Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baunti maištas įvykęs 1789 m balandžio 28 d Ramiajame vandenyne Britanijos karališkojo laivyno laive HMS Bounty Kapitono
Baunti maištas
Baunti maištas – , įvykęs 1789 m. balandžio 28 d. Ramiajame vandenyne, Britanijos karališkojo laivyno laive HMS „Bounty“. Kapitono Viljamo Blajaus valdomame laive maištą pakėlė leitenantas, pirmasis kapitono padėjėjas .
Ekspedicija
Laivas „Bounty“ 1784 m. buvo pastatytas Halio dokuose, o nuo 1787 m. tapo Karališkojo laivyno nuosavybe. Laivas buvo 28 m ilgio, iki 7,6 m pločio, 230 t talpos, burinis, tristiebis, apginkluotas 4 lafetais ir 10-čia mažų patrankų. Kapitono Viljamo Blajaus ekspedicijos tikslas buvo nuplaukti į Okeanijoje esančią Taičio salą, ten pasikrauti duonmedžio sodinukų ir nugabenti į Karibų salas, kur duonmedžio vaisiai būtų maistas vergams. Ekspediciją rėmė ir padėjo surengti britų botanikas, mokslininkas Džozefas Banksas. Kapitono kajutės vietoje duonmedžiams buvo įrengtas stiklu dengtas šiltnamis, vedinimo ir drėkinimo sistema, o įgulai teko glaustis mažesnėse nei įprasta patalpose.
Kapitonas Viljamas Blajus jau buvo pažįstamas su Polinezija – jis buvo trečiosios Džeimso Kuko ekspedicijos (1776–1780 m.) narys, laivo „Resolution“ kapitonas. Vėliau dirbo prekybiniame laivyne, kol buvo paskirtas į laivą „Bounty“. Laivo įgulą sudarė 46 žmonės – 44 Karališkojo laivyno jūreiviai ir 2 botanikai. Didumą įgulos narių pasirinko kapitonas arba jie buvo pasiūlyti įtakingų patronų. 23-ejų metų Flečeris Kristianas buvo artimai pažįstamas su kapitonu Blajumi, iki tol dusyk su juo keliavęs į Karibus.
Laivas paliko Portsmuto uostą 1787 m. lapkričio 28 d., nors planuota buvo išvykti anksčiau. Kapitonas Blajus buvo užsibrėžęs pasiekti Taitį per netoli Antarktidos esantį Horno kyšulį, pasižymintį audringais orais. Vėliau ketinta grįžti pro Gerosios Vilties kyšulį ir taip apiplaukti Žemės rutulį. Kapitonas laive įvedė griežtas sanitarijos taisykles, į laivą priėmė smuikininką ir kaip priemonę jūreivių nuotaikai pagerinti kasdien liepdavo šokti. Pasak laivo žurnalo įrašų, įgulos nuotaika buvo puiki, tik laivo chirurgas Haganas piktnaudžiavo alkoholiu. Blajus vis labiau pasitikėjo Kristianu ir 1788 m. kovo 2 d. jį paskyrė savo pirmuoju padėjėju vietoje vyresnio Džono Frajerio. Po savaitės už nepaklusnumą buvo išplaktas jūreivis Metju Kintalas.
Balandį ekspedicija pasiekė Horno kyšulį. Ten „Bounty“ pateko į galingas audras, škvalus ir per 15 dienų beveik nepasistūmėjo į priekį. Įgula buvo išvargusi, ir kapitonas nusprendė sukti į rytus ir plauti per Gerosios Vilties kyšulį. 1788 m. gegužės 24 d. laivas pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, ten buvo taisomas, papildytos atsargos. Toliau ekspedicija kirto Indijos vandenyną (praplaukė Šv. Pauliaus salą), kol pasiekė Tasmaniją. Ten laivas vėl buvo tvarkomas, pildomos atsargos. Pakeliui į Taitį kapitonas turėjo kivirčų su Frajeriu, o dėl aplaidaus chirurgo Hagano darbo nuo skorbuto mirė jūreivis Džeimsas Valentainas. Įveikęs 50 163 km, laivas „Bounty“ 1788 m. spalio 26 d. pasiekė Matavajaus įlanką Taityje.
Taitis
Taityje kapitonas susitiko su karaliumi (Tinahu), kuris atsiminė Blajų iš susitikimo prieš 15 metų, kai jis saloje buvo lankęsis su kapitonu Kuku. Anglai karaliui dovanojo dovanų „nuo karaliaus Jurgio“ ir mainais gavo duonmedžio sodinukų. Kol krovinys buvo ruošiamas, įgula 5 mėnesius praleido saloje. Per tą laiką dauguma jūreivių santykiavo su taitiečių merginomis, dalis susirgo venerinėmis ligomis. Flečeris Kristianas taip pat leido laiką su taitietėmis – jis susižavėjo mergina vardu Mauatua, kurią pats vadino Izabele. Netrukus įgula pakriko, pradėjo aplaidžiai vykdyti kapitono įsakymus. Viešnagės Taityje metu mirė sunkiai alkoholizmu sirgęs Haganas. Kapitonas Blajus bandė gelbėti padėtį nesyk apšaukdamas Kristianą bei įsakydamas išplakti neklusnius jūreivius. 1789 m. sausio 5 d. trys jūreiviai (Čarlis Čerčilis, Džonas Milvordas ir Viljamas Maspratas) pavogę amunicijos ir valtelę dezertyravo. Po 3 savaičių jie buvo rasti, atgabenti į laivą ir išplakti. Vasarį 1000 duonmedžio sodinukų buvo pakrauti į laivą, ir kapitonas skubinosi išplaukti, nors įgula buvo linkusi pasilikti ir toliau mėgautis gyvenimu Taityje. 1789 m. balandžio 1 d., po karaliaus Pomarės išlydimųjų apeigų, „Bounty“ paliko Taitį.
Išplaukus iš Taičio įgula nebuvo maištinga, nors panašu, kad jautė ilgesį Taičiui. Balandžio 22 d. laivas pasiekė Nomukos salą (Tonga), kur ketino pasipildyti atsargų. Čiabuviai prieš atvykėlius buvo nusiteikę priešiškai, Kristianas buvo paliktas atsakingas už papildymą vandeniu, nors kapitonas jam neleido iš laivo imti ginklų. Jūreiviai buvo apipulti, o vėliau Blajus išpeikė Kristianą už bailumą. Sąmyšis tęsėsi ir toliau, prasidėjo smulkios vagystės, Blajus buvo laive įkalinęs salos valdovus. Vėliau, laivui išplaukus, kapitonas apkaltino Kristianą kokosų vagyste, sumažino įgulos maisto davinį ir nebedavė romo. Nebepakęsdamas susidariusios padėties, Kristianas ruošėsi pasidaryti valtelę ir palikti laivą. Sužinoję jo sumanymą, kiti įgulos nariai ragino užimti laivą, nes visi buvo pasiruošę bet kam.
Maištas
1789 m. balandžio 28 d., „Bounty“ esant maždaug 56 km į pietus nuo Tofua salos, Flečeris Kristianas su kitais maištininkais paėmė ginklus ir suėmė kapitoną Blajų, taip pat Frajerį ir kitus, kurie liko lojalūs kapitonui. Laive kilo sąmyšis, buvo neaišku, kas maištininkas, kas palaiko kapitoną. Galiausiai buvo nuleista valtis (pradžioje mažesnė, bet vėliau teko imti didžiausią), į kurią įsodintas kapitonas Blajus, Frajeris ir kiti (iš viso 19 žmonių). 7 m ilgio valtis buvo perpildyta, į ją netilpo visi, norėję likti su Blajumi. Kapitonas išsaugojo laivo žurnalą, bet žemėlapiai liko „Bounty“ laive. Maištininkai taip pat davė šiek tiek maisto, vandens, įrankių ir ginklų.
Blajaus kelionė valtimi
Perpildyta, nedidelėmis burėmis ir irklais varoma valtelė su kapitonu ir jo šalininkais pasuko link artimiausios Tofua salos. Ten jūreiviai pasipildė atsargų, bet negalėjo ilgiau užsibūti, nes tongiečiai darėsi vis priešiškesni ir ėmė puldinėti anglus. Jūreiviams sulipus į valtį, čiabuviai ją bandė pritempti prie kranto. Susirėmimo metu žuvo Džonas Nortonas (įkrito į vandenį ir buvo užmuštas akmenimis). Atsidūrę atviroje jūroje, jūreiviai svarstė dvi galimybes – plaukti į Tongatapu, kur jų galėjo laukti toks pats priešiškas sutikimas, arba plaukti tiesiai į olandų koloniją Kupangą (Timore), už ~6500 km. Įgula sutiko su antruoju variantu. Kelionės metu jūra buvo audringa, maisto ir vandens atsargos išseko, jūreiviai palaikė nuotaiką dainomis, pasakojimais, maldomis. Blajaus valtis praplaukė netoli Fidžio salų, bet į jas nedrįso užsukti, nes jos garsėjo kanibalizmu. Gegužės 28 d. jie pasiekė Didįjį barjerinį rifą, kur išsilaipino vienoje salelėje (pavadino Atsigavimo sala), kur rado maistui daug austrių ir uogų. Netrukus valtyje kilo kivirčas, kurio metu bandyta nušalinti Blajų, bet šis savo priešininkus (Frajerį ir Parselį) sutramdė. Birželio 2 d. jie pasiekė Jorko kyšulį (šiauriausią Australijos vietą), iš ten plaukė 2000 km per Arafuros jūrą. Visa įgula buvo visiškai išsekusi, bet birželio 14 d. sėkmingai pasiekė Kupangą. Ten kapitonas Blajus vadovybei pranešė apie maištą, su klerku Samueliu ir tarnu Smitu per Bataviją grįžo į Angliją. Kiti Blajaus sąjungininkai mirė nuo išsekimo ir ligų Kupange, Batavijoje ar savo kelionėse namo.
Maištininkų kelionė
Maištininkai atsikratė duonmedžių ir išsidalijo kapitono ir jo sąjungininkų turtą. Jie įtarė, kad Blajus gali pranešti apie maištą, už kurį laukė kartuvės, o net jei taip ir nenutiktų, anksčiau ar vėliau laivo ims ieškoti. Kadangi Taitis yra pirmiausia vieta, kur būtų ieškoma „Bounty“, maištininkai plaukė ne ten, o į Tubuajio salą (830 km į pietus nuo Taičio). Ten atvykę 1789 m. gegužės 28 d. jie susidūrė su tubuajų pasipriešinimu. Maištininkai patrankomis ir kitais ginklais atrėmė antpuolį, bet gyvenvietės neįsteigė, nes tam trūko darbo jėgos. Birželio 6 d. „Bounty“ atplaukė į Taitį, kur Kristianas karaliui papasakojo istoriją apie tai, kaip jis, kapitonas Blajus ir Džeimsas Kukas steigią gyvenvietę Aitutakio saloje ir tam reikią taitiečių pagalbos. Gavę maisto atsargų, gyvulių, apie 30 taitiečių (vyrų ir moterų) maištininkai grįžo į Tubuajį. Ten jie ėmėsi statyti uždaro Džordžo forto, bet vietiniai gyventojai nuolat priešinosi ir puldinėjo. Galiausiai įvyko didelis susirėmimas, po kurio maištininkų nepasitenkinimas augo, imta abejoti Kristiano autoritetu. Po pasitarimo 16 jūreivių nusprendė grįžti į Taitį, o aštuoni pasiliko su Kristianu ir pasiryžo plaukti iki artimiausios salos, kurią pasieks.
Rugsėjo 22 d. „Bounty“ vėl grįžo į Taitį. Taitiečiai nebebuvo svetingi, nes sužinojo, kad Kristiano istorija apie gyvenvietę Aitutakyje išgalvota, o Kukas seniai miręs. Flečeris Kristianas paleido 15 jūreivių pasilikti Taityje (ginklininką Kolmaną vertė pasilikti, bet jis vėliau pabėgo), o pats, pagrobęs 20 taitiečių (14 moterų ir 6 vyrai) su 8 bendražygiais išplaukė. Pora jūreivių, likusių Taityje (Morisonas ir Makintošas) pasistatė laivą, kuriuo buvo pasiryžę pasiekti ir pasiduoti, tikėdamiesi pasigailėjimo, Čerčilis su Tomsonu girtuokliavo, ištvirkavo ir greitai buvo nužudyti (Tomsonas nužudė Čerčilį, o pats buvo nužudytas taitiečio), kiti įsikūrė Taityje, ėmėsi mokytis taitiečių kalbos, papročių, tatuiravosi.
Baudžiamoji ekspedicija
Kai Viljamas Blajus pasiekė Angliją 1790 m. kovo 17 d., jis buvo sutiktas kaip didvyris (apie maištą jau buvo žinoma). Teismas kapitoną išteisino dėl laivo netekimo, o laivadirbys Parselis gavo papeikimą už maišto kurstymą valtyje. 1790 m. laivynas paskyrė kapitoną Edvardą Edvardsą su fregata „Pandora“ rasti maištininkus ir grąžinti juos į Angliją teismui. 1791 m. kovo 23 d. laivas pasiekė Taitį. Ten visi likę 14 buvusių „Bounty“ įgulos narių pasidavė. Edvardsas neskirdamas maištininkų, ir tų, kurie laive buvo pasilikę prieš savo valią, įkalino „Pandoros“ kalėjime. Neradęs jokių žinių apie tolimesnį „Bounty“ likimą, Edvardsas ėmėsi ieškoti likusių maištininkų klajodamas nuo salos iki salos. Nieko neradęs rugpjūtį pasuko į Olandų Rytų Indiją. Rugpjūčio 29 d. „Pandora“ užplaukė ant Didžiojo barjerinio rifo. Avarijos metu 10 buvusių „Bounty“ įgulos narių išsigelbėjo, o 4 paskendo (taip pat žuvo 31 „Pandoros“ įgulos narys). Gelbėjimosi valtimi jie panašiai kaip Blajus pasiekė Olandų Rytų Indiją. Pradžioje kaliniai kalinti ten, o 1792 m. balandžio 5 d. atgabenti į Angliją. Teismas Heivudui ir Morisonui skyrė karališkąją amnestiją, Maspartas išsipirko, Barketas, Elisonas ir Milvardas buvo pakarti. Heivudas ir Morisonas vėliau padarė karjerą laivyne.
Pitkernas
Flečerio Kristiano vadovaujama ekspedicija ryžosi ieškoti Pitkerno salos, kurios tiksli vieta nebuvo žinoma. Po kelių mėnesių klajonių, 1790 m. sausio 15 d., jie pasiekė uolingą, sunkiai prieinamais krantais, negyvenamą Pitkerno salą. Iškraustę laivą, nuėmę bures ir stiebus jie laivą sudegino (greičiausiai kaip atsargumo priemonė). Naujakuriai sėkmingai įsikūrė saloje, Kristianas ir Izabelė susilaukė sūnaus – Ketvirtadienio Spalio Kristiano I (Thursday October Christian I), o vėliau dar kelių vaikų. Palaipsniui taitiečių ir anglų santykiai ėmė prastėti (dėl nelygiaverčių santykių, moterų išnaudojimo), o 1793 m. peraugo į smurtą – taitiečiai suorganizavo sąmokslą ir nužudė 5 maištininkus – Kristianą, Viljamsą, Martiną, Milsą ir Brauną. Vėliau patys taitiečiai išsižudė arba buvo nužudyti britų našlių. Valdžią perėmė Adamsas ir Jangas, o Makojus su Kintaliu ėmė svaigintis savo išdistiliuotu alkoholiu – 1798 m. Makojus nusižudė, o 1799 m. Adamsas su Jangu nužudė Kintalį. Keletas moterų bandė pabėgti savo pasigaminta valtimi, bet nesėkmingai.
1800 m. Jangas mirė nuo astmos, o Adamsas liko vienintelis iš maištininkų. Jis ėmėsi prižiūrėti likusių 9 moterų ir 19 vaikų. Pasinaudodamas „Bounty“ buvusia Biblija jis ėmė juos mokyti rašto ir krikščionybės. 1808 m. Pitkerną netikėtai aplankė amerikiečių banginių medžioklės laivas „Topaz“. Tačiau Britanija apie „Bounty“ maištininkų likimą sužinojo tik 1810 m., o savo laivus nusiuntė tik 1814 m., nes tuo metu kariavo su Prancūzija. Dviem karo laivais atvykę britai atrado Adamso vadovaujamą jau 46-ių žmonių bendruomenę. Sala tapo Britanijos valda ir laikyta pavyzdine gyvenviete. Adamsas mirė 1829 m.
Po to
Apie „Bounty“ maištą ėmė sklisti įvairios legendos, pasakojimai. Viljamo Blajaus įvaizdis tapo kone visuotinai neigiamas: 1831 m. pirmame išspausdintame pasakojime apie maištą Džonas Barou (Heivudo šeimos draugas) pabrėžė kapitono žiaurumą. Jis taip pat išpopuliarino mitą, kad Flečeris Kristianas slapta grįžo į Angliją. XX a. antroje pusėje Blajaus paveikslas tapo labiau teigiamas, o Kristiano didvyriškumas – abejotinas.
1916 ir 1933 m. apie „Bounty“ maištą filmus sukūrė Australija, o 1935, 1962 ir 1984 m. – Holivudas. „Bounty“ maištas tapo istorikų tyrimo objektu, rašytojų, poetų įkvėpimo šaltiniu.
Literatūra
- Alexander, Caroline (2003). The Bounty. London: Harper Collins. ISBN 978-0-00-257221-7.
- Barrow, Sir John (1831). The Eventful History of the Mutiny and Piratical Seizure of HMS Bounty: Its Causes and Consequences. London: John Murray. OCLC 4050135.
- Bligh, William (1792). A Voyage to the South Sea, etc. London: Lords Commissioners of the Admiralty. OCLC 28790.
- Dening, Greg (1992). Mr Bligh’s Bad Language: Passion, Power and Theatre on the Bounty. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-38370-7.
- Guttridge, Leonard F (2006) [1992]. Mutiny: A History of Naval Insurrection. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press. ISBN 978-1-59114-348-2.
- Hough, Richard (1972). Captain Bligh and Mr Christian: The Men and the Mutiny. London: Hutchinsons. ISBN 978-0-09-112860-9.
- McKinney, Sam (1999) [1989]. Bligh!: The Whole Story of the Mutiny Aboard H.M.S. Bounty. Victoria, British Columbia: TouchWood Editions. ISBN 978-0-920663-64-6.
- Stanley, David (2004). South Pacific (Eighth ed.). Chico, California: Moon Handbooks. ISBN 978-1-56691-411-6.
- Tagart, Edward (1832). A Memoir of the late Captain Peter Heywood, R.N. with Extracts from his Diaries and Correspondence. London: Effingham Wilson. OCLC 7541945.
- Wahlroos, Sven (1989). Mutiny and Romance in the South Seas: a Companion to the Bounty Adventure. Topsfield, Massachusetts: Salem House Publishers. ISBN 978-0-88162-395-6.
- Winfield, Rif (2007). British Warships in the Age of Sail, 1714–1792: Design, Construction, Careers and Fates. Barnsley: Seaforth Publishing. ISBN 978-1-84415-700-6.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baunti maištas, Kas yra Baunti maištas? Ką reiškia Baunti maištas?
Baunti maistas įvykes 1789 m balandzio 28 d Ramiajame vandenyne Britanijos karaliskojo laivyno laive HMS Bounty Kapitono Viljamo Blajaus valdomame laive maista pakele leitenantas pirmasis kapitono padejejas Bounty keliones Ramiajame vandenyne marsrutas kelione iki maisto Viljamo Blajaus kelione valtimi maistininku uzgrobto Bounty kelioneBaunti maistas XIX a vid iliustracijaEkspedicijaLaivas Bounty 1784 m buvo pastatytas Halio dokuose o nuo 1787 m tapo Karaliskojo laivyno nuosavybe Laivas buvo 28 m ilgio iki 7 6 m plocio 230 t talpos burinis tristiebis apginkluotas 4 lafetais ir 10 cia mazu patranku Kapitono Viljamo Blajaus ekspedicijos tikslas buvo nuplaukti į Okeanijoje esancia Taicio sala ten pasikrauti duonmedzio sodinuku ir nugabenti į Karibu salas kur duonmedzio vaisiai butu maistas vergams Ekspedicija reme ir padejo surengti britu botanikas mokslininkas Dzozefas Banksas Kapitono kajutes vietoje duonmedziams buvo įrengtas stiklu dengtas siltnamis vedinimo ir drekinimo sistema o įgulai teko glaustis mazesnese nei įprasta patalpose Kapitono V Blajaus portretas Kapitonas Viljamas Blajus jau buvo pazįstamas su Polinezija jis buvo treciosios Dzeimso Kuko ekspedicijos 1776 1780 m narys laivo Resolution kapitonas Veliau dirbo prekybiniame laivyne kol buvo paskirtas į laiva Bounty Laivo įgula sudare 46 zmones 44 Karaliskojo laivyno jureiviai ir 2 botanikai Diduma įgulos nariu pasirinko kapitonas arba jie buvo pasiulyti įtakingu patronu 23 eju metu Fleceris Kristianas buvo artimai pazįstamas su kapitonu Blajumi iki tol dusyk su juo keliaves į Karibus Laivas paliko Portsmuto uosta 1787 m lapkricio 28 d nors planuota buvo isvykti anksciau Kapitonas Blajus buvo uzsibrezes pasiekti Taitį per netoli Antarktidos esantį Horno kysulį pasizymintį audringais orais Veliau ketinta grįzti pro Gerosios Vilties kysulį ir taip apiplaukti Zemes rutulį Kapitonas laive įvede grieztas sanitarijos taisykles į laiva prieme smuikininka ir kaip priemone jureiviu nuotaikai pagerinti kasdien liepdavo sokti Pasak laivo zurnalo įrasu įgulos nuotaika buvo puiki tik laivo chirurgas Haganas piktnaudziavo alkoholiu Blajus vis labiau pasitikejo Kristianu ir 1788 m kovo 2 d jį paskyre savo pirmuoju padejeju vietoje vyresnio Dzono Frajerio Po savaites uz nepaklusnuma buvo isplaktas jureivis Metju Kintalas Laivo Bounty replika Balandį ekspedicija pasieke Horno kysulį Ten Bounty pateko į galingas audras skvalus ir per 15 dienu beveik nepasistumejo į priekį Įgula buvo isvargusi ir kapitonas nusprende sukti į rytus ir plauti per Gerosios Vilties kysulį 1788 m geguzes 24 d laivas pasieke Gerosios Vilties kysulį ten buvo taisomas papildytos atsargos Toliau ekspedicija kirto Indijos vandenyna praplauke Sv Pauliaus sala kol pasieke Tasmanija Ten laivas vel buvo tvarkomas pildomos atsargos Pakeliui į Taitį kapitonas turejo kivircu su Frajeriu o del aplaidaus chirurgo Hagano darbo nuo skorbuto mire jureivis Dzeimsas Valentainas Įveikes 50 163 km laivas Bounty 1788 m spalio 26 d pasieke Matavajaus įlanka Taityje TaitisTaityje kapitonas susitiko su karaliumi Tinahu kuris atsimine Blaju is susitikimo pries 15 metu kai jis saloje buvo lankesis su kapitonu Kuku Anglai karaliui dovanojo dovanu nuo karaliaus Jurgio ir mainais gavo duonmedzio sodinuku Kol krovinys buvo ruosiamas įgula 5 menesius praleido saloje Per ta laika dauguma jureiviu santykiavo su taitieciu merginomis dalis susirgo venerinemis ligomis Fleceris Kristianas taip pat leido laika su taitietemis jis susizavejo mergina vardu Mauatua kuria pats vadino Izabele Netrukus įgula pakriko pradejo aplaidziai vykdyti kapitono įsakymus Viesnages Taityje metu mire sunkiai alkoholizmu sirges Haganas Kapitonas Blajus bande gelbeti padetį nesyk apsaukdamas Kristiana bei įsakydamas isplakti neklusnius jureivius 1789 m sausio 5 d trys jureiviai Carlis Cercilis Dzonas Milvordas ir Viljamas Maspratas pavoge amunicijos ir valtele dezertyravo Po 3 savaiciu jie buvo rasti atgabenti į laiva ir isplakti Vasarį 1000 duonmedzio sodinuku buvo pakrauti į laiva ir kapitonas skubinosi isplaukti nors įgula buvo linkusi pasilikti ir toliau megautis gyvenimu Taityje 1789 m balandzio 1 d po karaliaus Pomares islydimuju apeigu Bounty paliko Taitį Bounty Ziulio Verno piesinys 1879 m Isplaukus is Taicio įgula nebuvo maistinga nors panasu kad jaute ilgesį Taiciui Balandzio 22 d laivas pasieke Nomukos sala Tonga kur ketino pasipildyti atsargu Ciabuviai pries atvykelius buvo nusiteike priesiskai Kristianas buvo paliktas atsakingas uz papildyma vandeniu nors kapitonas jam neleido is laivo imti ginklu Jureiviai buvo apipulti o veliau Blajus ispeike Kristiana uz bailuma Samysis tesesi ir toliau prasidejo smulkios vagystes Blajus buvo laive įkalines salos valdovus Veliau laivui isplaukus kapitonas apkaltino Kristiana kokosu vagyste sumazino įgulos maisto davinį ir nebedave romo Nebepakesdamas susidariusios padeties Kristianas ruosesi pasidaryti valtele ir palikti laiva Suzinoje jo sumanyma kiti įgulos nariai ragino uzimti laiva nes visi buvo pasiruose bet kam Baunti maistas XVIII a iliustracijaMaistas1789 m balandzio 28 d Bounty esant mazdaug 56 km į pietus nuo Tofua salos Fleceris Kristianas su kitais maistininkais paeme ginklus ir sueme kapitona Blaju taip pat Frajerį ir kitus kurie liko lojalus kapitonui Laive kilo samysis buvo neaisku kas maistininkas kas palaiko kapitona Galiausiai buvo nuleista valtis pradzioje mazesne bet veliau teko imti didziausia į kuria įsodintas kapitonas Blajus Frajeris ir kiti is viso 19 zmoniu 7 m ilgio valtis buvo perpildyta į ja netilpo visi noreje likti su Blajumi Kapitonas issaugojo laivo zurnala bet zemelapiai liko Bounty laive Maistininkai taip pat dave siek tiek maisto vandens įrankiu ir ginklu Blajaus kelione valtimiPerpildyta nedidelemis buremis ir irklais varoma valtele su kapitonu ir jo salininkais pasuko link artimiausios Tofua salos Ten jureiviai pasipilde atsargu bet negalejo ilgiau uzsibuti nes tongieciai daresi vis priesiskesni ir eme puldineti anglus Jureiviams sulipus į valtį ciabuviai ja bande pritempti prie kranto Susiremimo metu zuvo Dzonas Nortonas įkrito į vandenį ir buvo uzmustas akmenimis Atsidure atviroje juroje jureiviai svarste dvi galimybes plaukti į Tongatapu kur ju galejo laukti toks pats priesiskas sutikimas arba plaukti tiesiai į olandu kolonija Kupanga Timore uz 6500 km Įgula sutiko su antruoju variantu Keliones metu jura buvo audringa maisto ir vandens atsargos isseko jureiviai palaike nuotaika dainomis pasakojimais maldomis Blajaus valtis praplauke netoli Fidzio salu bet į jas nedrįso uzsukti nes jos garsejo kanibalizmu Geguzes 28 d jie pasieke Didįjį barjerinį rifa kur issilaipino vienoje saleleje pavadino Atsigavimo sala kur rado maistui daug austriu ir uogu Netrukus valtyje kilo kivircas kurio metu bandyta nusalinti Blaju bet sis savo priesininkus Frajerį ir Parselį sutramde Birzelio 2 d jie pasieke Jorko kysulį siauriausia Australijos vieta is ten plauke 2000 km per Arafuros jura Visa įgula buvo visiskai issekusi bet birzelio 14 d sekmingai pasieke Kupanga Ten kapitonas Blajus vadovybei pranese apie maista su klerku Samueliu ir tarnu Smitu per Batavija grįzo į Anglija Kiti Blajaus sajungininkai mire nuo issekimo ir ligu Kupange Batavijoje ar savo kelionese namo Taicio karalius Pomare I 1777 m piesinys Maistininku kelioneMaistininkai atsikrate duonmedziu ir issidalijo kapitono ir jo sajungininku turta Jie įtare kad Blajus gali pranesti apie maista uz kurį lauke kartuves o net jei taip ir nenutiktu anksciau ar veliau laivo ims ieskoti Kadangi Taitis yra pirmiausia vieta kur butu ieskoma Bounty maistininkai plauke ne ten o į Tubuajio sala 830 km į pietus nuo Taicio Ten atvyke 1789 m geguzes 28 d jie susidure su tubuaju pasipriesinimu Maistininkai patrankomis ir kitais ginklais atreme antpuolį bet gyvenvietes neįsteige nes tam truko darbo jegos Birzelio 6 d Bounty atplauke į Taitį kur Kristianas karaliui papasakojo istorija apie tai kaip jis kapitonas Blajus ir Dzeimsas Kukas steigia gyvenviete Aitutakio saloje ir tam reikia taitieciu pagalbos Gave maisto atsargu gyvuliu apie 30 taitieciu vyru ir moteru maistininkai grįzo į Tubuajį Ten jie emesi statyti uzdaro Dzordzo forto bet vietiniai gyventojai nuolat priesinosi ir puldinejo Galiausiai įvyko didelis susiremimas po kurio maistininku nepasitenkinimas augo imta abejoti Kristiano autoritetu Po pasitarimo 16 jureiviu nusprende grįzti į Taitį o astuoni pasiliko su Kristianu ir pasiryzo plaukti iki artimiausios salos kuria pasieks Rugsejo 22 d Bounty vel grįzo į Taitį Taitieciai nebebuvo svetingi nes suzinojo kad Kristiano istorija apie gyvenviete Aitutakyje isgalvota o Kukas seniai mires Fleceris Kristianas paleido 15 jureiviu pasilikti Taityje ginklininka Kolmana verte pasilikti bet jis veliau pabego o pats pagrobes 20 taitieciu 14 moteru ir 6 vyrai su 8 bendrazygiais isplauke Pora jureiviu likusiu Taityje Morisonas ir Makintosas pasistate laiva kuriuo buvo pasiryze pasiekti ir pasiduoti tikedamiesi pasigailejimo Cercilis su Tomsonu girtuokliavo istvirkavo ir greitai buvo nuzudyti Tomsonas nuzude Cercilį o pats buvo nuzudytas taitiecio kiti įsikure Taityje emesi mokytis taitieciu kalbos paprociu tatuiravosi Skestantis laivas Pandora XIX a piesinysBaudziamoji ekspedicijaKai Viljamas Blajus pasieke Anglija 1790 m kovo 17 d jis buvo sutiktas kaip didvyris apie maista jau buvo zinoma Teismas kapitona isteisino del laivo netekimo o laivadirbys Parselis gavo papeikima uz maisto kurstyma valtyje 1790 m laivynas paskyre kapitona Edvarda Edvardsa su fregata Pandora rasti maistininkus ir grazinti juos į Anglija teismui 1791 m kovo 23 d laivas pasieke Taitį Ten visi like 14 buvusiu Bounty įgulos nariu pasidave Edvardsas neskirdamas maistininku ir tu kurie laive buvo pasilike pries savo valia įkalino Pandoros kalejime Nerades jokiu ziniu apie tolimesnį Bounty likima Edvardsas emesi ieskoti likusiu maistininku klajodamas nuo salos iki salos Nieko nerades rugpjutį pasuko į Olandu Rytu Indija Rugpjucio 29 d Pandora uzplauke ant Didziojo barjerinio rifo Avarijos metu 10 buvusiu Bounty įgulos nariu issigelbejo o 4 paskendo taip pat zuvo 31 Pandoros įgulos narys Gelbejimosi valtimi jie panasiai kaip Blajus pasieke Olandu Rytu Indija Pradzioje kaliniai kalinti ten o 1792 m balandzio 5 d atgabenti į Anglija Teismas Heivudui ir Morisonui skyre karaliskaja amnestija Maspartas issipirko Barketas Elisonas ir Milvardas buvo pakarti Heivudas ir Morisonas veliau padare karjera laivyne PitkernasFlecerio Kristiano namas Pitkerne XIX a piesinys Flecerio Kristiano vadovaujama ekspedicija ryzosi ieskoti Pitkerno salos kurios tiksli vieta nebuvo zinoma Po keliu menesiu klajoniu 1790 m sausio 15 d jie pasieke uolinga sunkiai prieinamais krantais negyvenama Pitkerno sala Iskrauste laiva nueme bures ir stiebus jie laiva sudegino greiciausiai kaip atsargumo priemone Naujakuriai sekmingai įsikure saloje Kristianas ir Izabele susilauke sunaus Ketvirtadienio Spalio Kristiano I Thursday October Christian I o veliau dar keliu vaiku Palaipsniui taitieciu ir anglu santykiai eme prasteti del nelygiaverciu santykiu moteru isnaudojimo o 1793 m peraugo į smurta taitieciai suorganizavo samoksla ir nuzude 5 maistininkus Kristiana Viljamsa Martina Milsa ir Brauna Veliau patys taitieciai issizude arba buvo nuzudyti britu nasliu Valdzia pereme Adamsas ir Jangas o Makojus su Kintaliu eme svaigintis savo isdistiliuotu alkoholiu 1798 m Makojus nusizude o 1799 m Adamsas su Jangu nuzude Kintalį Keletas moteru bande pabegti savo pasigaminta valtimi bet nesekmingai Dzono Adamso kapas Pitkerne 1800 m Jangas mire nuo astmos o Adamsas liko vienintelis is maistininku Jis emesi priziureti likusiu 9 moteru ir 19 vaiku Pasinaudodamas Bounty buvusia Biblija jis eme juos mokyti rasto ir krikscionybes 1808 m Pitkerna netiketai aplanke amerikieciu banginiu medziokles laivas Topaz Taciau Britanija apie Bounty maistininku likima suzinojo tik 1810 m o savo laivus nusiunte tik 1814 m nes tuo metu kariavo su Prancuzija Dviem karo laivais atvyke britai atrado Adamso vadovaujama jau 46 iu zmoniu bendruomene Sala tapo Britanijos valda ir laikyta pavyzdine gyvenviete Adamsas mire 1829 m Po toApie Bounty maista eme sklisti įvairios legendos pasakojimai Viljamo Blajaus įvaizdis tapo kone visuotinai neigiamas 1831 m pirmame isspausdintame pasakojime apie maista Dzonas Barou Heivudo seimos draugas pabreze kapitono ziauruma Jis taip pat ispopuliarino mita kad Fleceris Kristianas slapta grįzo į Anglija XX a antroje puseje Blajaus paveikslas tapo labiau teigiamas o Kristiano didvyriskumas abejotinas 1916 ir 1933 m apie Bounty maista filmus sukure Australija o 1935 1962 ir 1984 m Holivudas Bounty maistas tapo istoriku tyrimo objektu rasytoju poetu įkvepimo saltiniu LiteraturaVikiteka Baunti maistas vaizdine ir garsine medziagaAlexander Caroline 2003 The Bounty London Harper Collins ISBN 978 0 00 257221 7 Barrow Sir John 1831 The Eventful History of the Mutiny and Piratical Seizure of HMS Bounty Its Causes and Consequences London John Murray OCLC 4050135 Bligh William 1792 A Voyage to the South Sea etc London Lords Commissioners of the Admiralty OCLC 28790 Dening Greg 1992 Mr Bligh s Bad Language Passion Power and Theatre on the Bounty Cambridge Cambridge University Press ISBN 978 0 521 38370 7 Guttridge Leonard F 2006 1992 Mutiny A History of Naval Insurrection Annapolis Maryland Naval Institute Press ISBN 978 1 59114 348 2 Hough Richard 1972 Captain Bligh and Mr Christian The Men and the Mutiny London Hutchinsons ISBN 978 0 09 112860 9 McKinney Sam 1999 1989 Bligh The Whole Story of the Mutiny Aboard H M S Bounty Victoria British Columbia TouchWood Editions ISBN 978 0 920663 64 6 Stanley David 2004 South Pacific Eighth ed Chico California Moon Handbooks ISBN 978 1 56691 411 6 Tagart Edward 1832 A Memoir of the late Captain Peter Heywood R N with Extracts from his Diaries and Correspondence London Effingham Wilson OCLC 7541945 Wahlroos Sven 1989 Mutiny and Romance in the South Seas a Companion to the Bounty Adventure Topsfield Massachusetts Salem House Publishers ISBN 978 0 88162 395 6 Winfield Rif 2007 British Warships in the Age of Sail 1714 1792 Design Construction Careers and Fates Barnsley Seaforth Publishing ISBN 978 1 84415 700 6