Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šventyklos kalnas hebr ה ר ה ב י ת Har haBayīt arab الحرم الشريف al Ḥaram al Sharīf kalva Jeruzalės senamiestyje Laikoma
Šventyklos kalnas
Šventyklos kalnas (hebr. הַר הַבַּיִת = Har haBayīt, arab. الحرم الشريف = al-Ḥaram al-Sharīf) – kalva Jeruzalės senamiestyje. Laikoma šventa vieta judaizme, krikščionybėje ir islame. Šventyklos kalną juosia atraminės sienos (iš jų išlikusi Raudų siena), kurias I a. pr. m. e. pastatė Judėjos karalius Erodas I Didysis. Į kalną galima patekti pro vienuolika vartų. Vidinį kiemą iš šiaurės ir vakarų supa du mameliukų laikų portikai ir keturi minaretai. Ant Šventyklos kalno stovi al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla, seniausias pasaulyje išlikęs .
Pagal žydų tradiciją laikoma, kad ant Šventyklos kalno stovėjo Jeruzalės šventykla. Todėl kalnas ir išlikęs vakarinės sienos fragmentas – Raudų siena – yra švenčiausios judaizmo vietos.Biblijoje sakoma, kad 957 m. pr. m. e. karalius Saliamonas Jeruzalėje pastatė , kurią 586 m. pr. m. e. sugriovė Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II. 516 m. pr. m. e., Jeruzalę valdant Achemenidų Persijai, pastatyta ; atnaujinta karaliaus Erodo I Didžiojo, ir 70 m. e. m. sugriauta Romos imperijos. Pasak žydų ortodoksų tradicijos, atėjus mesijui, čia bus pastatyta trečioji ir paskutinė šventykla. Melsdamiesi žydai atsisuka į Šventyklos kalną.
Al Aksa – antra seniausia mečetė pasaulyje, viena iš trijų šventųjų mečečių (kitos dvi – Didžioji mečetė Mekoje ir Pranašo mečetė Medinoje).Musulmonų garbinama kaip „kilnioji šventovė“ (al-Ḥaram al-Sharīf). Tikima, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų. Iš pradžių atlikdami kiblą musulmonai atsigręždavo į Šventyklos kalną. Musulmonai, kaip ir žydai, sieja Šventyklos kalną su Saliamonu ir kitais islame gerbiamais pranašais. Šventyklos kalnas yra pagrindinis palestiniečių (ir krikščionių) tapatybės simbolis.
Nuo kryžiaus žygių Jeruzalės musulmonų bendruomenė valdo šią vietą per Jeruzalės islamo vakfą. 1948–1967 m. Šventyklos kalną su visa Rytų Jeruzale kontroliavo Jordanija. Po 1967 m. Šešių dienų karo Izraelis okupavo ir aneksavo Rytų Jeruzalę su Šventyklos kalnu. Netrukus Izraelis grąžino musulmonų ir krikščionių šventųjų vietų priežiūrą Jordanijos Hašimitams, pasilikdamas saugumo kontrolę. Izraelis, laikydamasis status quo principo, draudžia melstis nemusulmonams. Šventyklos kalnas išlieka pagrindiniu Izraelio ir Palestinos konflikto židiniu.
Galerija
Šaltiniai
- Kedar, Benjamin (2012). "Rival Conceptualizations of a Single Space: Jerusalem's sacred esplanade". {{{booktitle}}}, Nehru Memorial Museum and Library.
- Weaver, A.E. (2018). Inhabiting the Land: Thinking Theologically about the Palestinian-Israeli Conflict. Cascade Companions. Wipf and Stock Publishers. p. 77. ISBN 978-1-4982-9431-7. Nuoroda tikrinta 2022-05-21. „The conflict about sovereignty over Jerusalem encompasses conflict over control of the Holy Esplanade, called al-Haram ash-Sharif (the Noble Sanctuary) by Muslims and Har HaBayit (the Temple Mount) by Jews.“
- „Temple Mount/Al Haram Ash Sharif“. Lonely Planet. Nuoroda tikrinta April 17, 2018.
- Nicolle, David (1994). Yarmuk AD 636: The Muslim Conquest of Syria. Osprey Publishing.
- Marshall J., Breger; Ahimeir, Ora (2002). Jerusalem: A City and Its Future. Syracuse University Press. p. 296. ISBN 978-0-8156-2912-2. OCLC 48940385.
- Cohen-Hattab, Kobi; Bar, Doron (2020). The Western Wall: The Dispute over Israel's Holiest Jewish Site, 1967–2000 (anglų). Brill. ISBN 978-90-04-43133-1.
- .
- Baker, Eric W.. The Eschatological Role of the Jerusalem Temple: An Examination of the Jewish Writings Dating from 586 BCE to 70 CE. Germany: Anchor Academic Publishing, 2015, pp. 361–362
- National Geographic Society (U.S.); de Blij, H.J.; Downs, R.; John Wiley & Sons (2007). Wiley/National Geographic College Atlas of the World. Wiley. p. 49. ISBN 978-0-471-74117-6. Nuoroda tikrinta 2022-06-15. „Al 'Aqsa is the second oldest mosque in Islam after the Kaaba in Mecca and is third in holiness after the mosques in Mecca and Medina. It holds up to 400,000 worshippers at one time.“
- Frederick S. Colby (2008). Narrating Muhammad's Night Journey: Tracing the Development of the Ibn 'Abbas Ascension Discourse. SUNY Press. p. 15. ISBN 978-0-7914-7788-5. Suarchyvuota iš originalo 15 July 2020. Nuoroda tikrinta 14 March 2018.
- ,
- Cohen, Hillel (2017). „The Temple Mount/al-Aqsa in Zionist and Palestinian National Consciousness: A Comparative View“. Israel Studies Review. Berghahn Books. 32 (1): 1, 8–9, 17. doi:10.3167/isr.2017.320102. 2159-0389. ISSN 2159-0370. JSTOR 45238302.
- Dov Lieber (July 20, 2017). „Amid Temple Mount tumult, the who, what and why of its Waqf rulers“. Times of Israel. Nuoroda tikrinta April 16, 2018.
- „What Are the Temple Movements and Why Should We Be Worried?“. Ir Amim.
- Gilbert, Lela (21 September 2015). „The Temple Mount – Outrageous Lies and Escalating Dangers“. . Nuoroda tikrinta 4 November 2015.
- „Israeli Police Storm Disputed Jerusalem Holy Site“. Suarchyvuotas originalas October 31, 2009.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šventyklos kalnas, Kas yra Šventyklos kalnas? Ką reiškia Šventyklos kalnas?
Sventyklos kalnas hebr ה ר ה ב י ת Har haBayit arab الحرم الشريف al Ḥaram al Sharif kalva Jeruzales senamiestyje Laikoma sventa vieta judaizme krikscionybeje ir islame Sventyklos kalna juosia atramines sienos is ju islikusi Raudu siena kurias I a pr m e pastate Judejos karalius Erodas I Didysis Į kalna galima patekti pro vienuolika vartu Vidinį kiema is siaures ir vakaru supa du mameliuku laiku portikai ir keturi minaretai Ant Sventyklos kalno stovi al Aksos mecete ir Uolos kupolo sventykla seniausias pasaulyje islikes Sventyklos kalnas Pagal zydu tradicija laikoma kad ant Sventyklos kalno stovejo Jeruzales sventykla Todel kalnas ir islikes vakarines sienos fragmentas Raudu siena yra svenciausios judaizmo vietos Biblijoje sakoma kad 957 m pr m e karalius Saliamonas Jeruzaleje pastate kuria 586 m pr m e sugriove Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II 516 m pr m e Jeruzale valdant Achemenidu Persijai pastatyta atnaujinta karaliaus Erodo I Didziojo ir 70 m e m sugriauta Romos imperijos Pasak zydu ortodoksu tradicijos atejus mesijui cia bus pastatyta trecioji ir paskutine sventykla Melsdamiesi zydai atsisuka į Sventyklos kalna Al Aksa antra seniausia mecete pasaulyje viena is triju sventuju mececiu kitos dvi Didzioji mecete Mekoje ir Pranaso mecete Medinoje Musulmonu garbinama kaip kilnioji sventove al Ḥaram al Sharif Tikima kad is cia pranasas Mahometas buvo paimtas į dangu Is pradziu atlikdami kibla musulmonai atsigrezdavo į Sventyklos kalna Musulmonai kaip ir zydai sieja Sventyklos kalna su Saliamonu ir kitais islame gerbiamais pranasais Sventyklos kalnas yra pagrindinis palestinieciu ir krikscioniu tapatybes simbolis Nuo kryziaus zygiu Jeruzales musulmonu bendruomene valdo sia vieta per Jeruzales islamo vakfa 1948 1967 m Sventyklos kalna su visa Rytu Jeruzale kontroliavo Jordanija Po 1967 m Sesiu dienu karo Izraelis okupavo ir aneksavo Rytu Jeruzale su Sventyklos kalnu Netrukus Izraelis grazino musulmonu ir krikscioniu sventuju vietu prieziura Jordanijos Hasimitams pasilikdamas saugumo kontrole Izraelis laikydamasis status quo principo draudzia melstis nemusulmonams Sventyklos kalnas islieka pagrindiniu Izraelio ir Palestinos konflikto zidiniu GalerijaAl Aksos mecete Uolos kupolo sventykla Raudu sienaSaltiniaiKedar Benjamin 2012 Rival Conceptualizations of a Single Space Jerusalem s sacred esplanade booktitle Nehru Memorial Museum and Library Weaver A E 2018 Inhabiting the Land Thinking Theologically about the Palestinian Israeli Conflict Cascade Companions Wipf and Stock Publishers p 77 ISBN 978 1 4982 9431 7 Nuoroda tikrinta 2022 05 21 The conflict about sovereignty over Jerusalem encompasses conflict over control of the Holy Esplanade called al Haram ash Sharif the Noble Sanctuary by Muslims and Har HaBayit the Temple Mount by Jews Temple Mount Al Haram Ash Sharif Lonely Planet Nuoroda tikrinta April 17 2018 Nicolle David 1994 Yarmuk AD 636 The Muslim Conquest of Syria Osprey Publishing Marshall J Breger Ahimeir Ora 2002 Jerusalem A City and Its Future Syracuse University Press p 296 ISBN 978 0 8156 2912 2 OCLC 48940385 Cohen Hattab Kobi Bar Doron 2020 The Western Wall The Dispute over Israel s Holiest Jewish Site 1967 2000 anglu Brill ISBN 978 90 04 43133 1 Baker Eric W The Eschatological Role of the Jerusalem Temple An Examination of the Jewish Writings Dating from 586 BCE to 70 CE Germany Anchor Academic Publishing 2015 pp 361 362 National Geographic Society U S de Blij H J Downs R John Wiley amp Sons 2007 Wiley National Geographic College Atlas of the World Wiley p 49 ISBN 978 0 471 74117 6 Nuoroda tikrinta 2022 06 15 Al Aqsa is the second oldest mosque in Islam after the Kaaba in Mecca and is third in holiness after the mosques in Mecca and Medina It holds up to 400 000 worshippers at one time Frederick S Colby 2008 Narrating Muhammad s Night Journey Tracing the Development of the Ibn Abbas Ascension Discourse SUNY Press p 15 ISBN 978 0 7914 7788 5 Suarchyvuota is originalo 15 July 2020 Nuoroda tikrinta 14 March 2018 Cohen Hillel 2017 The Temple Mount al Aqsa in Zionist and Palestinian National Consciousness A Comparative View Israel Studies Review Berghahn Books 32 1 1 8 9 17 doi 10 3167 isr 2017 320102 2159 0389 ISSN 2159 0370 JSTOR 45238302 Dov Lieber July 20 2017 Amid Temple Mount tumult the who what and why of its Waqf rulers Times of Israel Nuoroda tikrinta April 16 2018 What Are the Temple Movements and Why Should We Be Worried Ir Amim Gilbert Lela 21 September 2015 The Temple Mount Outrageous Lies and Escalating Dangers Nuoroda tikrinta 4 November 2015 Israeli Police Storm Disputed Jerusalem Holy Site Suarchyvuotas originalas October 31 2009