Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 23 š pl 25 5 r ilg 54 383 š pl 25 083 r ilg 54 383 25 083 Dideli negyvenami Rūdninkų girios plotai Žygmantiškių geomo
Rūdninkų giria
54°23′ š. pl. 25°5′ r. ilg. / 54.383°š. pl. 25.083°r. ilg.
Rūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~37 500 ha (mišku apaugę 32 900 ha). Vakarinę masyvo dalį kerta 105 Pirčiupiai–Eišiškės plentas, šiaurinę dalį − 176 Pirčiupiai–Jašiūnai kelias. Girios šiaurinėje dalyje įsikūręs miestelis – Baltoji Vokė. Tolėliau nuo girios, jos pietryčiuose maždaug 7 kilometrų atstumu įsikūrę Šalčininkai.
Geografija
Rūdninkų girios masyvą sudaro 23 miškai: Dargužių, Jašiūnų, Girios, Nevainionių, Pirčiupių, Rakliškių, Rūdninkų, Sėlų, Valkininkų, Žygmantiškių ir kt. 67 % masyvo yra valstybinės reikšmės miškai (dalis jų priklauso Krašto apsaugos ministerijai).
Masyvas 26 km ištįsęs iš rytų į vakarus. Pietuose Šalčios upė Rūdninkų girią skiria nuo Šalčios–Tetėnų miškų. Girios šiauriniu ir vakariniu pakraščiu teka Merkys (bei smulkūs jo intakai Raudonėlė, Špigulė, , , ), pietine dalimi Šalčia (Merkio intakas) ir jos intakas Visinčia (jos intakai Kernavė, Didelis Cudykas).
Rūdninkų giria driekiasi smėlėtos Pietryčių lygumos pietine dalimi, kurią sudaro Merkio senslėnis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ji siekia Merkio vidurupio − Vokės zandrinės lygumos rytinį pakraštį, kuris rytų kryptimi palaipsniui pereina į Merkio terasinę lygumą. Pirčiupių ir Rūdninkų apylinkėse terasinė lyguma yra apie 135 m absoliutinio aukščio, labai šlapia. Čia yra didelių pelkių: , , , Šakos pelkė, ; jose prasideda Merkio intakai.
Rūdninkų girios viduriu iš šiaurės rytų į pietvakarius eina žemyninių kopų ruožas, kurio rytiniame pakraštyje didelėse termokarstinėse įlomėse yra , , , , Kernavo, Šulnio ežerai. Žemyninės kopos vietomis yra 150−160 m absoliutaus aukščio (Kuliamo kalnas, 161,5 m).Gruntinis vanduo yra negiliai; jame gausu geležies junginių.
Šiaurinę girios dalį užima buvęs tarybinis Rūdninkų poligonas, kur vyrauja atviri smėlynai ir viržynai.
Medynai
Miško augavietės nederlingos arba derlingos, dažniausiai normaliai drėgnos, bet kartais laikinai įmirkstančios. Dalis pelkių ir šlapių medynų nusausinta.
- pušynai: 62 %
- beržynai: 15 %
- eglynai: 14 %
- juodalksnynai: 8 %
- drebulynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 30 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 13 %, brandūs 12 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II,2, skalsumas 0,75, tūris 207 m³/ha, metinis prieaugis 6 m³/ha.
Gyvūnija
Girioje gyvena briedžiai, šernai, stirnos, vilkai, lapės, lūšys, usūriniai šunys, kiškiai, voverės, kiaunės, barsukai, bebrai, ūdros, ondatros. Yra įvairių paukščių (tetervinai, kurtiniai, jerubės, slankos, vandens, plėšrieji paukščiai). Saugomi reti paukščiai: tetervinai, kurtiniai, vapsvaėdžiai, lututės, lėliai, ligutės, tripirščiai geniai, dirvoniniai kalviukai.
Istorija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
XV a. Rūdninkų giria sudarė dalį didžiulio girių masyvo, kuris tęsėsi į pietus nuo Vilniaus ir apėmė beveik visą Lietuvos pietrytinę dalį.
Girioje buvo nedidelių geležies rūdos telkinių, nuo seno naudojamų. Vietovardžiai Rudnia, Rūdninkai, Geluža rodo buvus geležies liejyklų.
Girioje veisėsi stumbrai, taurai, meškos. 1470 m. Kazimieras Jogailaitis girioje įkūrė medžioklės dvarą ir žvėryną. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės namai ir žvėrynai gyvavo iki XVII a., kai sunyko per Rusijos–Švedijos karus.
Rusijos imperijoje
1795 m. didesnioji girios dalis atiteko Rusijos imperijos iždui. XVIII–XIX a. daug miškų išdalyta privatiems savininkams. Miškai buvo intensyviai kertami, sunyko medžiojamoji fauna.1885 m. girioje nušauta paskutinė meška.
1831 m. miškuose buvo formuojamas Vilniaus universiteto studentų sukilėlių legionas.
Rūdninkų girioje vyko 1863 m. sukilimo mūšiai. Šiam įvykiui atminti girioje pastatytas ne vienas paminklas. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas Caro kariuomenės leitenantui Arbuzovui, o netoli jo paminklas sukilėliams. Senųjų Macelių kapinėse taip pat yra medinis kryžius žuvusiems sukilėliams. Čia grumdamiesi su priešais žuvo 22 sukilėliai. Kaimo žmonės juos palaidojo ir pastatė aukštą ąžuolinį kryžių.
XX amžius
Tarpukariu giria buvo Lenkijos okupuota. Čia medžioti atvykdavo Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis. Senojoje Rūdninkų girininkijoje dirbęs girininkas Vlodimežas Korsakas parašė knygą „Rūdninkų giria“.
Antrojo pasaulinio karo metais girioje veikė raudonieji partizanai, buvo įkurta , kuri pokariu buvo paversta muziejumi (LTSR Revoliucijos muziejaus filialas).
Karo metais vokiečiai sudegino keletą girios kaimų: 1944 m. birželio 3 d. vokiečių kariai, keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis savo bendražygius, sudegino Pirčiupių kaimą kartu su 119 gyventojų. 1944 m. balandžio 9 d. apsupo Gumbo kaimą, greta buvusio Beiterano dvarelio kluone sušaudė 12 žmonių, dar 18 asmenų nužudyta ūkininko Godlevskio kluone. Kartu žuvo ir kaimo gyventojai, ir dvarelyje apsistoję iš Baltarusijos pabėgę žmonės. Taip pat vokiečiai sudegino girioje buvusius Kernavės, Gudelių kaimus.
Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai. Žuvusiems AK kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis.
Nuo 1944 m. Rūdninkų girioje veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Lietuvos partizanai. Girioje didesnio masto organizuoto pasipriešinimo nebuvo tiek dėl geografinės miškų padėties, tiek dėl vietos gyventojų nacionalinės sudėties.
Tarybiniais metais Rūdninkų girioje įrengtas kariuomenės poligonas, kuriame vykdavo bombardavimo pratybos, palikusios sprogmenų išmuštas duobes, smėlynus. Nesusprogusių užtaisų girioje randama iki šiol.
Atkūrus nepriklausomybę Rūdninkų girioje dislokuotas Lietuvos kariuomenės batalionas, vėliau čia įsikūrė Viešojo saugumo tarnybos mokymo centras. Rūdninkų girioje 2022 m. atkurtas Lietuvos kariuomenės poligonas.
Erdvė
Rūdninkų miško 98 kvartale yra Senųjų Macelių pilkapynas, 21 – 1863 m. sukilimo sukilėlių kapai, Šilėnų miško 68 kvartale – , taip pat , Bažnyčios kalnas, Kuršių akmenys su pėdomis, sudegintų Pirčiupių ir Gumbo kaimų memorialai.
Didelė dalis girios paskelbta saugomomis teritorijomis: Rūdninkų biosferos poligonas, Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis, Zygmantiškių geomorfologinis draustinis, Kernavo telmologinis draustinis, Šalčios hidrografinis draustinis, Visinčios hidrografinis draustinis, Visinčios kraštovaizdžio draustinis. Išskiriamos gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos: Rūdninkų viržynai, Visinčios upės slėnis ties Gudeliais, Kernavo pelkė, Šalčios ir Visinčios upių slėniai.
Girios pakraščiais eina keliai 105 Pirčiupiai–Eišiškės , 176 Pirčiupiai–Jašiūnai , A4 Vilnius–Varėna–Gardinas , Vilniaus–Lydos geležinkelis. Visa centrinė girios dalis negyvenama. Šiaurinėje dalyje įsikūrusi Baltoji Vokė, Rūdninkai, Senieji Maceliai, Ilgalaukis, Rudnia, rytiniame – Dainava, Kidarai, Gudeliai, Skerdimai, Didžiosios Sėlos, Gumbas, vakariniame – Pirčiupiai, Maceliai, Žygmantiškės, Užuperkasis, Dargužiai, Valkininkai, pietiniame – mažas Visinčios kaimas, Ūta, Kalitonys.
Šaltiniai
- Algirdas Brukas, . Rū̃dninkų girià. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Lietuvos kelių atlasas. M 1:100 000. Vilnius: Alma littera, 2011. p. 140 – C4.
- Rūdninkų giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 579
- „Saugomų teritorijų valstybės kadastras“. Suarchyvuotas originalas 2021-01-26.
- Rūdninkų giria, Lietuvos turizmas
- „Rūdninkų giria: filmo verta istorija“. SAVAITĖ. 2017-04-27. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
- VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto sudedamoji dalis. Kaunas: Valstybinis miškotvarkos institutas, 2010–2012.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rūdninkų giria, Kas yra Rūdninkų giria? Ką reiškia Rūdninkų giria?
54 23 s pl 25 5 r ilg 54 383 s pl 25 083 r ilg 54 383 25 083 Dideli negyvenami Rudninku girios plotai Zygmantiskiu geomorfologinis draustinisSalcia Rudninku miskuoseVirzynai Rudninku poligone Rudninku giria penktas pagal plota Lietuvos misku masyvas Salcininku ir Varenos rajonuose 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryciuose Girios plotas 37 500 ha misku apauge 32 900 ha Vakarine masyvo dalį kerta 105 Pirciupiai Eisiskes plentas siaurine dalį 176 Pirciupiai Jasiunai kelias Girios siaurineje dalyje įsikures miestelis Baltoji Voke Toleliau nuo girios jos pietryciuose mazdaug 7 kilometru atstumu įsikure Salcininkai GeografijaRudninku girios masyva sudaro 23 miskai Darguziu Jasiunu Girios Nevainioniu Pirciupiu Rakliskiu Rudninku Selu Valkininku Zygmantiskiu ir kt 67 masyvo yra valstybines reiksmes miskai dalis ju priklauso Krasto apsaugos ministerijai Masyvas 26 km istįses is rytu į vakarus Pietuose Salcios upe Rudninku giria skiria nuo Salcios Tetenu misku Girios siauriniu ir vakariniu pakrasciu teka Merkys bei smulkus jo intakai Raudonele Spigule pietine dalimi Salcia Merkio intakas ir jos intakas Visincia jos intakai Kernave Didelis Cudykas Rudninku giria driekiasi smeletos Pietryciu lygumos pietine dalimi kuria sudaro Merkio senslenis Vakaruose ir siaures vakaruose ji siekia Merkio vidurupio Vokes zandrines lygumos rytinį pakrastį kuris rytu kryptimi palaipsniui pereina į Merkio terasine lyguma Pirciupiu ir Rudninku apylinkese terasine lyguma yra apie 135 m absoliutinio aukscio labai slapia Cia yra dideliu pelkiu Sakos pelke jose prasideda Merkio intakai Milziniski girios plotai iskirsti 2023 m įrenginejant karinį poligona Rudninku girios viduriu is siaures rytu į pietvakarius eina zemyniniu kopu ruozas kurio rytiniame pakrastyje didelese termokarstinese įlomese yra Kernavo Sulnio ezerai Zemynines kopos vietomis yra 150 160 m absoliutaus aukscio Kuliamo kalnas 161 5 m Gruntinis vanduo yra negiliai jame gausu gelezies junginiu Siaurine girios dalį uzima buves tarybinis Rudninku poligonas kur vyrauja atviri smelynai ir virzynai Vilko pedsakai girios takeMedynaiMisko augavietes nederlingos arba derlingos dazniausiai normaliai dregnos bet kartais laikinai įmirkstancios Dalis pelkiu ir slapiu medynu nusausinta pusynai 62 berzynai 15 eglynai 14 juodalksnynai 8 drebulynai 1 Vejalandes silageles girioje Jaunuolynai sudaro 30 medynu pusamziai medziai 45 pribrestantys 13 brandus 12 Medynu vidutinis amzius 54 m bonitetas II 2 skalsumas 0 75 turis 207 m ha metinis prieaugis 6 m ha GyvunijaGirioje gyvena briedziai sernai stirnos vilkai lapes lusys usuriniai sunys kiskiai voveres kiaunes barsukai bebrai udros ondatros Yra įvairiu pauksciu tetervinai kurtiniai jerubes slankos vandens plesrieji pauksciai Saugomi reti pauksciai tetervinai kurtiniai vapsvaedziai lututes leliai ligutes tripirsciai geniai dirvoniniai kalviukai IstorijaGiria 1910 m ziemaPaminklas Caro kariuomenes leitenantui ArbuzovuiBaznycios kalnasJasiunu Pirciupiu kelias pro Rudninku giriaLietuvos Didzioji Kunigaikstyste XV a Rudninku giria sudare dalį didziulio giriu masyvo kuris tesesi į pietus nuo Vilniaus ir apeme beveik visa Lietuvos pietrytine dalį Girioje buvo nedideliu gelezies rudos telkiniu nuo seno naudojamu Vietovardziai Rudnia Rudninkai Geluza rodo buvus gelezies liejyklu Girioje veisesi stumbrai taurai meskos 1470 m Kazimieras Jogailaitis girioje įkure medziokles dvara ir zveryna Lietuvos didziuju kunigaiksciu medziokles namai ir zverynai gyvavo iki XVII a kai sunyko per Rusijos Svedijos karus Rusijos imperijoje 1795 m didesnioji girios dalis atiteko Rusijos imperijos izdui XVIII XIX a daug misku isdalyta privatiems savininkams Miskai buvo intensyviai kertami sunyko medziojamoji fauna 1885 m girioje nusauta paskutine meska 1831 m miskuose buvo formuojamas Vilniaus universiteto studentu sukileliu legionas Rudninku girioje vyko 1863 m sukilimo musiai Siam įvykiui atminti girioje pastatytas ne vienas paminklas Vienas ju pastatytas 1975 m Rudninku kaimo siauriniame pakrastyje Merkio desiniajame krante prie kapiniu Taip pat sukileliu ir caro kariuomenes musio vietoje pastatytas paminklas Caro kariuomenes leitenantui Arbuzovui o netoli jo paminklas sukileliams Senuju Maceliu kapinese taip pat yra medinis kryzius zuvusiems sukileliams Cia grumdamiesi su priesais zuvo 22 sukileliai Kaimo zmones juos palaidojo ir pastate auksta azuolinį kryziu XX amzius Tarpukariu giria buvo Lenkijos okupuota Cia medzioti atvykdavo Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis Senojoje Rudninku girininkijoje dirbes girininkas Vlodimezas Korsakas parase knyga Rudninku giria Antrojo pasaulinio karo metais girioje veike raudonieji partizanai buvo įkurta kuri pokariu buvo paversta muziejumi LTSR Revoliucijos muziejaus filialas Karo metais vokieciai sudegino keleta girios kaimu 1944 m birzelio 3 d vokieciu kariai kersydami uz sovietu partizanu nuzudytus kelis savo bendrazygius sudegino Pirciupiu kaima kartu su 119 gyventoju 1944 m balandzio 9 d apsupo Gumbo kaima greta buvusio Beiterano dvarelio kluone susaude 12 zmoniu dar 18 asmenu nuzudyta ukininko Godlevskio kluone Kartu zuvo ir kaimo gyventojai ir dvarelyje apsistoje is Baltarusijos pabege zmones Taip pat vokieciai sudegino girioje buvusius Kernaves Gudeliu kaimus Antrojo pasaulinio karo metais Rudninku girioje buvo įsikure Armijos Krajovos buriai Zuvusiems AK kariams pastatytas kryzius kurio uzrasas mena kad sioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai zuve 1945 m sausio 6 7 d nelygioje kovoje su NKVD pajegomis Nuo 1944 m Rudninku girioje veike Dainavos apygardos Kazimieraicio rinktines Lietuvos partizanai Girioje didesnio masto organizuoto pasipriesinimo nebuvo tiek del geografines misku padeties tiek del vietos gyventoju nacionalines sudeties Tarybiniais metais Rudninku girioje įrengtas kariuomenes poligonas kuriame vykdavo bombardavimo pratybos palikusios sprogmenu ismustas duobes smelynus Nesusprogusiu uztaisu girioje randama iki siol Atkurus nepriklausomybe Rudninku girioje dislokuotas Lietuvos kariuomenes batalionas veliau cia įsikure Viesojo saugumo tarnybos mokymo centras Rudninku girioje 2022 m atkurtas Lietuvos kariuomenes poligonas ErdveRudninku misko 98 kvartale yra Senuju Maceliu pilkapynas 21 1863 m sukilimo sukileliu kapai Silenu misko 68 kvartale taip pat Baznycios kalnas Kursiu akmenys su pedomis sudegintu Pirciupiu ir Gumbo kaimu memorialai Visincios kaimas giliai Rudninku girioje Didele dalis girios paskelbta saugomomis teritorijomis Rudninku biosferos poligonas Rudninku krastovaizdzio draustinis Zygmantiskiu geomorfologinis draustinis Kernavo telmologinis draustinis Salcios hidrografinis draustinis Visincios hidrografinis draustinis Visincios krastovaizdzio draustinis Isskiriamos gamtiniu buveiniu apsaugai svarbios teritorijos Rudninku virzynai Visincios upes slenis ties Gudeliais Kernavo pelke Salcios ir Visincios upiu sleniai Girios pakrasciais eina keliai 105 Pirciupiai Eisiskes 176 Pirciupiai Jasiunai A4 Vilnius Varena Gardinas Vilniaus Lydos gelezinkelis Visa centrine girios dalis negyvenama Siaurineje dalyje įsikurusi Baltoji Voke Rudninkai Senieji Maceliai Ilgalaukis Rudnia rytiniame Dainava Kidarai Gudeliai Skerdimai Didziosios Selos Gumbas vakariniame Pirciupiai Maceliai Zygmantiskes Uzuperkasis Darguziai Valkininkai pietiniame mazas Visincios kaimas uta Kalitonys SaltiniaiVikiteka Rudninku giria vaizdine ir garsine medziagaAlgirdas Brukas Ru dninku giria Visuotine lietuviu enciklopedija T XX Rev Sal Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Lietuvos keliu atlasas M 1 100 000 Vilnius Alma littera 2011 p 140 C4 Rudninku giria Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 579 Saugomu teritoriju valstybes kadastras Suarchyvuotas originalas 2021 01 26 Rudninku giria Lietuvos turizmas Rudninku giria filmo verta istorija SAVAITĖ 2017 04 27 Nuoroda tikrinta 2024 02 20 VĮ Salcininku misku uredijos vidines miskotvarkos projekto sudedamoji dalis Kaunas Valstybinis miskotvarkos institutas 2010 2012