Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ilyrų karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ardiajai (gr. Ἀρδιαῖοι = Ardiaioi, lot. Ardiaei), Vardiajai (gr. Οὐαρδαῖοι = Uardaioi, lot. Vardiaei) – ilyrų gentis. Jų įkurta senovinė valstybė, valdžiusi dalį Ilyrijos istorinio regiono dabartinės Albanijos vidurio ir šiaurinėje dalyje, Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje yra vadinama Ardiajų karalyste arba Ilyrų karalyste.
| Ilyrų karalystė | ||||
| konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e. | ||||
| ||||
| Karalystė III a. II pusėje | ||||
| Sostinė | , Skodra | |||
| Politinė struktūra | konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e. | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | III a. pr. m. e. m. | |||
| - Prijungta prie Romos | 168 m. pr. m. e. m. | |||
Raida
Iki karalystės įkūrimo
Ardiajų genties raida iki valstybės sukūrimo yra neaiški. Vienuose šaltiniuose (pvz., Strabonas) teigiama, kad jų pagrindinės žemės koncentravosi Neretvos slėnyje (Hercegovinoje), t. y. tikrųjų ilyrų teritorijų šiauriniame pakraštyje, kur jie ribojosi su . Kituose šaltiniuose jų žemėmis laikomos teritorijos aplink Kotoro įlanką (dab. Juodkalnija). Galiausiai, vėlyvuoju laikotarpiu Ardiajų valstybės centras buvo Skodroje, dab. šiaurės Albanijoje.
Graikų istorikai ardiajus mini kaip viena iš trijų svarbiausių ilyrų genčių (kitos dvi buvo dardanai ir ) ir pagrindinę autariatų priešę, kuri varžėsi su pastaraisiais. IV–IV a. autariatai buvo įgiję hegemoniją didelėje dalyje Ilyrijos, taip pat ir ardiajų tarpe, bei išstūmę juos į pajūrį.
Karalystė
IV a. pr. m. e. daug stipresnių ilyrų genčių (dardanai, ir kt.) suformavo savo valstybėles, kurios minimos graikų šaltiniuose. Ardiajų valstybė žinoma tik iš III a. pr. m. e. vidurio, kuomet minimas jų valdovas (Πλευράτος), visuotinai laikomas naujos valstybės ir dinastijos įkūrėju. Valdant jo įpėdiniui , ardiajai konsolidavo valdžią didelėje Ilyrijos dalyje, nuo Neretvos šiaurėje (kur ribojosi su ) iki Vjosės pietuose (kur ribojosi su Epyru). Be to, manevringų lembų pagalba, ardiajai įgijo pranašumą Ardijoje, kur siaubė graikiškus pajūrio miestus ir Kerkyros bei Faros salas. Galiausiai 232 ar 231 m. pr. m. e. Agronas nusiaubė Epyro karalystę.
230 m. pr. m. e. Agronui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Pinnes, tačiau kadangi jis buvo mažametis, už jį valdė motina , kuri įsitvirtino ir stiprino karalystės jūrinę galią. Šiam tikslui buvo pasitelkti valstybės remiami , kurie siaubė pakrantes kitapus Adrijos ir labai trukdė nusistovėjusiai graikų prekybai tarp Balkanų ir Didžiosios Graikijos. Nors Roma paprašė karalienės sutramdyti piratus, ši atsisakė, teigdama, jog piratavimas neprieštarauja ilyrų įstatymams.
229 m. pr. m. e. romėnai pradėjo prieš ardiajus, 227 m. nugalėdami Teutą ir uždarydami ją Skodroje. Tuo metu karalystės teritorija sumažinta, atimant iš jos pietinę dalį, piečiau Liso. Ši dalis ilgainiui absorbuota Makedonijos karalystės, helenizuota ir vėliau žinoma kaip Graikų Ilyrija.
Valdžia likusioje karalystėje buvo atiduota į romėnų pusę perėjusiam adriajų vietininkui . Tačiau netrukus romėnų dėmesys Ilyrijai sumažėjo, ir tuo pasinaudodamas Demetrijus sugrąžino nepriklausomybę ir toliau siaubė Adrijos pakrantes. Galiausiai 219 m. pr. m. e. romėnai sukėlė Antrąjį Ilyrų karą, kurio metu sumušė ilyrų pajėgas, vėl užsitikrino savo pozicijas. Nauju karaliumi paskirtas į romėnų pusę perėjęs ilyrų karvedys , buvęs Demetrijaus bendražygis ir Agrono jaunesnysis brolis.
Skerdilaido įpėdinis Pleuratas III tęsė proromėnišką politiką, padėdamas jiems kovoti su pagrindine savo prieše Makedonija ir padėjo laimėti Makedonijos karus. Su Romos pagalba jis tapo stipriausiu ilyrų valdovu ir netgi išplėtė teritorijas aplinkinių šalių sąskaita, kontroliavo .
Pleurato sūnus ėmėsi antiromėniškos politikos. 169 m. pr. m. e. jis sudarė koaliciją su Makedonijos karaliumi Persėju ir nusiaubė romėnams palankius miestus Apoloniją ir Dirachiumą, tačiau jau 168 m. pr. m. e. romėnų karvedys L. Anicius Gallus paėmė sostinę Skodrą, o Gentijų ištrėmė į Italiją, kur jis ir mirė. Karalystė buvo galutinai panaikinta. Jos teritorijos davė pradžią Ilyriko provincijai.
Ardiajų valdovų sąrašas
- (260–250)
- (250–230)
- (230–217), mažametis
- (231–227)
- (227–219)
- (218–206)
- (205–181)
- (181–168)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ilyrų karalystė, Kas yra Ilyrų karalystė? Ką reiškia Ilyrų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ardiajai gr Ἀrdiaῖoi Ardiaioi lot Ardiaei Vardiajai gr Oὐardaῖoi Uardaioi lot Vardiaei ilyru gentis Ju įkurta senovine valstybe valdziusi dalį Ilyrijos istorinio regiono dabartines Albanijos vidurio ir siaurineje dalyje Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje yra vadinama Ardiaju karalyste arba Ilyru karalyste Ilyru karalystekonfederacija Romos kliente 219 168 m pr m e III a pr m e 168 m pr m e Location of Ilyru karalysteKaralyste III a II pusejeSostine SkodraPolitine struktura konfederacija Romos kliente 219 168 m pr m e Istorija Įkurimas III a pr m e m Prijungta prie Romos 168 m pr m e m RaidaIki karalystes įkurimo Tikrosios Ilyrijos gentys raudonos is kuriu daugumos susiformavo Ilyru karalyste Ardiaju genties raida iki valstybes sukurimo yra neaiski Vienuose saltiniuose pvz Strabonas teigiama kad ju pagrindines zemes koncentravosi Neretvos slenyje Hercegovinoje t y tikruju ilyru teritoriju siauriniame pakrastyje kur jie ribojosi su Kituose saltiniuose ju zememis laikomos teritorijos aplink Kotoro įlanka dab Juodkalnija Galiausiai velyvuoju laikotarpiu Ardiaju valstybes centras buvo Skodroje dab siaures Albanijoje Graiku istorikai ardiajus mini kaip viena is triju svarbiausiu ilyru genciu kitos dvi buvo dardanai ir ir pagrindine autariatu priese kuri varzesi su pastaraisiais IV IV a autariatai buvo įgije hegemonija dideleje dalyje Ilyrijos taip pat ir ardiaju tarpe bei isstume juos į pajurį Karalyste IV a pr m e daug stipresniu ilyru genciu dardanai ir kt suformavo savo valstybeles kurios minimos graiku saltiniuose Ardiaju valstybe zinoma tik is III a pr m e vidurio kuomet minimas ju valdovas Pleyratos visuotinai laikomas naujos valstybes ir dinastijos įkureju Valdant jo įpediniui ardiajai konsolidavo valdzia dideleje Ilyrijos dalyje nuo Neretvos siaureje kur ribojosi su iki Vjoses pietuose kur ribojosi su Epyru Be to manevringu lembu pagalba ardiajai įgijo pranasuma Ardijoje kur siaube graikiskus pajurio miestus ir Kerkyros bei Faros salas Galiausiai 232 ar 231 m pr m e Agronas nusiaube Epyro karalyste 230 m pr m e Agronui mirus sosta paveldejo jo sunus Pinnes taciau kadangi jis buvo mazametis uz jį valde motina kuri įsitvirtino ir stiprino karalystes jurine galia Siam tikslui buvo pasitelkti valstybes remiami kurie siaube pakrantes kitapus Adrijos ir labai trukde nusistovejusiai graiku prekybai tarp Balkanu ir Didziosios Graikijos Nors Roma paprase karalienes sutramdyti piratus si atsisake teigdama jog piratavimas nepriestarauja ilyru įstatymams 229 m pr m e romenai pradejo pries ardiajus 227 m nugaledami Teuta ir uzdarydami ja Skodroje Tuo metu karalystes teritorija sumazinta atimant is jos pietine dalį pieciau Liso Si dalis ilgainiui absorbuota Makedonijos karalystes helenizuota ir veliau zinoma kaip Graiku Ilyrija Valdzia likusioje karalysteje buvo atiduota į romenu puse perejusiam adriaju vietininkui Taciau netrukus romenu demesys Ilyrijai sumazejo ir tuo pasinaudodamas Demetrijus sugrazino nepriklausomybe ir toliau siaube Adrijos pakrantes Galiausiai 219 m pr m e romenai sukele Antrajį Ilyru kara kurio metu sumuse ilyru pajegas vel uzsitikrino savo pozicijas Nauju karaliumi paskirtas į romenu puse perejes ilyru karvedys buves Demetrijaus bendrazygis ir Agrono jaunesnysis brolis Skerdilaido įpedinis Pleuratas III tese proromeniska politika padedamas jiems kovoti su pagrindine savo priese Makedonija ir padejo laimeti Makedonijos karus Su Romos pagalba jis tapo stipriausiu ilyru valdovu ir netgi isplete teritorijas aplinkiniu saliu saskaita kontroliavo Pleurato sunus emesi antiromeniskos politikos 169 m pr m e jis sudare koalicija su Makedonijos karaliumi Perseju ir nusiaube romenams palankius miestus Apolonija ir Dirachiuma taciau jau 168 m pr m e romenu karvedys L Anicius Gallus paeme sostine Skodra o Gentiju istreme į Italija kur jis ir mire Karalyste buvo galutinai panaikinta Jos teritorijos dave pradzia Ilyriko provincijai Ardiaju valdovu sarasas 260 250 250 230 230 217 mazametis 231 227 227 219 218 206 205 181 181 168 Nuorodos