Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t
Felix Mendelssohn
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Feliksas Mendelsonas (Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy, 1809 m. vasario 3 d. Hamburge – 1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige) – vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, vienas ryškiausių romantinės muzikos kūrėjų, J. S. Bacho kūrybos propaguotojas.
Biografija
Feliksas Mendelsonas gimė gerbiamoje ir pasiturinčioje žydų šeimoje. Jo senelis iš tėvo pusės buvo garsus to meto filosofas Mozė Mendelsonas. Tėvas Abraomas (Abraham) buvo banko dalininkas. Motina Lea atitekėjo iš fabrikantų šeimos. Susituokę jiedu iš Berlyno persikėlė į Hamburgą. Vyresnė Felikso sesuo buvo labai muzikali, ji irgi išgarsėjo kaip kompozitorė, nors ir negavusi tokio muzikinio išsilavinimo kaip brolis Feliksas. Visi 4 Mendelsonų vaikai buvo auklėjami krikščioniškai, pakrikštyti protestantiškai. Tėvai 1822 m. irgi priėmė krikščionybę.
Vaikystė ir jaunystė (1809–1829)
Prancūzams užėmus Hamburgą šeima 1811 m. persikėlė į Berlyną. Čia Feliksą ir Fani muzikos iš pradžių mokė motina – pati tiesiogiai perėmusi Bacho tradiciją. Lankantis Paryžiuje 1816 m. vaikus mokė Mary Bigo (Marie Bigot). Grįžus į Berlyną Karlas Frydrichas Celteris mokė juos kompozicijos, Liudvigas Bergeris – fortepijono, o Karlas Vilhelmas Heningas (Carl Wilhelm Henning) – smuiko.
Devynerių metų Feliksas 1818 m. pirmą sykį koncertavo viešai – atliko fortepijono partiją fortepijoniniame trio. 1819 m. balandį jis ir sesuo buvo priimti į Berlyno dainavimo akademiją, kur mokėsi senosios bažnytinės muzikos. Dar po metų jau ėmė kurti muziką. Per pirmuosius metus Feliksas parašė apie 60 kūrinių – dainų, sonatų, kūrinių vargonams.
1821 m. F. Mendelsonas kartu su savo mokytoju Celteriu lankėsi pas J. V. Gėtę Veimare. Tais pačiais metais susipažino su Karlu Marija fon Vėberiu, Berlyne dirigavusiu operos „Laisvasis šaulys“ premjerą. Vunderkindas Feliksas kūrė vis daugiau.
Mendelsonų šeimoje buvo puoselėjamas paprotys sekmadienio priešpietėmis muzikuoti valgomajame, turbūt nuo 1822 m. – kartu su profesionaliais muzikantais iš karališkosios rūmų kapelos. Feliksas rašydavo tokiems koncertams kūrinius.
1825 m. tėvas nusivežė Feliksą Mendelsoną į Paryžių, čia jaunuolio laukė daug reikšmingų susitikimų. Jis, pavyzdžiui, susipažino su garsiais to meto kompozitoriais Džoakinu Rosiniu ir , o Luidžis Cherubinis buvo tokios geros nuomonės apie F. Mendelsono talentą, kad rekomendavo jį sukurti mišių dalį kyrie penkiems balsams ir orkestrui.
Tais pačiais metais F. Mendelsonas antrą kartą lankėsi pas J. V. Gėtę, jo namuose buvo atliktas garbiajam poetui skirtas kvartetas h-moll. 1825 m. F. Mendelsonas užbaigė ir dviejų veiksmų operą „Kamajo vestuvės“. Šios operos libretui buvo paimtas epizodas iš „Don Kichoto“, o operos premjera įvyko 1827 m. balandžio mėn. Greičiausiai ir dėl intrigų opera tebuvo parodyta tik kartą. O ir pačiam F. Mendelsonui ši prieš 20 mėnesių parašyta opera pasirodė nebeatspindinti raidos ir brandos, tad jis nusprendė, kad tikrasis jo kelias – instrumentinė muzika. Daugiau operų Feliksas Mendelsonas nesukūrė.
Šeima persikėlė į didesnį namą su puikiu muzikos kambariu ir sodo nameliu, kuriame sekmadienio koncertų galėdavo klausytis (ir klausydavosi) keli šimtai žmonių. Čia 1826 m. rudenį pirmą sykį buvo atlikta uvertiūra „Vasarvidžio nakties sapnas“. Tuo metu F. Mendelsonas buvo įpusėjęs aštuonioliktus metus. Viešai jis uvertiūrą pirmą sykį dirigavo 1827 m. vasarį.
F. Mendelsonas ėmėsi su choru studijuoti J. S. Bacho kūrinius. Didysis baroko kompozitorius plačiajai visuomenei tuo metu buvo beveik nežinomas. Dar 1823 m. senelė perdavė F. Mendelsonui perrašytas J. S. Bacho „Pasijos pagal Matą“ natas. Šiek tiek sutrumpinta kūrinio versija buvo atlikta 1829 m. Berlyno Dainavimo akademijoje su dideliu (158 dainininkai) akademijos choru diriguojant pačiam F. Mendelsonui. Jo mokytojas Celteris, nors ir nagrinėjo su savo mokiniais atskiras šios pasijos dalis, buvo įsitikinęs, kad neįmanoma parengti viso kūrinio. Koncertas sulaukė itin didelio pasisekimo.
Koncertinės kelionės (1829–1835)
1829 m. balandį F. Mendelsonas pirmą sykį lankėsi Londone, kur buvo entuziastingai sutiktas Karališkoje filharmonijos draugijoje. Birželio 25 d. ten grojo iki tol Anglijoje dar neatliktą L. van Bethoveno koncertą fortepijonui su orkestru es-dur bei „Vasarvidžio nakties sapno“ uvertiūrą. Pasakojama, kad grįždama iš koncerto F. Mendelsonas paliko partitūrą karietoje ir dar sykį tiksliai užrašė ją iš atminties.
Pasibaigus koncertiniam sezonui Londone jis keliavo po Škotiją, ši kelionė įkvėpė kompozitorių „Hebridų“ uvertiūrai bei „Škotiškajai simfonijai“. Kelionė į Angliją buvo išties plačios koncertinių kelionių programos pradžia. 1830 m., keliaudamas į Italiją, vėl stabtelėjo pas J. V. Gėtę. Italijoje pradėjo ketvirtąją simfoniją („Itališką“). Tų pačių metų pabaigoje, aplankęs ir kelis Vokietijos didmiesčius, keliems mėnesiams apsistojo Paryžiuje. Čia užmezgė glaudžius ryšius su F. Listu ir F. Šopenu, pristatė Prancūzijos sostinės publikai ne vieną savo kūrinį. Beje, „Reformacijos“ simfonijos atlikimas jį nuvylė.
Atsigavęs po choleros infekcijos 1832 m. balandžio mėnesį kompozitorius vėl iškeliavo į Londoną. Čia koncertavo, grojo ir Šv. Pauliaus katedros vargonais, išleido pirmąjį „Dainų be žodžių“ rinkinį.
Feliksas Mendelsonas nenorėjo prisirišti prie vienų konkrečių pareigų, tačiau tėvo raginamas įteikė prašymą užimi po jo mokytojo Celterio mirties laisvą likusią Berlyno Dainavimo akademijos direktoriaus vietą. Balsuojant laimėjo ilgametis direktoriaus pavaduotojas, pasakojama, kad rezultatams įtakos turėjusios ir antisemitinės paskatos. Matyt, neišrinkimas gerokai prisidėjo prie F. Mendelsono apsisprendimo kuriam laikui palikti Berlyną.
1833 m. pavasarį jis trečią kartą lankėsi Londone, čia buvo atlikta „Itališkoji simfonija“. Netrukus jis dirigavo Žemutinio Reino muzikos festivalyje Diuseldorfe – taip sėkmingai, kad jam buvo pasiūlyta miesto muzikos direktoriaus vieta. Muzikos direktoriaus pareigos buvo rūpintis muzika pagrindinėse bažnyčiose, teatre ir dviejų muzikos draugijų patalpose. Sykiu jis vadovavo ir choro draugijai Frankfurte. Šios draugijos prašymu buvo sukurta uvertiūra „Pasaka apie gražiąją Meluziną“. Frankfurte jis vėl turėjo progos susitikti su garsiuoju operų kompozitoriumi Dž. Rosiniu.
Dirbant Diuseldorfe buvo pradėta rašyti oratorija „Paulius“. Tikriausiai F. Mendelsonas čia būtų dirbęs dar ilgiau, jei jam nebūtų buvusi pasiūlyta nuolatinio Leipcigo Gevandhauzo direktoriaus vieta – vienos aukščiausių pareigų tuometiniame Vokietijos muzikos pasaulyje.
Leipcigo laikotarpis (1835–1841)
1835 m. rugpjūtį F. Mendelsonas persikėlė į Leipcigą, spalio mėnesį jis jau dirigavo pirmajam koncertui Gevandhauze – buvo atlikta jo uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“, kuri, palyginti su kitomis kompozitoriaus uvertiūromis, šiandien atliekama gana retai, bei L. van Bethoveno Ketvirtoji simfonija. Netrukus orkestras atliko J. S. Bacho koncertą trims fortepijonams ir orkestrui bei pateikė G. F. Hendelio oratorijos „Izraelis Egipte" premjerą. Jau 1836 m. Mendelsonui buvo suteiktas Leipcigo universiteto garbės daktaro titulas. Diuseldorfe, Liverpulyje ir Leipcige buvo atlikta jo oratorija „Paulius“. Leipcigo laikotarpiu Mendelsonas parengė F. Šuberto „Didžiosios simfonijos" bei R. Šumano „Pavasario simfonijos“ premjeras, Tomo bažnyčioje buvo vėl atlikta Bacho „Pasija pagal Matą“. 1840 m. knygos spausdinimo išradimo 200 metų jubiliejui, įvyko antrosios Mendelsono simfonijos „Šlovinimo giesmė" premjera. F. Mendelsonas pasireiškė ir kaip Jozefo Haydno gerbėjas bei propaguotojas.
Tuo laikotarpiu įvyko dar vienas svarbus įvykis F. Mendelsono gyvenime – 1837 m. kovo 27 d. jis vedė Sesilę Ženreno (Cécile Charlotte Sophie Jeanrenaud), su kuria susipažino Frankfurte. Jiedu susilaukė 5 vaikų. Tais pačiais metais Feliksas Mendelsonas Birmingemo festivalyje dirigavo oratoriją „Paulius“. Anglijoje sumanė parašyti antrąją oratoriją „Elijas“. 1838–1844 m. sukūrė ir vieną dažniausiai atliekamų bei populiariausių koncertų smuikui su orkestru e-moll, jis buvo skirtas kompozitoriaus draugui smuikininkui Ferdinandui Davidui.
Kapelmeisterio pareigos Berlyne (1841–1845)
1841 m. Frydrichas Vilhelmas IV pakvietė F. Mendelsoną į Berlyną karališkuoju kapelmeisteriu. Prūsijos karalius turėjo užmojų paversti Berlyną vokiškai kalbančių kraštų kultūros sostine. F. Mendelsonas daug tikėjosi iš Karališkosios menų akademijos reformos. 1842 m. jis buvo paskirtas Prūsijos Generaliniu muzikos direktoriumi, tačiau ambicingi planai buvo įgyvendinami labai iš lėto, susidūrė su pasipriešinimu, Todėl Mendelsonas ir toliau dalyvavo Gebandhauzo ir kitokioje veikloje. 1842 m. jau septintąjį kartą lankėsi Anglijoje, buvo priimtas karalienės Viktorijos, ten dirigavo savo „Škotiškąją simfoniją“ (jos premjera įvyko tais pačiais metais Leipcige). 1843 m. balandžio 2 d. Leipcige buvo atidaryta pirmoji Vokietijos konservatorija, pirmuoju jos direktoriumi tapo F. Mendelsonas. Jam buvo suteiktas ir Leipcigo garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais buvo atidengtas F. Mendelsono funduotas paminklas J. S. Bachui. Berlyno laikotarpiu F. Mendelsonas parašė muziką teatro pastatymams „Antigonė“, „Edipas Kolone", „Atalja“ ir „Vasarvidžio nakties sapnas“. 1844 m. karalius patenkino jo pageidavimą atleisti nuo visų pareigų Berlyne.
Paskutinieji metai Leipcige
1845 m. F. Mendelsonas vėl grįžo į Leipcigą, ėmėsi pareigų Gevandhauze ir dėstė Konservatorijoje. 1846 m. Birmingemo festivalyje įvyko jo antrosios oratorijos „Elijas“ premjera. Tačiau kompozitoriaus sveikata ėmė akivaizdžiai šlyti. 1847 m. kovą jis, paskutinį kartą padirigavęs Gevandhauzo orkestrui, pasitraukė iš kapelmeisterio pareigų, dešimtąjį ir jau paskutinį kartą lankėsi Anglijoje. Grįžusį į Vokietiją F. Mendelsoną pakirto žinia apie sesers mirtį. Jis pasitraukė iš viešojo gyvenimo, keletą mėnesių praleido Pietų Vokietijoje bei Šveicarijoje. Spalio mėnesį Leipcige patyrė pirmąjį insultą, o mirė po pakartotinių insultų 1847 m. lapkričio 4 d.
Paskutiniajame bute Goldšmidtštrasėje Leipcige įrengtas F. Mendelsono muziejus. Feliksas Mendelsonas palaidotas šeimos kape Berlyne, Šventos trejybės kapinėse (Dreifaltigkeitsfriedhof).
Kūrybos apybraiža
F. Mendelsono muzikoje romantizmo tendencijos perėmė ir pratęsė klasikines XVIII ir XIX a. pradžios tradicijas. F. Mendelsonas gilinosi į J. S. Bacho ir G. F. Hendelio kūrybą, tad gerai įvaldė fugą ir bei formas. V. A. Mocarto ir L. van Bethoveno įtaka atsiskleidžia ryškioje F. Mendelsono harmonijoje ir elegiškoje melodikoje. Apskritai, jo kūrybai būdingas lyriškumas, melodingumas, aiški forma, tautosakos ir gamtos pajauta.
F. Mendelsonas sukūrė daug orkestrinės muzikos – 3 operas, 5 simfonijas (ankstyvosios 13 simfonijos styginiams skaičiuojamos atskirai), oratorijas „Paulius“ bei „Elijas“, kelias koncertines .
Pats buvęs geras pianistas F. Mendelsonas praturtino fortepijono raiškos sferą Stambesni kūriniai fortepijonui − 2 koncertai, 3 sonatos, preliudai ir fugos, variacijos ir fantazijos. Labiausiai išpopuliarėjo jo 48 trumpos pjesės, išleistos šešiais sąsiuviniais bendru pavadinimu „Dainos be žodžių" (Lieder ohne Worte, 1830–1845). Tai buvo nauja lyrinės instrumentinės miniatiūros forma fortepijonui Jos pagrindas – dainingas, išraiškingas, vokalui artimas motyvas.
Vienas dažniausiai atliekamų F. Mendelsono kūrinių yra „Koncertas smuikui e-moll“. Trys koncerto dalys atliekamos be pertraukos. Lyrizmas ir virtuoziškumas, geras balansas tarp solisto ir orkestro, tembrų kontrastai ir ekspresija suteikia kūriniui itin daug spalvų.
Kitą išties populiarų kūrinį – siuitą „Vasarvidžio nakties sapnas“, F. Mendelsonas parašė pagal V. Šekspyro komediją. Amžininkus sužavėjo jauno kompozitoriaus vaizduojamas pasakiškų miškų gyventojų, gerųjų gamtos dvasių – elfų – pasaulis, muzikos naujumas bei spalvomis žaižaruojanti orkestruotė. Paslaptingą styginių šlamesį keičia vestuvių džiugesys, lyrinė meilės tema, šokis. Garsusis „Vestuvinis maršas“ parašytas visai orkestro sudėčiai.
Po jo mirties pirmą kartą F. Mendelsono „Vestuvių maršą“ atliko Britanijos karalienės Viktorijos dukros vestuvėse 1858 m. sausio 25 d. Londone. Šį maršą vestuvėms pasirinko jaunoji.
Literatūra
- R. Larry Todd. Felix Mendelssohn Bartholdy: Sein Leben – Seine Musik – Reclam, Ditzingen, 2008
Nuorodos
- Felikso Mendelsono muziejus Leipcige
- LMTA projekto dalis apie Mendelsoną Archyvuota kopija 2010-09-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Felix Mendelssohn, Kas yra Felix Mendelssohn? Ką reiškia Felix Mendelssohn?
Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Feliksas Mendelsonas Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy 1809 m vasario 3 d Hamburge 1847 m lapkricio 4 d Leipcige vokieciu kompozitorius pianistas vargonininkas dirigentas vienas ryskiausiu romantines muzikos kureju J S Bacho kurybos propaguotojas Feliksas MendelsonasBiografijaFeliksas Mendelsonas gime gerbiamoje ir pasiturincioje zydu seimoje Jo senelis is tevo puses buvo garsus to meto filosofas Moze Mendelsonas Tevas Abraomas Abraham buvo banko dalininkas Motina Lea atitekejo is fabrikantu seimos Susituoke jiedu is Berlyno persikele į Hamburga Vyresne Felikso sesuo buvo labai muzikali ji irgi isgarsejo kaip kompozitore nors ir negavusi tokio muzikinio issilavinimo kaip brolis Feliksas Visi 4 Mendelsonu vaikai buvo auklejami krikscioniskai pakrikstyti protestantiskai Tevai 1822 m irgi prieme krikscionybe Vaikyste ir jaunyste 1809 1829 Prancuzams uzemus Hamburga seima 1811 m persikele į Berlyna Cia Feliksa ir Fani muzikos is pradziu moke motina pati tiesiogiai peremusi Bacho tradicija Lankantis Paryziuje 1816 m vaikus moke Mary Bigo Marie Bigot Grįzus į Berlyna Karlas Frydrichas Celteris moke juos kompozicijos Liudvigas Bergeris fortepijono o Karlas Vilhelmas Heningas Carl Wilhelm Henning smuiko Devyneriu metu Feliksas 1818 m pirma sykį koncertavo viesai atliko fortepijono partija fortepijoniniame trio 1819 m balandį jis ir sesuo buvo priimti į Berlyno dainavimo akademija kur mokesi senosios baznytines muzikos Dar po metu jau eme kurti muzika Per pirmuosius metus Feliksas parase apie 60 kuriniu dainu sonatu kuriniu vargonams 1821 m F Mendelsonas kartu su savo mokytoju Celteriu lankesi pas J V Gete Veimare Tais paciais metais susipazino su Karlu Marija fon Veberiu Berlyne dirigavusiu operos Laisvasis saulys premjera Vunderkindas Feliksas kure vis daugiau Mendelsonu seimoje buvo puoselejamas paprotys sekmadienio priespietemis muzikuoti valgomajame turbut nuo 1822 m kartu su profesionaliais muzikantais is karaliskosios rumu kapelos Feliksas rasydavo tokiems koncertams kurinius 1825 m tevas nusiveze Feliksa Mendelsona į Paryziu cia jaunuolio lauke daug reiksmingu susitikimu Jis pavyzdziui susipazino su garsiais to meto kompozitoriais Dzoakinu Rosiniu ir o Luidzis Cherubinis buvo tokios geros nuomones apie F Mendelsono talenta kad rekomendavo jį sukurti misiu dalį kyrie penkiems balsams ir orkestrui Tais paciais metais F Mendelsonas antra karta lankesi pas J V Gete jo namuose buvo atliktas garbiajam poetui skirtas kvartetas h moll 1825 m F Mendelsonas uzbaige ir dvieju veiksmu opera Kamajo vestuves Sios operos libretui buvo paimtas epizodas is Don Kichoto o operos premjera įvyko 1827 m balandzio men Greiciausiai ir del intrigu opera tebuvo parodyta tik karta O ir paciam F Mendelsonui si pries 20 menesiu parasyta opera pasirode nebeatspindinti raidos ir brandos tad jis nusprende kad tikrasis jo kelias instrumentine muzika Daugiau operu Feliksas Mendelsonas nesukure Seima persikele į didesnį nama su puikiu muzikos kambariu ir sodo nameliu kuriame sekmadienio koncertu galedavo klausytis ir klausydavosi keli simtai zmoniu Cia 1826 m rudenį pirma sykį buvo atlikta uvertiura Vasarvidzio nakties sapnas Tuo metu F Mendelsonas buvo įpusejes astuonioliktus metus Viesai jis uvertiura pirma sykį dirigavo 1827 m vasarį F Mendelsonas emesi su choru studijuoti J S Bacho kurinius Didysis baroko kompozitorius placiajai visuomenei tuo metu buvo beveik nezinomas Dar 1823 m senele perdave F Mendelsonui perrasytas J S Bacho Pasijos pagal Mata natas Siek tiek sutrumpinta kurinio versija buvo atlikta 1829 m Berlyno Dainavimo akademijoje su dideliu 158 dainininkai akademijos choru diriguojant paciam F Mendelsonui Jo mokytojas Celteris nors ir nagrinejo su savo mokiniais atskiras sios pasijos dalis buvo įsitikines kad neįmanoma parengti viso kurinio Koncertas sulauke itin didelio pasisekimo Koncertines keliones 1829 1835 1829 m balandį F Mendelsonas pirma sykį lankesi Londone kur buvo entuziastingai sutiktas Karaliskoje filharmonijos draugijoje Birzelio 25 d ten grojo iki tol Anglijoje dar neatlikta L van Bethoveno koncerta fortepijonui su orkestru es dur bei Vasarvidzio nakties sapno uvertiura Pasakojama kad grįzdama is koncerto F Mendelsonas paliko partitura karietoje ir dar sykį tiksliai uzrase ja is atminties Pasibaigus koncertiniam sezonui Londone jis keliavo po Skotija si kelione įkvepe kompozitoriu Hebridu uvertiurai bei Skotiskajai simfonijai Kelione į Anglija buvo isties placios koncertiniu kelioniu programos pradzia 1830 m keliaudamas į Italija vel stabtelejo pas J V Gete Italijoje pradejo ketvirtaja simfonija Italiska Tu paciu metu pabaigoje aplankes ir kelis Vokietijos didmiescius keliems menesiams apsistojo Paryziuje Cia uzmezge glaudzius rysius su F Listu ir F Sopenu pristate Prancuzijos sostines publikai ne viena savo kurinį Beje Reformacijos simfonijos atlikimas jį nuvyle Atsigaves po choleros infekcijos 1832 m balandzio menesį kompozitorius vel iskeliavo į Londona Cia koncertavo grojo ir Sv Pauliaus katedros vargonais isleido pirmajį Dainu be zodziu rinkinį Feliksas Mendelsonas nenorejo prisiristi prie vienu konkreciu pareigu taciau tevo raginamas įteike prasyma uzimi po jo mokytojo Celterio mirties laisva likusia Berlyno Dainavimo akademijos direktoriaus vieta Balsuojant laimejo ilgametis direktoriaus pavaduotojas pasakojama kad rezultatams įtakos turejusios ir antisemitines paskatos Matyt neisrinkimas gerokai prisidejo prie F Mendelsono apsisprendimo kuriam laikui palikti Berlyna 1833 m pavasarį jis trecia karta lankesi Londone cia buvo atlikta Italiskoji simfonija Netrukus jis dirigavo Zemutinio Reino muzikos festivalyje Diuseldorfe taip sekmingai kad jam buvo pasiulyta miesto muzikos direktoriaus vieta Muzikos direktoriaus pareigos buvo rupintis muzika pagrindinese baznyciose teatre ir dvieju muzikos draugiju patalpose Sykiu jis vadovavo ir choro draugijai Frankfurte Sios draugijos prasymu buvo sukurta uvertiura Pasaka apie graziaja Meluzina Frankfurte jis vel turejo progos susitikti su garsiuoju operu kompozitoriumi Dz Rosiniu Dirbant Diuseldorfe buvo pradeta rasyti oratorija Paulius Tikriausiai F Mendelsonas cia butu dirbes dar ilgiau jei jam nebutu buvusi pasiulyta nuolatinio Leipcigo Gevandhauzo direktoriaus vieta vienos auksciausiu pareigu tuometiniame Vokietijos muzikos pasaulyje Leipcigo laikotarpis 1835 1841 1835 m rugpjutį F Mendelsonas persikele į Leipciga spalio menesį jis jau dirigavo pirmajam koncertui Gevandhauze buvo atlikta jo uvertiura Rami jura ir laiminga kelione kuri palyginti su kitomis kompozitoriaus uvertiuromis siandien atliekama gana retai bei L van Bethoveno Ketvirtoji simfonija Netrukus orkestras atliko J S Bacho koncerta trims fortepijonams ir orkestrui bei pateike G F Hendelio oratorijos Izraelis Egipte premjera Jau 1836 m Mendelsonui buvo suteiktas Leipcigo universiteto garbes daktaro titulas Diuseldorfe Liverpulyje ir Leipcige buvo atlikta jo oratorija Paulius Leipcigo laikotarpiu Mendelsonas parenge F Suberto Didziosios simfonijos bei R Sumano Pavasario simfonijos premjeras Tomo baznycioje buvo vel atlikta Bacho Pasija pagal Mata 1840 m knygos spausdinimo isradimo 200 metu jubiliejui įvyko antrosios Mendelsono simfonijos Slovinimo giesme premjera F Mendelsonas pasireiske ir kaip Jozefo Haydno gerbejas bei propaguotojas Tuo laikotarpiu įvyko dar vienas svarbus įvykis F Mendelsono gyvenime 1837 m kovo 27 d jis vede Sesile Zenreno Cecile Charlotte Sophie Jeanrenaud su kuria susipazino Frankfurte Jiedu susilauke 5 vaiku Tais paciais metais Feliksas Mendelsonas Birmingemo festivalyje dirigavo oratorija Paulius Anglijoje sumane parasyti antraja oratorija Elijas 1838 1844 m sukure ir viena dazniausiai atliekamu bei populiariausiu koncertu smuikui su orkestru e moll jis buvo skirtas kompozitoriaus draugui smuikininkui Ferdinandui Davidui Kapelmeisterio pareigos Berlyne 1841 1845 1841 m Frydrichas Vilhelmas IV pakviete F Mendelsona į Berlyna karaliskuoju kapelmeisteriu Prusijos karalius turejo uzmoju paversti Berlyna vokiskai kalbanciu krastu kulturos sostine F Mendelsonas daug tikejosi is Karaliskosios menu akademijos reformos 1842 m jis buvo paskirtas Prusijos Generaliniu muzikos direktoriumi taciau ambicingi planai buvo įgyvendinami labai is leto susidure su pasipriesinimu Todel Mendelsonas ir toliau dalyvavo Gebandhauzo ir kitokioje veikloje 1842 m jau septintajį karta lankesi Anglijoje buvo priimtas karalienes Viktorijos ten dirigavo savo Skotiskaja simfonija jos premjera įvyko tais paciais metais Leipcige 1843 m balandzio 2 d Leipcige buvo atidaryta pirmoji Vokietijos konservatorija pirmuoju jos direktoriumi tapo F Mendelsonas Jam buvo suteiktas ir Leipcigo garbes piliecio vardas Tais paciais metais buvo atidengtas F Mendelsono funduotas paminklas J S Bachui Berlyno laikotarpiu F Mendelsonas parase muzika teatro pastatymams Antigone Edipas Kolone Atalja ir Vasarvidzio nakties sapnas 1844 m karalius patenkino jo pageidavima atleisti nuo visu pareigu Berlyne Paskutinieji metai Leipcige 1845 m F Mendelsonas vel grįzo į Leipciga emesi pareigu Gevandhauze ir deste Konservatorijoje 1846 m Birmingemo festivalyje įvyko jo antrosios oratorijos Elijas premjera Taciau kompozitoriaus sveikata eme akivaizdziai slyti 1847 m kova jis paskutinį karta padirigaves Gevandhauzo orkestrui pasitrauke is kapelmeisterio pareigu desimtajį ir jau paskutinį karta lankesi Anglijoje Grįzusį į Vokietija F Mendelsona pakirto zinia apie sesers mirtį Jis pasitrauke is viesojo gyvenimo keleta menesiu praleido Pietu Vokietijoje bei Sveicarijoje Spalio menesį Leipcige patyre pirmajį insulta o mire po pakartotiniu insultu 1847 m lapkricio 4 d Paskutiniajame bute Goldsmidtstraseje Leipcige įrengtas F Mendelsono muziejus Feliksas Mendelsonas palaidotas seimos kape Berlyne Sventos trejybes kapinese Dreifaltigkeitsfriedhof Kurybos apybraizaF Mendelsono muzikoje romantizmo tendencijos pereme ir pratese klasikines XVIII ir XIX a pradzios tradicijas F Mendelsonas gilinosi į J S Bacho ir G F Hendelio kuryba tad gerai įvalde fuga ir bei formas V A Mocarto ir L van Bethoveno įtaka atsiskleidzia ryskioje F Mendelsono harmonijoje ir elegiskoje melodikoje Apskritai jo kurybai budingas lyriskumas melodingumas aiski forma tautosakos ir gamtos pajauta F Mendelsonas sukure daug orkestrines muzikos 3 operas 5 simfonijas ankstyvosios 13 simfonijos styginiams skaiciuojamos atskirai oratorijas Paulius bei Elijas kelias koncertines Pats buves geras pianistas F Mendelsonas praturtino fortepijono raiskos sfera Stambesni kuriniai fortepijonui 2 koncertai 3 sonatos preliudai ir fugos variacijos ir fantazijos Labiausiai ispopuliarejo jo 48 trumpos pjeses isleistos sesiais sasiuviniais bendru pavadinimu Dainos be zodziu Lieder ohne Worte 1830 1845 Tai buvo nauja lyrines instrumentines miniatiuros forma fortepijonui Jos pagrindas dainingas israiskingas vokalui artimas motyvas Vienas dazniausiai atliekamu F Mendelsono kuriniu yra Koncertas smuikui e moll Trys koncerto dalys atliekamos be pertraukos Lyrizmas ir virtuoziskumas geras balansas tarp solisto ir orkestro tembru kontrastai ir ekspresija suteikia kuriniui itin daug spalvu Kita isties populiaru kurinį siuita Vasarvidzio nakties sapnas F Mendelsonas parase pagal V Sekspyro komedija Amzininkus suzavejo jauno kompozitoriaus vaizduojamas pasakisku misku gyventoju geruju gamtos dvasiu elfu pasaulis muzikos naujumas bei spalvomis zaizaruojanti orkestruote Paslaptinga styginiu slamesį keicia vestuviu dziugesys lyrine meiles tema sokis Garsusis Vestuvinis marsas parasytas visai orkestro sudeciai Po jo mirties pirma karta F Mendelsono Vestuviu marsa atliko Britanijos karalienes Viktorijos dukros vestuvese 1858 m sausio 25 d Londone Sį marsa vestuvems pasirinko jaunoji LiteraturaR Larry Todd Felix Mendelssohn Bartholdy Sein Leben Seine Musik Reclam Ditzingen 2008NuorodosVikiteka Felix Mendelssohn vaizdine ir garsine medziagaFelikso Mendelsono muziejus Leipcige LMTA projekto dalis apie Mendelsona Archyvuota kopija 2010 09 11 is Wayback Machine projekto