Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 26 š pl 26 3 r ilg 55 433 š pl 26 050 r ilg 55 433 26 050 Ažvinčių Minčios giria Linkmenų miškasUžrašas Kazitiškio ap
Ažvinčių giria
55°26′ š. pl. 26°3′ r. ilg. / 55.433°š. pl. 26.050°r. ilg.
Ažvinčių–Minčios giria – tai devintas pagal plotą (plotas 238,9 km²) Lietuvos miškų masyvas, esantis Lietuvos rytuose. Driekiasi Aukštaitijoje, Ignalinos, Zarasų ir Utenos rajonuose. Pietuose siekia joje esantį vienintelį miestą – Ignaliną, šiaurėje – Salako miestelį.
Geografija
Paviršius kalvotas (Aukštaičių aukštuma ir Žeimenos lyguma), kraštovaizdis labai įvairus ir vaizdingas, daug gūbrių, kalvų, slėnių. gausu ežerų (Baluošas, Dringis, Tauragnas, Ažvintis, Utenas, Utenykštis, Baltys, Ilgis ir kt.) ir pelkių (Minčios, Nečėnų, Varpiškių, Antabaltės). Pietinė girios dalis patenka į Žeimenos baseiną (Minčia, Švogina, Būka, Knytelė, Pliaušė, Tauragna, Žiežulna), pati šiaurinė – į Šventosios baseiną (Ligaja).
Girią sudaro 30 miškų, iš kurių didžiausi: Azos, Ažvinčių, Balčių, Daunorių, Mikalinės, Minčios, Linkmenų, Salako, Vidiškės, Dievaragio, Smėlynės, Jonalaukio, Kazitiškio, Šeimaties, Lukošiūnų, Gudiškio, Sungardų.
Medynai
Medynų sudėtis:
- pušynai – 73 %
- beržynai – 13 %
- eglynai – 11 %
- juodalksnynai – 1 %
- baltalksnynai – 1 %
- drebulynai – 1 %
Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 25 %, brandūs 14 %. Medynų vidutinis amžius 65 m. Augavietės nederlingos normalaus drėgnumo ir šlaitinės, derlingos normalaus drėgnumo ir užmirkusios, nederlingos pelkinės.
Gyvoji gamta
Didelė miško dalis įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką, taip įsteigta draustinių (Ažušilės kraštovaizdžio draustinis, Balčių telmologinis draustinis), pačioje šiaurėje siekia Gražutės regioninio parko pakraštį. Yra 12 gamtos paminklų (Vaišniūnų ąžuolas, Šuminų pušis, Asalnų pušis, Varniškių liepa, Varniškių II ąžuolas, Akmenys Mokas ir Mokiukas, ir kt.), 40 vaizdingų medynų.
Gyvena daug retų Lietuvos gyvūnų, randama retų, nykstančių augalų rūšių (~24 retos). Sutinkama briedžių, elnių, stirnų, šernų, plėšriųjų paukščių, yra vilkų, lūšių. Daug vaistinių augalų, uogų, grybų.
Reikšmė
Pirmieji kaimai Ažvinčių-Minčios girioje žinomi nuo XII a. Intensyviausiai miškas kirstas XVIII a. Pušys buvo plukdomos sieliais, o nuo XIX a. vid. gabenamos geležinkeliu. Dauguma miškų buvo valstybiniai. 1863 m. girioje kovėsi sukilėliai. Ažvinčių-Minčios girią tvarkyti ir joje planingai ūkininkauti pradėta 1874 m.
Po II pasaulinio karo Ažvinčių–Minčios girioje veikė Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė (iki 1951 m., pavieniai būriai iki 1958 m.).
Girioje gausu pilkapynų (Laukstenių, Bališkių, Poviliškės, Ažušilės, Vyžių, Ginučių, Vaišniūnų, Kylatrakio, Minčios), kapviečių (Kazitiškio bajorų, 1941 m. sušaudytų žydų), piliakalnių (Puziniškio, Ažubalio, Mažulonių, Ažušilės, Ginučių, Sėlės, Šeimaties, , Antabaltės, Gatelių).
Svarbesnės gyvenvietės girioje ir jos pakraščiuose: Ignalina, Salakas, Kazitiškis, Vidiškės, Minčia, Nečėnai, Lukošiūnai, Ažvinčiai, Vyžiai, Ginučiai, Strigailiškis, Margavonė, Švedriškė, Sungardai, Vaišniūnai, Šeimatis, Gateliai ir kt. Išlikę etnoarchitektūrinių aukštaičių kaimų (Šuminai, Strazdai, Varniškės II, Vaišnoriškė), vandens malūnų (Minčios, Ginučių). Plėtojamas kaimo turizmas, ).
Rytiniu girios pakraščiu eina plentai 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina ir 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , svarbiausi keliai per pačią girią – Jotaučiai–Sirvydžiai–Minčia–Jakėnai , Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai , Salakas–Tolimėnai–Švedriškė–Pažieviškė–Dūkštas .
Šaltiniai
- Algirdas Brukas, Andrius Kuliešis, Dalius Žygelis. Ažvinčių-Minčios giria. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Ažvinčių-Minčios giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 157
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ažvinčių giria, Kas yra Ažvinčių giria? Ką reiškia Ažvinčių giria?
55 26 s pl 26 3 r ilg 55 433 s pl 26 050 r ilg 55 433 26 050 Azvinciu Mincios giria Linkmenu miskasUzrasas Kazitiskio apylinkeseVaizdas į Azvinciu Mincios giria nuo SirvydziuAzvincio ezeras Azvinciu Mincios giria tai devintas pagal plota plotas 238 9 km Lietuvos misku masyvas esantis Lietuvos rytuose Driekiasi Aukstaitijoje Ignalinos Zarasu ir Utenos rajonuose Pietuose siekia joje esantį vienintelį miesta Ignalina siaureje Salako miestelį GeografijaPavirsius kalvotas Aukstaiciu aukstuma ir Zeimenos lyguma krastovaizdis labai įvairus ir vaizdingas daug gubriu kalvu sleniu gausu ezeru Baluosas Dringis Tauragnas Azvintis Utenas Utenykstis Baltys Ilgis ir kt ir pelkiu Mincios Necenu Varpiskiu Antabaltes Pietine girios dalis patenka į Zeimenos baseina Mincia Svogina Buka Knytele Pliause Tauragna Ziezulna pati siaurine į Sventosios baseina Ligaja Giria sudaro 30 misku is kuriu didziausi Azos Azvinciu Balciu Daunoriu Mikalines Mincios Linkmenu Salako Vidiskes Dievaragio Smelynes Jonalaukio Kazitiskio Seimaties Lukosiunu Gudiskio Sungardu MedynaiMedynu sudetis pusynai 73 berzynai 13 eglynai 11 juodalksnynai 1 baltalksnynai 1 drebulynai 1 Jaunuolynai sudaro 19 pusamziai medynai 42 pribrestantys 25 brandus 14 Medynu vidutinis amzius 65 m Augavietes nederlingos normalaus dregnumo ir slaitines derlingos normalaus dregnumo ir uzmirkusios nederlingos pelkines Gyvoji gamtaDidele misko dalis įeina į Aukstaitijos nacionalinį parka taip įsteigta draustiniu Azusiles krastovaizdzio draustinis Balciu telmologinis draustinis pacioje siaureje siekia Grazutes regioninio parko pakrastį Yra 12 gamtos paminklu Vaisniunu azuolas Suminu pusis Asalnu pusis Varniskiu liepa Varniskiu II azuolas Akmenys Mokas ir Mokiukas ir kt 40 vaizdingu medynu Gyvena daug retu Lietuvos gyvunu randama retu nykstanciu augalu rusiu 24 retos Sutinkama briedziu elniu stirnu sernu plesriuju pauksciu yra vilku lusiu Daug vaistiniu augalu uogu grybu ReiksmeEtnografinis Vaisnoriskes kaimas girioje Pirmieji kaimai Azvinciu Mincios girioje zinomi nuo XII a Intensyviausiai miskas kirstas XVIII a Pusys buvo plukdomos sieliais o nuo XIX a vid gabenamos gelezinkeliu Dauguma misku buvo valstybiniai 1863 m girioje kovesi sukileliai Azvinciu Mincios giria tvarkyti ir joje planingai ukininkauti pradeta 1874 m Po II pasaulinio karo Azvinciu Mincios girioje veike Lietuvos partizanu Vytauto apygardos Lokio rinktine iki 1951 m pavieniai buriai iki 1958 m Girioje gausu pilkapynu Lauksteniu Baliskiu Poviliskes Azusiles Vyziu Ginuciu Vaisniunu Kylatrakio Mincios kapvieciu Kazitiskio bajoru 1941 m susaudytu zydu piliakalniu Puziniskio Azubalio Mazuloniu Azusiles Ginuciu Seles Seimaties Antabaltes Gateliu Svarbesnes gyvenvietes girioje ir jos pakrasciuose Ignalina Salakas Kazitiskis Vidiskes Mincia Necenai Lukosiunai Azvinciai Vyziai Ginuciai Strigailiskis Margavone Svedriske Sungardai Vaisniunai Seimatis Gateliai ir kt Islike etnoarchitekturiniu aukstaiciu kaimu Suminai Strazdai Varniskes II Vaisnoriske vandens malunu Mincios Ginuciu Pletojamas kaimo turizmas Rytiniu girios pakrasciu eina plentai 114 Moletai Kaltanenai Ignalina ir 102 Vilnius Svencionys Zarasai svarbiausi keliai per pacia giria Jotauciai Sirvydziai Mincia Jakenai Aza Vaisniunai Ginuciai Kirdeikiai Salakas Tolimenai Svedriske Pazieviske Dukstas SaltiniaiAlgirdas Brukas Andrius Kuliesis Dalius Zygelis Azvinciu Mincios giria Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Azvinciu Mincios giria Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 157