdikystėje). Netrukus po vestuvių buvo paskirtas laivo „Belle Poule“ šturmanu, dalyvavo Dogerio bankos mūšyje su olandais, po kurio buvo pakeltas į leitenantus. Kitus pusantrų metų tarnavo įvairiuose laivuose, dalyvavo Gibraltaro gynyboje 1782 m. Po Paryžiaus taikos 1783 m. pasiėmė atostogų ir plaukiojo prekybiniais laivais į Vest Indiją. Ten susipažino su jaunu vyru Flečeriu Kristianu (1764–1793), kurį mokė navigacijos. Netrukus abu tapo gerais draugais.
„Bounty“ ekspedicija
Savo rėmėjo, britų botaniko, mokslininko Džozefo Bankso kviečiamas, 1787 m. grįžo į tarnybą kariniame laivyne ir buvo paskirtas vadovauti laivui „Bounty“ ekspedicijoje į Taitį. Ekspedicijos tikslas buvo atvežti iš Taičio duomnedžio sodinukų į Karibų salas kaip pigaus maisto šaltinį cukranendrių plantacijose dirbantiems vergams. Kad sutaupyti lėšų, Blajui neskyrė kapitono laipsnio, o tik laivo kapitono pareigas. Be to, laive nebuvo kareivių – dėl šių priežasčių vėliau Blajui buvo sunku palaikyti laive discipliną. Savo pirmuoju padėjėju, kelionės metu, Blajus paskyrė Flečerį Kristianą.
Po 10 mėnesių kelionės, 1788 m. spalio 26 d. laivas pasiekė Matavajaus įlanką Taityje. Kol buvo ruošiami sodinukai, įgula neturėjo daug darbo, jūreiviai leido laiką saloje ilsėdamiesi, daugelis užmezgė santykius su vietinėmis merginomis. Įgulos disciplina pakriko, Blajaus nenorėjo klausyti net jo pirmasis padėjėjas Flečeris Kristianas.
Maištas
1789 m. balandžio 4 d. laivas išplaukė iš Taičio, o po trijų savaičių, balandžio 28 d., į pietus nuo Tofua salos Tongos salyne kilo garsusis maištas, kurio metu Flečerio Kristiano vadovaujami maištininkai perėmė laivo kontrolę ir išlaipino kapitoną Blajų ir 18 jūreivių į 7 m ilgio valtį, duodami jiems keletą navigacijos prietaisų ir maisto bei vandens penkioms dienoms.
Maišto išvakarėse tarp Blajaus ir Kristiano kilo ginčas dėl keleto dingusių kokoso riešutų, kuriuos Blajus buvo skyręs laivo įgulai kaip vitaminų šaltinį. Kristianas po ginčo prisigėrė ir pasakojo keletui jūreivių, kad ruošiasi palikti laivą ir su savadarbiu plaustu grįžti į Taitį. Manoma, kad būtent šie Kristiano žodžai tapo maišto priežastimi, o ne mažareikšmis ginčas: Jūreiviams po keleto mėnesių nerūpestingo gyvenimo Taityje buvo sunku vėl priprasti prie laivo disciplinos, ir jie įtikinę Kristianą užgrobti laivą.
Kelionė valtimi
Perpildyta valtimi, kęsdami badą ir troškulį, Blajus su savo vyrais per daugiau nei šešias savaites įveikė 6700 km vandenyno ir per Toreso sąsiaurį pasiekė Blajui tuo metu artimiausią žinomą europiečių gyvenvietę Kupangą Timoro saloje. Tik Kupange jis sužinojo, kad galėjo plaukti į artimesnę, prieš metus Australijos rytinėje pakrantėje įkurtą Britanijos nuteistųjų koloniją Sidnėjų.
Net ir keliaudamas valtyje Blajus pildė laivo žurnalą ir braižė bloknote tuo metu dar nežinomų pakrančių žemėlapius. Blajus buvo pirmasis europietis, atradęs keletą salų Fidžio ir Naujųjų Hebridų salynuose. Nedidelė vandenyno dalis, kuria Blajus praplaukė valtimi į šiaurę nuo Viti Levu salos Fidžio salyne, pavadinta jo vardu „Blajaus vandenimis“ (angl. Bligh Waters). Blajaus atlikta kelionė laikoma žygdarbiu ir yra viena ilgiausių kelionių jūreivystės istorijoje tokia maža, atvira valtimi.
Sugrįžimas į Angliją
Nors kelionės valtimi metu Blajus prarado tik vieną vyrą, kurį nužudė Tongos čiabuviai, dar šeši jūreiviai mirė nuo išsekimo ir ligų Kupange ir Batavijoje. Likusieji 12 išgyveno ir grįžo į Angliją įvairiais laivais. Blajus paliko Kupangą 1789 m. rugpjūčio 20 d. ir per Bataviją bei Keiptauną 1790 m. kovo 13 d. grižo namo. Prieš tai jis pasirūpino gauti iš olandų gubernatorių Batavijoje ir Keiptaune arešto orderius maištininkams bei pasiuntė žinią apie maištą Sidnėjaus gubernatoriui tam atvejui, jei „Bounty“ laivas ten pasirodytų.
Žinia apie maištą Angliją buvo pasiekusi anksčiau už Blajaus sugrįžimą, ir Blajų sutiko kaip didvyrį. Admiraliteto teismas jį išteisino tiek dėl maišto, tiek dėl laivo praradimo. Apie savo kelionę jis parašė išsamų pranešimą, kuriuo remiasi daugelis literatūros ir kinematografijos kūrinių apie Baunti maištą.
Tolimesnė karjera
Laivyno tarnyboje
Netrukus po sugrįžimo gavo kapitono laipsnį ir 1791–1793 m. laivu „Providence“ kartu su kapitono Natanielio Portloko (angl. Nathaniel Portlock) vadovaujamu laivu „Assistant“ atliko antrąją duonmedžių kelionę ir sėkmingai pervežė duonmedžių sodinukus iš Taičio į Vest Indiją. Duonmedžiai tapo populiaria kultūra Puerto Rike, tačiau pradinis tikslas – užtikrinti pigų ir maistingą maistą afrikiečiams vergams, nebuvo pasiektas, nes dauguma vergų atsisakė valgyti nepažįstamo vaisiaus. Šios kelionės metu, Jamaikoje, Blajus surinko kriaušinės bligijos vaisiaus pavyzdžių ir, grįžęs į Angliją, pateikė juos Londono karališkajai draugijai. Blajaus garbei augalas binarinėje nomenklatūroje pavadintas Blighia sapida.
1797 m., būdamas laivo „Director“ kapitonu, Blajus patyrė dar vieną maištą, kuris, visdėlto, nebuvo nukreiptas prieš jį asmeniškai, o prieš Admiralitetą – maištavo daugelio Anglijos laivų įgulos, protestuodamos dėl tarnybos sąlygų. Palyginus su pirmuoju ir trečiuoju maištu, kuriuos Blajui teko patirti, šitas maištas buvo pats ramiausias.
1801 m. balandžio 2 d. su laivu „Glatton“ dalyvavo Kopenhagos mūšyje. Po mūšio admirolas Nelsonas asmeniškai padėkojo Blajui už jo indėlį į pergalę. Mūšio metu admirolas Nelsonas ignoravo admirolo Parkerio iškeltą signalą „atsitraukti“, ir paliko iškeltą kovos vėliavą. Blajus buvo vienintelis kapitonas eskadrone, kuris galėjo matyti abu prieštaringus signalus. Pasirinkęs Nelsono signalą tęsti kovą, jis užtikrino ir kitų už jo buvusių laivų tolimesnį dalyvavimą mūšyje.
Naujojo Pietų Velso gubernatorius
1805 m. kovą pagal Džozefo Bankso rekomendaciją paskirtas Naujojo Pietų Velso ketvirtuoju gubernatoriumi. Blajaus žmona, vengdama ilgos kelionės jūra, liko Anglijoje, į Sidnėjų Blajus atvyko 1806 m. rugpjūčio 6 d. su dukra Meri Putland ir jos vyru. Blajus, turėdamas griežto vadovo reputaciją, gavo vyriausybės užduotį nutraukti kolonijos kariškių vykdomą neteisėtą prekybą romu.
Nuteistųjų kolonijoje romas turėjo didelę vertę, jis buvo vartojamas ir kaip mokėjimo priemonė. Naujojo Pietų Velso korpuso kariškiai turėjo oficialų romo prekybos monopolį ir naudojosi juo savo labui, prekiaudami „skystuoju auksu“ didžiulėmis kainomis. Pagrindiniai veikėjai romo prekyboje buvo majoras Džordžas Džonstonas (angl. George Johnston) ir verslininkas Džonas Makarturas (angl. John Macarthur). Ėmęs kovoti su korupcija, Blajus sulaukė griežtos šių asmenų reakcijos, kuri peraugo į konfliktą, pasibaigusį taip vadinamuoju Romo maištu.
1808 m. sausio 26 d. Džonstonas su 400 Naujojo Pietų Velso korpuso kareivių nužygiavo į gubernatūrą ir areštavo Blajų. Arešto dieną Makartūras buvo paruošęs Džonstonui adresuotą peticiją, bet dauguma iš 151 parašų buvo surinkta jau po pučo. Maištininkai sudarė naują kolonijos vyriausybę, o Blajų įkalino, siūlydami paleisti, jei jis pažadės grįžti į Angliją. Iš pradžių Blajus nesutiko, bet po metų pažadėjo ir, įsodintas į „Porpoise“ laivą turėjo palikti koloniją. Patekęs į laivą Blajus savo pažado netesėjo, nuvyko į Hobartą Tasmanijoje ieškoti paramos, tačiau, jos negavęs, faktiškai liko laive iki 1810 m., leisdamas laiką braižant Tasmanijos pakrantės žemėlapius.
Blajus kaip gubernatorius buvo mėgiamas naujai atvykusių kolonistų, kurie dar nebuvo patekę Džonstono ir Makartūro įtakon. Tai matyti iš paminklinių užrašų XIX a. Sidnėjaus kapinėse: Vaikams, gimusiems 1807–1811 m., t. y., Blajaus valdymo metu ir po jo, buvo suteikiami „Viljamo Blajaus“ vardai.
Po Romo maišto
1810 m. sausį Blajus gavo laišką iš Anglijos, kad perversmas paskelbtas nelegaliu, o į jo vietą paskirtas kitas gubernatorius. Po šių žinių Blajus trumpam grįžo į Sidnėjų surinkti įrodymų Džonstono teismui ir 1810 m. spalio 25 d. atvyko į Angliją. Teismas Džonstonui skyrė lengvą bausmę: Džonstonas buvo pašalintas iš armijos ir kaip civilis grįžo į Sidnėjų, kur galėjo laisvai disponuoti savo sukauptais turtais. Blajus teisme buvo išteisintas – antrą kartą savo gyvenime. Netrukus po teismo Blajui buvo suteiktas kontradmirolo, o 1814 m. – viceadmirolo karinis laipsnis, tačiau karo veiksmuose Blajus nebedalyvavo. Gyveno Londone, bet po žmonos mirties 1812 m. ir pensijos suteikimo 1813 m. balandį, persikėlė pas dukteris į Farningemą Kento grafystėje.
Mirtis
Mirė 1817 m. gruodžio 7 d., 63 metų amžiaus, Londone, Bondo gatvėje, eidamas pas savo gydytoją. Palaidotas Londone, Lambeto bažnyčios (dabar Sodo muziejus) kapinėse šalia žmonos ir sūnų. Blajaus kapas ilgą laiką buvo užmirštas, bet 1980-aisiais surastas ir atnaujintas.
Įvaizdis
Viljamo Blajaus, vieno žymiausių savo laikų jūrų keliautojų ir navigatorių, reputacija pašlijo iškart po Baunti maišto, kai Blajus su „Providence“ išvyko į savo antrąją duonmedžių kelionę, nesulaukęs maištininkų teismo. Dėl to liko neatsakyti teismo metu kilę klausimai dėl Blajaus vadovavimo stiliaus. Blajų šmeižė ir maištininkų giminaičių, ypač Flečerio Kristiano vyresniojo brolio, teisininko Edvardo Kristiano, publikacijos. Be to, prieš Blajų nusiteikė nemaža visuomenės dalis, rėmusi vergovės panaikinimą bei Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, kuri vyko tuo pat metu kaip ir Baunti maištas. Kaltinimuose Blajui buvo ir dalis tiesos, jam sunkiai sekėsi palaikyti gerus santykius su savo pavaldiniais. Jis vengdavo skirti fizinių bausmių, tačiau užgauliodavo juos ir žemindavo. Kita vertus, jo psichologinis brutalumas buvo nepalyginamas su tuo metu Britanijos laivyne vyravusiomis sąlygomis: fizinėmis bausmėmis, prastu darbo organizavimu ir paviršutiniška medicinine priežiūra. Pagal to meto šaltinius, nesusijusius su maištininkų giminaičiais, Blajus, pagal Džeimso Kuko pavyzdį, rūpinosi savo jūreiviais, stengėsi, kad visi gyvi sugrįžtų į Angliją. Jis liepdavo jūreiviams reguliariai sportuoti, praustis, saugodavo juos nuo skorbuto, stengdavosi užtikrinti laive pakankamas vandens ir šviežio maisto atsargas. Per audrą užleisdavo savo kajutę jūreivių poilsiui. Sprendžiant iš įrašų laivo žurnaluose, Blajus skirdavo netgi mažiau fizinių bausmių, nei jo mokytojas Džeimsas Kukas.
XX a. antroje pusėje Blajus įvaizdis tapo labiau teigiamas.
Populiariojoje kultūroje
Dėl vyravusios neigiamos nuomonės apie Blajų, XX a. pr. romanuose ir pagal juos kurtuose filmuose apie Baunti maištą Viljamas Blajus vaizduojamas sadistišku, despotišku, neapykantą žmonėms jaučiančiu kapitonu. 1984 m. Rodžero Donaldsono filmas „Bounty“, pastatytas pagal Ričardo Hafo (angl. Richard Hough) 1972 m. romaną „Kapitonas Blajus ir misteris Kristianas“ (angl. Captain Bligh and Mr. Christian) – istoriškai tikslesnis. Blajaus vaidmenį jame atlieka Entonis Hopkinsas.
Palikimas
Nepaisant kontroversiško įvaizdžio, Blajus vertinamas kaip drąsus, protingas ir žymus savo laikmečio keliautojas, sumanus navigatorius ir kartografas. Blajus prisidėjo prie planetos pažinimo, atrasdamas apie 13 salų Ramiajame vandenyne. Tris kartus svečiuodamasis Taityje išmoko taitiečių kalbą ir buvo vienas geriausių Taičio papročių žinovų tarp savo laikmečio europiečių. Pirmasis Britų laivyne įvedė trijų pamainų sistemą, kai po 4 budėjimo valandų jūreiviai gaudavo 8 valandas poilsio, o ne 4 kaip anksčiau.
Apie savo kelionę „Bounty“ laivu ir maištą Blajus parašė dvi knygas: Narrative of the mutiny on board H.M. ship Bounty (Londone, 1790 m.) ir A Voyage to the South Sea undertaken by command of His Majesty, for the purpose of conveying the breadfruit tree to the West Indies, in His Majesty’s Ship the Bounty, commanded by Lieutenant William Bligh. Including an account of the mutiny on board the said ship, and the subsequent voyage of part of the crew, in the ship’s boat, from Tofoa, one of the Friendly Islands, to Timor, a Dutch settlement in the East Indies. Published by permission of the Lords commissioners of the admiralty (Londone, 1792 m.).
Išnašos
- Death of an Early Hawkesbury Settler, Windsor and Richmond Gazette, 1892 m. liepos 9 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-14.
Šaltiniai
- William Bligh, English admiral, Encyclopaedia Britannica (angl.)
- A. G. L. Shaw, Bligh,William (1754–1817), Australian Dictionary of Biography, National Centre of Biography, Australian National University, 1966 (angl.)
Literatūra
- Mundle, Rob, Bligh: Master Mariner, Hachette Australia, 2010 m. ISBN 978-0-7336-2506-0
- Toohey, John, Captain Bligh’s Portable Nightmare, Fourth Estate, 1999 m. ISBN 1-84115-077-0
Nuorodos
- Viljamo Blajaus „Bounty“ laivo žurnalas 1789 m. balandžio 5 d. – 1790 m. kovo 13 d., Naujojo Pietų Velso nacionalinė biblioteka (angl.)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie William Bligh, Kas yra William Bligh? Ką reiškia William Bligh?
Viljamas Blajus angl William BlighGime 1754 m rugsejo 9 d Plimutas arba Sent Tudis AnglijaMire 1817 m gruodzio 7 d 63 metai LondonasTautybe anglasSutuoktinis e Elizabeth BethamVaikai 6 vaikaiVeikla Anglijos viceadmirolas ir kolonijinis administratoriusVikiteka William Bligh Viljamas Blajus angl William Bligh 1754 m rugsejo 9 d Plimute arba Sent Tudyje Anglijoje 1817 m gruodzio 7 d Londone Britanijos karaliskojo laivyno viceadmirolas ir kolonijinis administratorius Pagarsejo del maisto surengto pries jį 1789 m Britanijos karaliskojo laivyno laive Bounty Per maista kartu su sau lojaliais jureiviais buvo įsodintas į valtį Polinezijoje netoli Tongos salu kuria nuplauke 6700 km iki artimiausios europieciu kolonijos Timoro saloje Po 17 metu 1806 m rugpjucio 13 d paskirtas Naujojo Pietu Velso gubernatoriumi Australijoje kur del savo veiksmu pries korumpuotus Naujojo Pietu Velso korpuso kariskius vadinamojo Romo maisto metu buvo nusalintas nuo pareigu įkalintas ir isvarytas is kolonijos VaikysteViljamas Blajus pakrikstytas Sv Andriejaus baznycioje Plimute 1754 m spalio 4 d taciau nera zinoma ar jis gime Plimute kur jo tevas Frensis Blajus 1721 1780 dirbo muitineje ar savo seimos namuose prie Sent Tudzio netoli Bodmino Kornvalio grafysteje Viljamo motina Dzeine Pyrs 1713 1768 buvo nasle istekejusi uz Frensio 40 metu amziaus Ankstyvoji karjeraKapitono Kuko mirtis 1779 m 7 metu amziaus stojo Karaliskojo laivyno tarnybon tuo metu tai buvo įprasta praktika buvo siekiama kad vaikas įgytu plaukiojimo patirties ar bent įraso kuris praverstu jo tolimesnei karjerai 1770 m 16 metu amziaus tarnavo Hunter laive nuo 1771 m perkeltas į Crescent laiva kur isbuvo trejus metus 1776 m priimtas Resolution laivo sturmanu Dzeimso Kuko treciojoje kelioneje į Ramujį vandenyna tapo Kuko zuties liudininku Havaju salose Keliones metu Blajus sudare daug kokybisku juriniu zemelapiu taciau nuopelnai buvo priskirti Kuko leitenantams Zemelapiai buvo tokie tikslus kad dalį ju tebevartojo net XX a 1780 m grįzo į Anglija 1781 m vasario 4 d vede muitininko dukterį Elzbieta Bethem su kuria sugyveno 4 dukteris ir dvynius sunus abu mire kudikysteje Netrukus po vestuviu buvo paskirtas laivo Belle Poule sturmanu dalyvavo Dogerio bankos musyje su olandais po kurio buvo pakeltas į leitenantus Kitus pusantru metu tarnavo įvairiuose laivuose dalyvavo Gibraltaro gynyboje 1782 m Po Paryziaus taikos 1783 m pasieme atostogu ir plaukiojo prekybiniais laivais į Vest Indija Ten susipazino su jaunu vyru Fleceriu Kristianu 1764 1793 kurį moke navigacijos Netrukus abu tapo gerais draugais Bounty ekspedicijaSeras Dzozefas Banksas Blajaus remejas ir Bounty ekspedicijos iniciatorius Bounty laivo ir Blajaus valties marsrutasPagrindinis straipsnis Baunti maistas Savo remejo britu botaniko mokslininko Dzozefo Bankso kvieciamas 1787 m grįzo į tarnyba kariniame laivyne ir buvo paskirtas vadovauti laivui Bounty ekspedicijoje į Taitį Ekspedicijos tikslas buvo atvezti is Taicio duomnedzio sodinuku į Karibu salas kaip pigaus maisto saltinį cukranendriu plantacijose dirbantiems vergams Kad sutaupyti lesu Blajui neskyre kapitono laipsnio o tik laivo kapitono pareigas Be to laive nebuvo kareiviu del siu priezasciu veliau Blajui buvo sunku palaikyti laive disciplina Savo pirmuoju padejeju keliones metu Blajus paskyre Flecerį Kristiana Po 10 menesiu keliones 1788 m spalio 26 d laivas pasieke Matavajaus įlanka Taityje Kol buvo ruosiami sodinukai įgula neturejo daug darbo jureiviai leido laika saloje ilsedamiesi daugelis uzmezge santykius su vietinemis merginomis Įgulos disciplina pakriko Blajaus nenorejo klausyti net jo pirmasis padejejas Fleceris Kristianas Maistas 1789 m balandzio 4 d laivas isplauke is Taicio o po triju savaiciu balandzio 28 d į pietus nuo Tofua salos Tongos salyne kilo garsusis maistas kurio metu Flecerio Kristiano vadovaujami maistininkai pereme laivo kontrole ir islaipino kapitona Blaju ir 18 jureiviu į 7 m ilgio valtį duodami jiems keleta navigacijos prietaisu ir maisto bei vandens penkioms dienoms Maisto isvakarese tarp Blajaus ir Kristiano kilo gincas del keleto dingusiu kokoso riesutu kuriuos Blajus buvo skyres laivo įgulai kaip vitaminu saltinį Kristianas po ginco prisigere ir pasakojo keletui jureiviu kad ruosiasi palikti laiva ir su savadarbiu plaustu grįzti į Taitį Manoma kad butent sie Kristiano zodzai tapo maisto priezastimi o ne mazareiksmis gincas Jureiviams po keleto menesiu nerupestingo gyvenimo Taityje buvo sunku vel priprasti prie laivo disciplinos ir jie įtikine Kristiana uzgrobti laiva Roberto Dodo paveikslas Maistininkai islaipina leitenanta Blaju ir keleta jo karininku is Jo Didenybes laivo Bounty XVIII a Kelione valtimi Perpildyta valtimi kesdami bada ir troskulį Blajus su savo vyrais per daugiau nei sesias savaites įveike 6700 km vandenyno ir per Toreso sasiaurį pasieke Blajui tuo metu artimiausia zinoma europieciu gyvenviete Kupanga Timoro saloje Tik Kupange jis suzinojo kad galejo plaukti į artimesne pries metus Australijos rytineje pakranteje įkurta Britanijos nuteistuju kolonija Sidneju Net ir keliaudamas valtyje Blajus pilde laivo zurnala ir braize bloknote tuo metu dar nezinomu pakranciu zemelapius Blajus buvo pirmasis europietis atrades keleta salu Fidzio ir Naujuju Hebridu salynuose Nedidele vandenyno dalis kuria Blajus praplauke valtimi į siaure nuo Viti Levu salos Fidzio salyne pavadinta jo vardu Blajaus vandenimis angl Bligh Waters Blajaus atlikta kelione laikoma zygdarbiu ir yra viena ilgiausiu kelioniu jureivystes istorijoje tokia maza atvira valtimi Sugrįzimas į Anglija Nors keliones valtimi metu Blajus prarado tik viena vyra kurį nuzude Tongos ciabuviai dar sesi jureiviai mire nuo issekimo ir ligu Kupange ir Batavijoje Likusieji 12 isgyveno ir grįzo į Anglija įvairiais laivais Blajus paliko Kupanga 1789 m rugpjucio 20 d ir per Batavija bei Keiptauna 1790 m kovo 13 d grizo namo Pries tai jis pasirupino gauti is olandu gubernatoriu Batavijoje ir Keiptaune aresto orderius maistininkams bei pasiunte zinia apie maista Sidnejaus gubernatoriui tam atvejui jei Bounty laivas ten pasirodytu Zinia apie maista Anglija buvo pasiekusi anksciau uz Blajaus sugrįzima ir Blaju sutiko kaip didvyrį Admiraliteto teismas jį isteisino tiek del maisto tiek del laivo praradimo Apie savo kelione jis parase issamu pranesima kuriuo remiasi daugelis literaturos ir kinematografijos kuriniu apie Baunti maista Tolimesne karjeraLaivyno tarnyboje Viljamas Blajus 1792 m Netrukus po sugrįzimo gavo kapitono laipsnį ir 1791 1793 m laivu Providence kartu su kapitono Natanielio Portloko angl Nathaniel Portlock vadovaujamu laivu Assistant atliko antraja duonmedziu kelione ir sekmingai perveze duonmedziu sodinukus is Taicio į Vest Indija Duonmedziai tapo populiaria kultura Puerto Rike taciau pradinis tikslas uztikrinti pigu ir maistinga maista afrikieciams vergams nebuvo pasiektas nes dauguma vergu atsisake valgyti nepazįstamo vaisiaus Sios keliones metu Jamaikoje Blajus surinko kriausines bligijos vaisiaus pavyzdziu ir grįzes į Anglija pateike juos Londono karaliskajai draugijai Blajaus garbei augalas binarineje nomenklaturoje pavadintas Blighia sapida 1797 m budamas laivo Director kapitonu Blajus patyre dar viena maista kuris visdelto nebuvo nukreiptas pries jį asmeniskai o pries Admiraliteta maistavo daugelio Anglijos laivu įgulos protestuodamos del tarnybos salygu Palyginus su pirmuoju ir treciuoju maistu kuriuos Blajui teko patirti sitas maistas buvo pats ramiausias 1801 m balandzio 2 d su laivu Glatton dalyvavo Kopenhagos musyje Po musio admirolas Nelsonas asmeniskai padekojo Blajui uz jo indelį į pergale Musio metu admirolas Nelsonas ignoravo admirolo Parkerio iskelta signala atsitraukti ir paliko iskelta kovos veliava Blajus buvo vienintelis kapitonas eskadrone kuris galejo matyti abu priestaringus signalus Pasirinkes Nelsono signala testi kova jis uztikrino ir kitu uz jo buvusiu laivu tolimesnį dalyvavima musyje Naujojo Pietu Velso gubernatorius 1805 m kova pagal Dzozefo Bankso rekomendacija paskirtas Naujojo Pietu Velso ketvirtuoju gubernatoriumi Blajaus zmona vengdama ilgos keliones jura liko Anglijoje į Sidneju Blajus atvyko 1806 m rugpjucio 6 d su dukra Meri Putland ir jos vyru Blajus turedamas griezto vadovo reputacija gavo vyriausybes uzduotį nutraukti kolonijos kariskiu vykdoma neteiseta prekyba romu Propogandine karikatura pasiepianti Viljama Blaju po Romo maisto 1808 m Nuteistuju kolonijoje romas turejo didele verte jis buvo vartojamas ir kaip mokejimo priemone Naujojo Pietu Velso korpuso kariskiai turejo oficialu romo prekybos monopolį ir naudojosi juo savo labui prekiaudami skystuoju auksu didziulemis kainomis Pagrindiniai veikejai romo prekyboje buvo majoras Dzordzas Dzonstonas angl George Johnston ir verslininkas Dzonas Makarturas angl John Macarthur Ėmes kovoti su korupcija Blajus sulauke grieztos siu asmenu reakcijos kuri peraugo į konflikta pasibaigusį taip vadinamuoju Romo maistu 1808 m sausio 26 d Dzonstonas su 400 Naujojo Pietu Velso korpuso kareiviu nuzygiavo į gubernatura ir arestavo Blaju Aresto diena Makarturas buvo paruoses Dzonstonui adresuota peticija bet dauguma is 151 parasu buvo surinkta jau po puco Maistininkai sudare nauja kolonijos vyriausybe o Blaju įkalino siulydami paleisti jei jis pazades grįzti į Anglija Is pradziu Blajus nesutiko bet po metu pazadejo ir įsodintas į Porpoise laiva turejo palikti kolonija Patekes į laiva Blajus savo pazado netesejo nuvyko į Hobarta Tasmanijoje ieskoti paramos taciau jos negaves faktiskai liko laive iki 1810 m leisdamas laika braizant Tasmanijos pakrantes zemelapius Blajus kaip gubernatorius buvo megiamas naujai atvykusiu kolonistu kurie dar nebuvo pateke Dzonstono ir Makarturo įtakon Tai matyti is paminkliniu uzrasu XIX a Sidnejaus kapinese Vaikams gimusiems 1807 1811 m t y Blajaus valdymo metu ir po jo buvo suteikiami Viljamo Blajaus vardai Blajaus namas LondonePo Romo maisto 1810 m sausį Blajus gavo laiska is Anglijos kad perversmas paskelbtas nelegaliu o į jo vieta paskirtas kitas gubernatorius Po siu ziniu Blajus trumpam grįzo į Sidneju surinkti įrodymu Dzonstono teismui ir 1810 m spalio 25 d atvyko į Anglija Teismas Dzonstonui skyre lengva bausme Dzonstonas buvo pasalintas is armijos ir kaip civilis grįzo į Sidneju kur galejo laisvai disponuoti savo sukauptais turtais Blajus teisme buvo isteisintas antra karta savo gyvenime Netrukus po teismo Blajui buvo suteiktas kontradmirolo o 1814 m viceadmirolo karinis laipsnis taciau karo veiksmuose Blajus nebedalyvavo Gyveno Londone bet po zmonos mirties 1812 m ir pensijos suteikimo 1813 m balandį persikele pas dukteris į Farningema Kento grafysteje MirtisBlajaus kapas Londone Mire 1817 m gruodzio 7 d 63 metu amziaus Londone Bondo gatveje eidamas pas savo gydytoja Palaidotas Londone Lambeto baznycios dabar Sodo muziejus kapinese salia zmonos ir sunu Blajaus kapas ilga laika buvo uzmirstas bet 1980 aisiais surastas ir atnaujintas ĮvaizdisViljamo Blajaus vieno zymiausiu savo laiku juru keliautoju ir navigatoriu reputacija paslijo iskart po Baunti maisto kai Blajus su Providence isvyko į savo antraja duonmedziu kelione nesulaukes maistininku teismo Del to liko neatsakyti teismo metu kile klausimai del Blajaus vadovavimo stiliaus Blaju smeize ir maistininku giminaiciu ypac Flecerio Kristiano vyresniojo brolio teisininko Edvardo Kristiano publikacijos Be to pries Blaju nusiteike nemaza visuomenes dalis remusi vergoves panaikinima bei Didziaja Prancuzijos revoliucija kuri vyko tuo pat metu kaip ir Baunti maistas Kaltinimuose Blajui buvo ir dalis tiesos jam sunkiai sekesi palaikyti gerus santykius su savo pavaldiniais Jis vengdavo skirti fiziniu bausmiu taciau uzgauliodavo juos ir zemindavo Kita vertus jo psichologinis brutalumas buvo nepalyginamas su tuo metu Britanijos laivyne vyravusiomis salygomis fizinemis bausmemis prastu darbo organizavimu ir pavirsutiniska medicinine prieziura Pagal to meto saltinius nesusijusius su maistininku giminaiciais Blajus pagal Dzeimso Kuko pavyzdį rupinosi savo jureiviais stengesi kad visi gyvi sugrįztu į Anglija Jis liepdavo jureiviams reguliariai sportuoti praustis saugodavo juos nuo skorbuto stengdavosi uztikrinti laive pakankamas vandens ir sviezio maisto atsargas Per audra uzleisdavo savo kajute jureiviu poilsiui Sprendziant is įrasu laivo zurnaluose Blajus skirdavo netgi maziau fiziniu bausmiu nei jo mokytojas Dzeimsas Kukas XX a antroje puseje Blajus įvaizdis tapo labiau teigiamas Populiariojoje kulturojeDel vyravusios neigiamos nuomones apie Blaju XX a pr romanuose ir pagal juos kurtuose filmuose apie Baunti maista Viljamas Blajus vaizduojamas sadistisku despotisku neapykanta zmonems jaucianciu kapitonu 1984 m Rodzero Donaldsono filmas Bounty pastatytas pagal Ricardo Hafo angl Richard Hough 1972 m romana Kapitonas Blajus ir misteris Kristianas angl Captain Bligh and Mr Christian istoriskai tikslesnis Blajaus vaidmenį jame atlieka Entonis Hopkinsas PalikimasNepaisant kontroversisko įvaizdzio Blajus vertinamas kaip drasus protingas ir zymus savo laikmecio keliautojas sumanus navigatorius ir kartografas Blajus prisidejo prie planetos pazinimo atrasdamas apie 13 salu Ramiajame vandenyne Tris kartus sveciuodamasis Taityje ismoko taitieciu kalba ir buvo vienas geriausiu Taicio paprociu zinovu tarp savo laikmecio europieciu Pirmasis Britu laivyne įvede triju pamainu sistema kai po 4 budejimo valandu jureiviai gaudavo 8 valandas poilsio o ne 4 kaip anksciau Apie savo kelione Bounty laivu ir maista Blajus parase dvi knygas Narrative of the mutiny on board H M ship Bounty Londone 1790 m ir A Voyage to the South Sea undertaken by command of His Majesty for the purpose of conveying the breadfruit tree to the West Indies in His Majesty s Ship the Bounty commanded by Lieutenant William Bligh Including an account of the mutiny on board the said ship and the subsequent voyage of part of the crew in the ship s boat from Tofoa one of the Friendly Islands to Timor a Dutch settlement in the East Indies Published by permission of the Lords commissioners of the admiralty Londone 1792 m IsnasosDeath of an Early Hawkesbury Settler Windsor and Richmond Gazette 1892 m liepos 9 d Nuoroda tikrinta 2020 01 14 SaltiniaiWilliam Bligh English admiral Encyclopaedia Britannica angl A G L Shaw Bligh William 1754 1817 Australian Dictionary of Biography National Centre of Biography Australian National University 1966 angl LiteraturaMundle Rob Bligh Master Mariner Hachette Australia 2010 m ISBN 978 0 7336 2506 0 Toohey John Captain Bligh s Portable Nightmare Fourth Estate 1999 m ISBN 1 84115 077 0NuorodosViljamo Blajaus Bounty laivo zurnalas 1789 m balandzio 5 d 1790 m kovo 13 d Naujojo Pietu Velso nacionaline biblioteka angl Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu