Kėdainių dvaras dvaras buvęs Kėdainiuose Radvilų dvaras Kėdainiuose XIX a IstorijaRūmų 20 a nuotrauka Spėjama kad pirmas

Kėdainių dvaras – dvaras, buvęs Kėdainiuose.

Istorija

Spėjama, kad pirmasis Kėdainių savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto pastatė dvarą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių. 1667 m. Kėdainių dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 534 valstiečių dūmais).

1811 m. per vedybinius ryšius Kėdainiams atitekus vokiečių kilmės lenkų grafo Pranciškaus Čapskio nuosavybėn, dešiniajame Dotnuvėlės krante grafas įkūrė naują dvaro sodybą. Vėliau, 1844 m., šios vietoje Marijonas Čapskis pasistatė mūrinius dvaro rūmus bei šalimais įveisė parką. Dvaro teritorijoje taip pat buvo pastatyta sūrių gamykla ir alaus darykla.

Po 1863 m. sukilimo numalšinimo Marijonas Čapskis buvo apkaltintas sukilėlių remimu ir ištremtas į Sibirą, o jo dvaras konfiskuotas. 1866 m. nauju dvaro savininku tapo Rusijos armijos generolas Eduardas Totlebenas (1818–1884), kuris tariamai vis tiek kilniaširdiškai sumokėjo buvusiam dvaro šeimininkui ir vėliau iš pagrindų rekonstravo dvaro rūmus bei išplėtė parką. Po 1871 m. perstatymo rūmai pasipuošė dviem bokštais su piramidinėmis vėlyvojo renesanso formų viršūnėmis. Buvo pastatytas Kėdainių minaretas. 1884 m. E. Totlebenas mirė užsienyje, kur buvo išvykęs gydytis. Laikinai buvo palaidotas Kėdainiuose, Totlebenų koplyčioje-mauzoliejuje. 1886 m. dvaras buvo atskirtas nuo miesto.

Totlebenai dvarą valdė iki I pasaulinio karo. Tarpukariu rūmuose veikė mokytojų seminarija, melioratorių mokykla. Stovėjo Kėdainių užtvankos tiltas.

1944 m. liepos 30 d. Kėdainių dvaras buvo susprogdintas besitraukiančių vokiečių karių. Spėta išsaugoti tik tarp griuvėsių rastą unikalų Saulės laikrodį, kuris dabar stovi Kėdainių Rotušės skulptūrų kiemelyje.

Šaltiniai

„Kėdainių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimas“ (PDF). Kultūros paveldo departamentas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-12-13. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.
„Kėdainių krašto istorijoje - Totlebenų šeimos pėdsakai“. bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.

[1] „Kėdainių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimas“ (PDF). Kultūros paveldo departamentas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-12-13. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.

[2] „Kėdainių krašto istorijoje - Totlebenų šeimos pėdsakai“. bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.