Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ukrainos istorinis regionas СлобожанщинаŠalis Ukraina Charkovo pietinė Sumų šiaurinė Luhansko sritys Rusija Belgorodo sr
Slobožanščina
| Ukrainos istorinis regionas: Слобожанщина | |
|---|---|
| Šalis | Ukraina (Charkovo, pietinė Sumų šiaurinė Luhansko sritys), Rusija (Belgorodo sritis) |
| Tautos | ukrainiečiai/rusai |
| Kalba | ukrainiečių kalba (slobožanų tarmė) |
| Miestai | Charkovas, Sumai, Belgorodas |
| SlobožanščinaVikiteka | |
Slabadų Ukraina (rus. Слободска́я Украи́на, ukr. Слобідська́ Украї́на) arba Slobožanščina (rus. Слобожа́нщина) – istorinis-kultūrinis regionas XVII- XVIII a. aplink Charkovo miestą. Šiuo metu yra šiaurės rytų Ukrainos ir gretimų Rusijos sričių teritorijoje.
Regione buvo išlaikyta atskira tapatybė ir kultūra. Regione paplitusi atskira ukrainiečių kalbos tarmė – slobožanų.
Geografinė padėtis
Šiuo metu Slobožanščina apima visą Ukrainos Charkovo, pietinę Sumų, šiaurinę Luhansko sritis, taip pat šiaurinį Donecko bei rytinį Poltavos sričių pakraštį. Rusijai priklausančioje regiono dalyje yra beveik visa Belgorodo sritis, pietinė Kursko ir pietvakarinė Varonežo sričių dalys.
Teritorija sidaro juostą tarp Desnos vakaruose ir Dono rytuose. Per regioną teka nemažai upių, kurių dauguma prasideda šiauriau (Severščinoje): Sula, Pselas, Vorskla, Donecas. Vakaruose yra , pietuose – Zaporožjė). Upių slėniai sudaro atskirus Slobožanščinos subregionus: Poseimję (Seimo vidurupis), tikrąją Slobožanščiną (Sulos, Pselo, Vorsklos aukštupiai), Charkovščiną (aplink Charkovo miestą), Donečiną (Donecko aukštupis) ir Podonję (Rusijai priklausanti dalis tarp Dono ir Doneco).
Gamtiškai regionas apima pietinę Vidurinės Rusijos aukštumos dalį ir sudaro tarpinę grandį tarp piečiau plytinčių stepių ir šiauriau esančių miškų. Čia vyrauja miškastepė, prie upių senovėje buvo gausu tankių miškų.
Istorija
Viduramžiai
Kaip atskiras regionas Slobožanščina viduramžiais neegzistavo. Teritorija buvo Rusios pietrytiniame pakraštyje, kuriam nuolat grėsė klajoklių antpuoliai iš (Ponto stepės). Iš pradžių sudarė pietinį slavų severianų žemių arealą, vėliau didžiąją dalį regiono kontroliavo Perejeslavlio kunigaikštystė. VIII–XIII a. dabartinio Charkovo teritorijoje klestėjo Doneco gyvenvietė, kurie buvo vienas svarbiausių strateginių punktų saugant Rusios žemes nuo klajoklių. Rytines regiono teritorijas kontroliavo polovcai, ir čia buvo jų miestai , ir . XII a. čia nuolat vyko nuožmūs karai, kurie buvo aprašyti Sakmėje apie Igorio žygį.
XIII a. regioną pasiekė mongolai. Jie sudegino visas regiono gyvenvietes, išžudė arba išvarė vietos gyventojus. Tokiu būdu, senoji vietos slaviška populiacija nunyko, o ištuštėjęs regionas, kaip ir regionai į pietus nuo jo, buvo žinomas kaip . Ilgą laiką tai buvo niekieno žemė, įsiterpusi tarp augančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurėje, LDK vakaruose ir Aukso Ordos pietuose.
Antrinė kolonizacija
Pradedant XV a. regioną naujai ėmė apgyventinti atsikėlėliai. Manoma, kad būtent šiame regione apie 1438 m. įsikūrė vienas iš Aukso Ordos kilmingųjų, , o vėliau (jo valdomas kraštas vadinosi Džagoldajus). Iš pradžių šie totorių valstybiniai dariniai pripažino LDK siuzerenitetą ir sudarė buferinę zoną tarp rytinių LDK žemių ir Aukso ordos. Vėliau jie pamažu perėjo į MDK pusę.
Didžioji dalis krašto kolonistų buvo iš MDK, vadinamieji (severianų protėviai), kurie čia įkūrė Belgorodo miestą. Jiems regionas buvo svarbus saugant savo pietines žemes nuo totorių ir lietuvių grėsmės, todėl naujai kuriamos gyvenvietės pamažu buvo jungiamos į Belgorodo gynybinę liniją. Gausus upių tinklas lėmė jo strateginę padėtį – užėmus regioną buvo galima igyti prieigą upėmis į Severščiną šiaurėje bei Zaporožję pietuose.
Kolonizacija vyko iš iš vakarų: čia kėlėsi Abiejų Tautų Respublikos kolonistai, kurie įkūrė Achtyrkos, gyvenvietes. Tiesa, 1634 m. Polianovkos taika šios kolonizuotos žemės galutinai atiteko Maskvai. Tačiau gyventojų migracija iš ATR nesiliovė: po Chmelnickio sukilimo iš rytinių Lenkijos žemių plūdo kazokai. Jų įkurtos gyvenvietės buvo Sumai, , , Charkovas, Balaklėja ir kt.
Siekdama pritraukti kolonistus ir taip sustiprinti retai gyvenamą, tačiau strategiškai svarbų regioną, Rusija jame vykdė palankią migrantams politiką: jie galėjo kurti gyvenvietes, kurios laikinai buvo atleidžiamos nuo mokesčių valstybei. Tos gyvenvietės vadinosi slabadomis, terminu, kildinamu iš slaviško žodžio svoboda („laisvė“). Politika buvo tokia patraukli, kad regionas netrukus tapo tirštai apgyvendintas, o iki XVIII a. pabaigos čia priskaičiuojamos 523 slabados. Gyventojų skaičius sparčiai augo: XVII a. čia buvo priskaičiuojama 16-30 tūkst. gyventojų, amžiaus pabaigoje – 120 tūkst., 1732 m. – 400 tūkst., 1773 m. – 660 tūkst.
Visa teritorija buvo suorganizuota į 5 kazokų pulkus (Ostrogo, Charkovo, Sumų, Achtyro ir Iziumo), kurie atitiko ir teritorinius vienetus. Pulkams vadovavo kazokų pulkininkai, pavaldūs Belgorodo vaivadai. Taigi, Slobožanščina buvo administruojama kaip dalis.
Rusijos imperijoje
1764 m. Jekaterinos įsaku Slobožanščinos kazokai neteko visų turėtų privilegijų, jie priversti mokėti mokesčius, o regiono autonomija buvo panaikinta. Čia suformuota . 1835 m. ji performuota į . Jau tuomet įvyko politinis regiono padalinimas: šiaurinės ir rytinės jo dalys buvo perduotos ir gubernijoms.
Kadangi gubernijoje didžiąją dalį gyventojų sudarė kazokai atsikėlėliai iš Kijevo žemių, Rusijos imperijoje Charkovo gubernija buvo įtraukta į Mažosios Rusijos sąvoką, kartu su kitomis ukrainietiškomis gubernijomis. Tai leido vietoje formuotis ukrainiečių tautybei. 1805 m. įkūrus Charkovo universitetą, pagerėjo regiono švietimo ir kultūros kokybė. 1816–1819 m. čia leistas mėnesinis žurnalas „Украинский вестник“ tapo pirmuoju žurnalu, kuris greta rusiškų straipsnių spausdindavo tekstus ir „Mažosios Rusijos tarme“ (taip tuo metu vadinta ukrainiečių kalba). Charkove kultūrinis gyvenimas buvo labai aktyvus, studentai būrėsi į bendruomenes, kuriose buvo kritikuojama Rusijos imperijos valdžia. Ne atsitiktinai būtent čia įkurta pirmoji ukrainiečių politinė partija – .
Formuojantis ukrainietiškai tapatybei, didelė dalis regiono gyventojų ėmė laikyti save ukrainiečiais. 1897 m. gyventojų surašymas parodė, kad iš 2492316 Charkovo gubernijos gyventojų net 2009411 laikė save ukrainiečiais (rus. Малорусский). Tiesa, pačiame Charkovo mieste vyravo rusai – jie sudarė net 63,2 % miesto gyventojų.
Ukrainoje
1917 m. ukrainiečių nacionalinis judėjimas pasiekė apogėjų. Po Vasario revoliucijos visoje Slobožanščinoje buvo skelbiamos ukrainietiškos valstybėlės, kurių niekas nepripažino. 1918 m. didžioji dalis Mažosios Rusijos (Kijevo Ukraina, Černigovščina, Podolė ir Voluinė) paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos kaip Ukrainos Liaudies Respublika. Charkovo ir dalies Naujosios Rusijos ( ir Jekaterinoslavo) gubernijos paskelbė komunistinę . ULR siekė suvienyti ukrainiečių žemes, todėl laikė visą Slobožanščiną savo dalimi. Tais metais Ukrainai pavyko perimti regiono kontrolę padedant vokiečių ir austrų kariuomenei.
1919 m. pradžioje Rusija susigrąžino Slobožanščiną, bet tų pačių metų vasarą ją perėmė Baltagvardiečiai. Galutinai į TSRS Slobožanščina sugrįžo tų metų gruodžio mėn. Čia suformuota Ukrainos TSR, kurios sostine tapo Charkovas. Iki 1920 m. pabaigos prie jos prijungtos dauguma ukrainiečių žemių, t. y. Kijevo, Černigovo, Voluinės ir kitos teritorijos. Remiantis 1926 m. gyventojų surašymu, buvo patikslintos Ukrainos TSR sienos su Rusija. Tuo metu Slobožanščinos padalinimas įteisintas galutinai: šiaurinės ir rytinės teritorijos, kur vyravo etniniai rusai, buvo perduotos RTFSR. Tiesa, kai kurių ukrainiečių teigimu, padalinimas nebuvo teisingas, nes kai kurios kompaktiškai gyvenamos etninės ukrainiečių žemės liko Rusijoje.
Kurį laiką Slobožanščina buvo pagrindinė Ukrainos TSR teritorija, nes čia buvo sostinė. 1934 m. sostinę perkėlus į Kijevą, Slobožanščina neteko savo reikšmės. 1991 m. po Ukrainos nepriklausomybės, regionas priklauso jai.
Nuorodos
- Слободская Украина в XVII–XVII вв. // Кохнович В. А. Актуальные проблемы социальной и политической истории Украины XVI–XVIII стст.: историографические традиции и современность.
- demoscope.ru
- Довідник з історії України // Слобідська Україна – Київ: «Генеза», 2002. – С. 776−778.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slobožanščina, Kas yra Slobožanščina? Ką reiškia Slobožanščina?
Ukrainos istorinis regionas SlobozhanshinaSalis Ukraina Charkovo pietine Sumu siaurine Luhansko sritys Rusija Belgorodo sritis Tautos ukrainieciai rusaiKalba ukrainieciu kalba slobozanu tarme Miestai Charkovas Sumai BelgorodasSlobozanscinaVikiteka Slabadu Ukraina rus Slobodska ya Ukrai na ukr Slobidska Ukrayi na arba Slobozanscina rus Slobozha nshina istorinis kulturinis regionas XVII XVIII a aplink Charkovo miesta Siuo metu yra siaures rytu Ukrainos ir gretimu Rusijos sriciu teritorijoje Regione buvo islaikyta atskira tapatybe ir kultura Regione paplitusi atskira ukrainieciu kalbos tarme slobozanu Geografine padetisRegiono peizazas Siuo metu Slobozanscina apima visa Ukrainos Charkovo pietine Sumu siaurine Luhansko sritis taip pat siaurinį Donecko bei rytinį Poltavos sriciu pakrastį Rusijai priklausancioje regiono dalyje yra beveik visa Belgorodo sritis pietine Kursko ir pietvakarine Varonezo sriciu dalys Teritorija sidaro juosta tarp Desnos vakaruose ir Dono rytuose Per regiona teka nemazai upiu kuriu dauguma prasideda siauriau Severscinoje Sula Pselas Vorskla Donecas Vakaruose yra pietuose Zaporozje Upiu sleniai sudaro atskirus Slobozanscinos subregionus Poseimje Seimo vidurupis tikraja Slobozanscina Sulos Pselo Vorsklos aukstupiai Charkovscina aplink Charkovo miesta Donecina Donecko aukstupis ir Podonje Rusijai priklausanti dalis tarp Dono ir Doneco Gamtiskai regionas apima pietine Vidurines Rusijos aukstumos dalį ir sudaro tarpine grandį tarp pieciau plytinciu stepiu ir siauriau esanciu misku Cia vyrauja miskastepe prie upiu senoveje buvo gausu tankiu misku IstorijaViduramziai Kaip atskiras regionas Slobozanscina viduramziais neegzistavo Teritorija buvo Rusios pietrytiniame pakrastyje kuriam nuolat grese klajokliu antpuoliai is Ponto stepes Is pradziu sudare pietinį slavu severianu zemiu areala veliau didziaja dalį regiono kontroliavo Perejeslavlio kunigaikstyste VIII XIII a dabartinio Charkovo teritorijoje klestejo Doneco gyvenviete kurie buvo vienas svarbiausiu strateginiu punktu saugant Rusios zemes nuo klajokliu Rytines regiono teritorijas kontroliavo polovcai ir cia buvo ju miestai ir XII a cia nuolat vyko nuozmus karai kurie buvo aprasyti Sakmeje apie Igorio zygį XIII a regiona pasieke mongolai Jie sudegino visas regiono gyvenvietes iszude arba isvare vietos gyventojus Tokiu budu senoji vietos slaviska populiacija nunyko o istustejes regionas kaip ir regionai į pietus nuo jo buvo zinomas kaip Ilga laika tai buvo niekieno zeme įsiterpusi tarp augancios Maskvos Didziosios Kunigaikstystes siaureje LDK vakaruose ir Aukso Ordos pietuose Antrine kolonizacija Pradedant XV a regiona naujai eme apgyventinti atsikeleliai Manoma kad butent siame regione apie 1438 m įsikure vienas is Aukso Ordos kilminguju o veliau jo valdomas krastas vadinosi Dzagoldajus Is pradziu sie totoriu valstybiniai dariniai pripazino LDK siuzereniteta ir sudare buferine zona tarp rytiniu LDK zemiu ir Aukso ordos Veliau jie pamazu perejo į MDK puse Didzioji dalis krasto kolonistu buvo is MDK vadinamieji severianu proteviai kurie cia įkure Belgorodo miesta Jiems regionas buvo svarbus saugant savo pietines zemes nuo totoriu ir lietuviu gresmes todel naujai kuriamos gyvenvietes pamazu buvo jungiamos į Belgorodo gynybine linija Gausus upiu tinklas leme jo strategine padetį uzemus regiona buvo galima igyti prieiga upemis į Severscina siaureje bei Zaporozje pietuose Kolonizacija vyko is is vakaru cia kelesi Abieju Tautu Respublikos kolonistai kurie įkure Achtyrkos gyvenvietes Tiesa 1634 m Polianovkos taika sios kolonizuotos zemes galutinai atiteko Maskvai Taciau gyventoju migracija is ATR nesiliove po Chmelnickio sukilimo is rytiniu Lenkijos zemiu pludo kazokai Ju įkurtos gyvenvietes buvo Sumai Charkovas Balakleja ir kt Kazoku pulkai Slabadu Ukrainoje 1764 m Siekdama pritraukti kolonistus ir taip sustiprinti retai gyvenama taciau strategiskai svarbu regiona Rusija jame vykde palankia migrantams politika jie galejo kurti gyvenvietes kurios laikinai buvo atleidziamos nuo mokesciu valstybei Tos gyvenvietes vadinosi slabadomis terminu kildinamu is slavisko zodzio svoboda laisve Politika buvo tokia patraukli kad regionas netrukus tapo tirstai apgyvendintas o iki XVIII a pabaigos cia priskaiciuojamos 523 slabados Gyventoju skaicius sparciai augo XVII a cia buvo priskaiciuojama 16 30 tukst gyventoju amziaus pabaigoje 120 tukst 1732 m 400 tukst 1773 m 660 tukst Visa teritorija buvo suorganizuota į 5 kazoku pulkus Ostrogo Charkovo Sumu Achtyro ir Iziumo kurie atitiko ir teritorinius vienetus Pulkams vadovavo kazoku pulkininkai pavaldus Belgorodo vaivadai Taigi Slobozanscina buvo administruojama kaip dalis Rusijos imperijoje Charkovo universitetas 1764 m Jekaterinos įsaku Slobozanscinos kazokai neteko visu turetu privilegiju jie priversti moketi mokescius o regiono autonomija buvo panaikinta Cia suformuota 1835 m ji performuota į Jau tuomet įvyko politinis regiono padalinimas siaurines ir rytines jo dalys buvo perduotos ir gubernijoms Kadangi gubernijoje didziaja dalį gyventoju sudare kazokai atsikeleliai is Kijevo zemiu Rusijos imperijoje Charkovo gubernija buvo įtraukta į Mazosios Rusijos savoka kartu su kitomis ukrainietiskomis gubernijomis Tai leido vietoje formuotis ukrainieciu tautybei 1805 m įkurus Charkovo universiteta pagerejo regiono svietimo ir kulturos kokybe 1816 1819 m cia leistas menesinis zurnalas Ukrainskij vestnik tapo pirmuoju zurnalu kuris greta rusisku straipsniu spausdindavo tekstus ir Mazosios Rusijos tarme taip tuo metu vadinta ukrainieciu kalba Charkove kulturinis gyvenimas buvo labai aktyvus studentai buresi į bendruomenes kuriose buvo kritikuojama Rusijos imperijos valdzia Ne atsitiktinai butent cia įkurta pirmoji ukrainieciu politine partija Formuojantis ukrainietiskai tapatybei didele dalis regiono gyventoju eme laikyti save ukrainieciais 1897 m gyventoju surasymas parode kad is 2492316 Charkovo gubernijos gyventoju net 2009411 laike save ukrainieciais rus Malorusskij Tiesa paciame Charkovo mieste vyravo rusai jie sudare net 63 2 miesto gyventoju Ukrainoje Donecko Krivorogo Tarybu Respublika sviesiai zalia 1918 m pradzioje 1917 m ukrainieciu nacionalinis judejimas pasieke apogeju Po Vasario revoliucijos visoje Slobozanscinoje buvo skelbiamos ukrainietiskos valstybeles kuriu niekas nepripazino 1918 m didzioji dalis Mazosios Rusijos Kijevo Ukraina Cernigovscina Podole ir Voluine paskelbe nepriklausomybe nuo Rusijos kaip Ukrainos Liaudies Respublika Charkovo ir dalies Naujosios Rusijos ir Jekaterinoslavo gubernijos paskelbe komunistine ULR sieke suvienyti ukrainieciu zemes todel laike visa Slobozanscina savo dalimi Tais metais Ukrainai pavyko perimti regiono kontrole padedant vokieciu ir austru kariuomenei 1919 m pradzioje Rusija susigrazino Slobozanscina bet tu paciu metu vasara ja pereme Baltagvardieciai Galutinai į TSRS Slobozanscina sugrįzo tu metu gruodzio men Cia suformuota Ukrainos TSR kurios sostine tapo Charkovas Iki 1920 m pabaigos prie jos prijungtos dauguma ukrainieciu zemiu t y Kijevo Cernigovo Voluines ir kitos teritorijos Remiantis 1926 m gyventoju surasymu buvo patikslintos Ukrainos TSR sienos su Rusija Tuo metu Slobozanscinos padalinimas įteisintas galutinai siaurines ir rytines teritorijos kur vyravo etniniai rusai buvo perduotos RTFSR Tiesa kai kuriu ukrainieciu teigimu padalinimas nebuvo teisingas nes kai kurios kompaktiskai gyvenamos etnines ukrainieciu zemes liko Rusijoje Kurį laika Slobozanscina buvo pagrindine Ukrainos TSR teritorija nes cia buvo sostine 1934 m sostine perkelus į Kijeva Slobozanscina neteko savo reiksmes 1991 m po Ukrainos nepriklausomybes regionas priklauso jai NuorodosSlobodskaya Ukraina v XVII XVII vv Kohnovich V A Aktualnye problemy socialnoj i politicheskoj istorii Ukrainy XVI XVIII stst istoriograficheskie tradicii i sovremennost demoscope ru Dovidnik z istoriyi Ukrayini Slobidska Ukrayina Kiyiv Geneza 2002 S 776 778