Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Krymo kalnaiKrymo kalnaiŽemynas EuropaŠalys Ukraina RusijaAukščiausias taškas Roman Košas 1545 mSusidarymo periodas Krei
Krymo kalnai
| Krymo kalnai | |
|---|---|
| Žemynas | Europa |
| Šalys | Ukraina/ Rusija |
| Aukščiausias taškas | Roman Košas, 1545 m |
| Susidarymo periodas | Kreida |
Krymo kalnai (rus. Крымские горы, ukr. Кримські гори, krym. Qırım dağları) – kalnai užimantys pietinę ir pietrytinę Krymo pusiasalio dalį.
Kalnų sistemą sudaro trys kalnagūbriai ar gūbrių, besitęsiantys nuo Ajos iškyšulio netoli Balaklavos vakaruose iki Šv. Iljos iškyšulio prie Feodosijos rytuose. Kalnų ilgis apie 160 km, plotis apie 50 km. Vakaruose kalnai ribojasi su Juodąja jūra, o rytuose pereina į stepę. Išorinį kalnagūbrį sudaro kuestų juosta, tolygiai aukštėjanti iki 350 metrų virš jūros lygio. Vidinis kalnagūbris pasiekia 750 m aukštį. Aukščiausias pagrindinis kalnagūbris tęsiasi palei Juodąją jūrą. Aukščiausia viršukalnė jame – Roman Košas (1545 m), esantis Babugan Jailoje.
Geografija
Krymo kalnai sudaryti iš trijų paralelinių kalnagūbrių, besitęsiančių iš šiaurės rytų į pietvakarius, juos skersai kerta du slėniai. Visų kalnagūbrių šlaitai vienodai orientuoti – iš šiaurės jie nuolaidūs, o iš pietų – statūs. Įvertinus kalnų amžių, pirmojo kalnagūbrio pradžią reikėtų laikyti , nes jame tokios pat uolienos, kurios sudaro pirmąjį kalnagūbrį. aukštis nuo 149 m iki 350 m, jis tęsiasi iki Senojo Krymo miesto. prasideda netoli Sevastopolio (Sapuno kalnas) ir baigiasi taip pat prie Senojo Krymo miesto. Šio kalnagūbrio aukštis kinta nuo 450 m iki 750 m. prasideda netoli Balaklavos ir baigiasi kalnu, netoli Senojo Krymo. Šio kalnagūbrio viršūnių eilė tai banguota didelė plynaukštė.
Pagrindinio kalnagūbrio masyvai iš pietvakarių į šiaurės-rytus tęsiasi tokia tvarka: Baidarsko plynaukštė, esanti 739 m virš jūros lygio aukštyje; Ai Petrio plynaukštė (iki 1320 m); (iki 1406 m); Nikotos plynaukštė (iki 1470 m); Gurfuzos plynaukštė (iki 1540 m) ir Babugan Jaila (joje yra aukščiausia kalnų vieta, Roman Košo kalnas – 1545 m). Visos šios plynaukštės tarpusavyje susisiekia ir suformuoja vientisą Pagrindinio kalnagūbrio vakarinių viršūnių eilę. Plynaukštės, esančios labiau į rytus, yra išsibarsčiusios, atskirtos viena nuo kitos giliais tarpekliais ir perėjomis. Kebitsko perėja atskiria Babugano ir Čatyrdago plynaukštes (aukštis 1527 m virš jūros lygio). Už kitos, prasideda Demerdžio plynaukštė (iki 1356 m) ir (iki 1000 m). Dar toliau į rytus, taip pat už perėjos, prasideda didžiausia (iki 1259 m). Rytinėje Krymo kalnų dalyje vietoje plato susidarė nedidelės keteros ir šlaitai su atskiromis smailėmis ir viršukalnėmis, tarp jų ir vulkaninės kilmės, tokius kaip .
Pagrindinis kalnagūbris – tai seniausia Krymo dalis užimanti 1565 km² plotą. Visi plato dengia 34,6 tūkst. hektarų plotą. Pietiniai pagrindinio kalnagūbrio šlaitai stačiai leidžiasi link Juodosios jūros ir sudaro stačias sienas siekiančias 500 m. Plynaukščių įlinkiuose, atšakose ir šlaituose yra daugybė perėjų, kurių daugelis aprašytos ir kategorizuotos turistinėje literatūroje.
Geologija
Pagrindinis Krymo kalnų kalnagūbris – pakilęs blokas, šiaurėje ribojamas kelių lūžių. Tokia struktūra susiformavo ankstyvosios kreidos metu. Kalnų geologinėje istorijoje galima išskirti du etapus: ikikambrininis – paleozojinis ir mezozojinis – kainozojinis (alpinis).
Krymo kalnai iškilo kreidos pabaigoje, eoceno pradžioje. Pradžioje kalnai buvo sala. Neogeno pradžioje susiformavo plokščios plynaukštės. Iki neogeno kalnai driekėsi 20-30 km piečiau dabartinės Juodosios jūros kranto linijos. Neogene kalnai įgavo dabartinę asimetrinę formą. Orogeninio etapo metu (paleoceno pabaiga – neogenas) tęsėsi kalnų Krymo megaantiklinorijaus kilimas, ir greičiausiai, prasidėjo pietinės dalies smukimas. Neogene ir antropogene formavosi dabartinis kalnų reljefas.
Upės ir upeliai
Pagrindinė Krymo pusiasalio vandenskyra yra Krymo kalnuose, didžioji dalis upių prasideda kalnagūbryje, 600–1100 metrų virš jūros lygio aukštyje. Pačiose plato vandens šaltinių išvis nėra, kas susiję su karstiniu reiškiniu. Bendras Krymo kalnų vandens nuotėkis yra 773,5 mln. kubinių metrų, o upių tankis yra 0,2 km/km². Priklausomai nuo reljefo upes galima suskirstyti į kelias grupes: upės ir upeliai, pagrindinio kalnagūbrio šiaurės – rytinės pusės šlaitų upės ir raguvos ir pagrindinio kalnagūbrio šiaurės – vakarinės pusės šlaitų upės ir raguvos.
Trumpiausios upės yra pietinėje Krymo kalnų dalyje, čia jų ilgis neviršija 10 km. Upeliūkščiai išteka iš pagrindinio kalnagūbrio ir įteka į Juodąją jūrą. Jų nuokrypis 172–234 m/km. Vidutinis vandens nuotėkis iki 900 m. Upių baseinai taip pat nedideli – 1,6-161 km. Kai kurie upeliai pradžią ima iš požeminių upių. Upių slėniai aukštumose yra siauri, vėliau link žiočių platėjantys. Vagos žemumose daugumos mažai vingiuotos, sraunios, pagilintos ir sutvirtintos betoninėmis plytomis, kad nesukeltų potvynių. Šioje grupėje yra 36 pagrindinės upės, kurių bendras ilgis 293,6 km. Pagrindinės pietinio Krymo kranto upės:
- Učan-Su (Krioklinė)
- Derekoika (Greitoji)
- Avunda
- Aluštos Ulu-Uzen
- Demerdži
- Rytinis Ulu-Uzen
Šiaurvakariniuose pagrindinio kalnagūbrio šlaituose yra ilgiausių Krymo upių ištakos. Pagrindinės upės yra aštuonios, kurių bendras ilgis 328 km. Šios grupės upės įteka į Juodąją jūrą. Iki savo vidurio jos yra tikros kalnų upės, jų didelis nuokrypis (iki 180 m/km). Baseinai ištįsę palei upę, kiek platesni aukštumose, kur įteka didžioji intakų dalis. Pagrindinės šios grupės upės:
- Juodoji (Čorgun) – 34,1 km ilgio. Jos ištakos yra Baidarsko plynaukštėje, kuria teka 7,5 km.
Išnašos
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 235
- Закалдаев Н. В., «Перевалы Горного Крыма» | Турклуб КПІ Глобус
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krymo kalnai, Kas yra Krymo kalnai? Ką reiškia Krymo kalnai?
Krymo kalnaiKrymo kalnaiZemynas EuropaSalys Ukraina RusijaAuksciausias taskas Roman Kosas 1545 mSusidarymo periodas Kreida Krymo kalnai rus Krymskie gory ukr Krimski gori krym Qirim daglari kalnai uzimantys pietine ir pietrytine Krymo pusiasalio dalį Kalnu sistema sudaro trys kalnagubriai ar gubriu besitesiantys nuo Ajos iskysulio netoli Balaklavos vakaruose iki Sv Iljos iskysulio prie Feodosijos rytuose Kalnu ilgis apie 160 km plotis apie 50 km Vakaruose kalnai ribojasi su Juodaja jura o rytuose pereina į stepe Isorinį kalnagubrį sudaro kuestu juosta tolygiai aukstejanti iki 350 metru virs juros lygio Vidinis kalnagubris pasiekia 750 m aukstį Auksciausias pagrindinis kalnagubris tesiasi palei Juodaja jura Auksciausia virsukalne jame Roman Kosas 1545 m esantis Babugan Jailoje Catyrdago masyvasJuros krantas nuo Krymo kalnuGeografijaKrymo kalnai sudaryti is triju paraleliniu kalnagubriu besitesianciu is siaures rytu į pietvakarius juos skersai kerta du sleniai Visu kalnagubriu slaitai vienodai orientuoti is siaures jie nuolaidus o is pietu status Įvertinus kalnu amziu pirmojo kalnagubrio pradzia reiketu laikyti nes jame tokios pat uolienos kurios sudaro pirmajį kalnagubrį aukstis nuo 149 m iki 350 m jis tesiasi iki Senojo Krymo miesto prasideda netoli Sevastopolio Sapuno kalnas ir baigiasi taip pat prie Senojo Krymo miesto Sio kalnagubrio aukstis kinta nuo 450 m iki 750 m prasideda netoli Balaklavos ir baigiasi kalnu netoli Senojo Krymo Sio kalnagubrio virsuniu eile tai banguota didele plynaukste Pagrindinio kalnagubrio masyvai is pietvakariu į siaures rytus tesiasi tokia tvarka Baidarsko plynaukste esanti 739 m virs juros lygio aukstyje Ai Petrio plynaukste iki 1320 m iki 1406 m Nikotos plynaukste iki 1470 m Gurfuzos plynaukste iki 1540 m ir Babugan Jaila joje yra auksciausia kalnu vieta Roman Koso kalnas 1545 m Visos sios plynaukstes tarpusavyje susisiekia ir suformuoja vientisa Pagrindinio kalnagubrio vakariniu virsuniu eile Plynaukstes esancios labiau į rytus yra issibarsciusios atskirtos viena nuo kitos giliais tarpekliais ir perejomis Kebitsko pereja atskiria Babugano ir Catyrdago plynaukstes aukstis 1527 m virs juros lygio Uz kitos prasideda Demerdzio plynaukste iki 1356 m ir iki 1000 m Dar toliau į rytus taip pat uz perejos prasideda didziausia iki 1259 m Rytineje Krymo kalnu dalyje vietoje plato susidare nedideles keteros ir slaitai su atskiromis smailemis ir virsukalnemis tarp ju ir vulkanines kilmes tokius kaip Demerdzi Jailos masyvasUcan Su krioklys Krymo kalnuose Pagrindinis kalnagubris tai seniausia Krymo dalis uzimanti 1565 km plota Visi plato dengia 34 6 tukst hektaru plota Pietiniai pagrindinio kalnagubrio slaitai staciai leidziasi link Juodosios juros ir sudaro stacias sienas siekiancias 500 m Plynauksciu įlinkiuose atsakose ir slaituose yra daugybe pereju kuriu daugelis aprasytos ir kategorizuotos turistineje literaturoje GeologijaPagrindinis Krymo kalnu kalnagubris pakiles blokas siaureje ribojamas keliu luziu Tokia struktura susiformavo ankstyvosios kreidos metu Kalnu geologineje istorijoje galima isskirti du etapus ikikambrininis paleozojinis ir mezozojinis kainozojinis alpinis Krymo kalnai iskilo kreidos pabaigoje eoceno pradzioje Pradzioje kalnai buvo sala Neogeno pradzioje susiformavo plokscios plynaukstes Iki neogeno kalnai driekesi 20 30 km pieciau dabartines Juodosios juros kranto linijos Neogene kalnai įgavo dabartine asimetrine forma Orogeninio etapo metu paleoceno pabaiga neogenas tesesi kalnu Krymo megaantiklinorijaus kilimas ir greiciausiai prasidejo pietines dalies smukimas Neogene ir antropogene formavosi dabartinis kalnu reljefas Upes ir upeliaiPagrindine Krymo pusiasalio vandenskyra yra Krymo kalnuose didzioji dalis upiu prasideda kalnagubryje 600 1100 metru virs juros lygio aukstyje Paciose plato vandens saltiniu isvis nera kas susije su karstiniu reiskiniu Bendras Krymo kalnu vandens nuotekis yra 773 5 mln kubiniu metru o upiu tankis yra 0 2 km km Priklausomai nuo reljefo upes galima suskirstyti į kelias grupes upes ir upeliai pagrindinio kalnagubrio siaures rytines puses slaitu upes ir raguvos ir pagrindinio kalnagubrio siaures vakarines puses slaitu upes ir raguvos Trumpiausios upes yra pietineje Krymo kalnu dalyje cia ju ilgis nevirsija 10 km Upeliuksciai isteka is pagrindinio kalnagubrio ir įteka į Juodaja jura Ju nuokrypis 172 234 m km Vidutinis vandens nuotekis iki 900 m Upiu baseinai taip pat nedideli 1 6 161 km Kai kurie upeliai pradzia ima is pozeminiu upiu Upiu sleniai aukstumose yra siauri veliau link ziociu platejantys Vagos zemumose daugumos mazai vingiuotos sraunios pagilintos ir sutvirtintos betoninemis plytomis kad nesukeltu potvyniu Sioje grupeje yra 36 pagrindines upes kuriu bendras ilgis 293 6 km Pagrindines pietinio Krymo kranto upes Ucan Su Kriokline Derekoika Greitoji Avunda Alustos Ulu Uzen Demerdzi Rytinis Ulu Uzen Siaurvakariniuose pagrindinio kalnagubrio slaituose yra ilgiausiu Krymo upiu istakos Pagrindines upes yra astuonios kuriu bendras ilgis 328 km Sios grupes upes įteka į Juodaja jura Iki savo vidurio jos yra tikros kalnu upes ju didelis nuokrypis iki 180 m km Baseinai istįse palei upe kiek platesni aukstumose kur įteka didzioji intaku dalis Pagrindines sios grupes upes Juodoji Corgun 34 1 km ilgio Jos istakos yra Baidarsko plynauksteje kuria teka 7 5 km IsnasosGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 235 Zakaldaev N V Perevaly Gornogo Kryma Turklub KPI Globus