Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Friedrich Wilhelm ArgelanderFriedrich Wilhelm ArgelanderGimė 1799 m kovo 22 d Klaipėda Prūsijos karalystėMirė 1875 m vas
Friedrich Wilhelm Argelander
| Friedrich Wilhelm Argelander | |
|---|---|
| Friedrich Wilhelm Argelander | |
| Gimė | 1799 m. kovo 22 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1875 m. vasario 17 d. (75 metai) Bona, Vokietijos imperija |
| Sutuoktinis (-ė) | Marie Sophie Charlotte Courtan |
| Veikla | astronomas |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
| Vikiteka | Friedrich Wilhelm Argelander |
Frydrichas Vilhelmas Argelanderis (1799 m. kovo 22 d. Klaipėdoje – 1875 m. vasario 17 d. Bonoje) – vokiečių astronomas, žinomas už žvaigždžių ryškumo, padėčių ir atstumų nustatymus.
Biografija
Gimė 1799 m. kovo 22 d. Mėmelyje, Prūsijos karalystėje (dab. Klaipėda, Lietuva), mokslininko tėvas kilęs iš Tilžės, suomių tautybės, buvo pirklys. Apsigyvenęs Klaipėdoje praturtėjo, įsigijo keletą valdų. 1817–1822 m. mokėsi astronomiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1820 m. dirbo Karaliaučiaus observatorijoje (vadovas ). Karaliaučiaus observatorijoje dalyvavo Beselio vadovaujamuose, žvaigždžių tikslių padėčių nustatymo darbuose. 1822 m. gavo daktaro laipsnį, išanalizavęs Grinvičo astronomijos observatorijos direktoriaus Dž. Flemstydo stebėjimus, o paskelbęs teorinį darbą apie 1811 m. stebėtos kometos trajektoriją, buvo habilituotas eiti docento pareigas Karaliaučiaus universitete. 1823 m. susituokė su Marie Sophie Charlotte Courtan (1801–1883), su kuria susilaukė sūnaus ir 3 dukterų.
1823–1836 m. dirbo Suomijoje: iki 1832 m. buvo Turku observatorijos direktorius, observatorijoje nustatinėjo žvaigždžių savuosius judėjimus. Pagal šių stebėjimų medžiagą sudarė 560 (1835). Išanalizavęs 390 žvaigždžių savuosius judėjimus, įtikinamai įrodė, kad Saulė juda kitų žvaigždžių atžvilgiu ir patvirtino apekso padėtį dangaus sferoje (apekso padėtį anksčiau buvo nustatęs Viljamas Heršelis pagal vos septynių žvaigždžių savuosius judėjimus).
1832–1836 m. Helsinkio observatorijos direktorius, nuo 1828 m. ir Helsinkio universiteto profesorius. Nuo 1837 m. Bonos universiteto profesorius ir observatorijos direktorius. F. Argelanderio mokslinės veiklos dėka Bonos observatorija tapo vienu žymiausių pozicinės astronomijos centru pasaulyje. 1843 m. išleido žvaigždžių katalogą ir atlasą „Naujoji uranometrija“, kuriame buvo visos šiaurinio dangaus pusrutulio plika akimi matomos žvaigždės. Jame, palyginti su ankstesniais atlasais, buvo sutvarkyti žvaigždžių žymėjimai, aiškiai išvestos žvaigždynų ribos ir nurodyti tikslesni žvaigždžių ryškiai (Argelanderis pirmas pradėjo naudoti dešimtąsias ryškio dalis).
Argelanderis buvo plataus sistemingo kintamųjų žvaigždžių tyrimo pradininkas. Nuo 1838 m. iki 1870 m. jis vykdė nuolatinius kintamųjų žvaigždžių stebėjimus. Sukūrė paprastą kintamųjų žvaigždžių regimojo stebėjimo metodą (tiriamos kintamosios žvaigždės spindesys vertinamas pagal gretimas pastovaus spindesio žvaigždes, tai vadinama Argelanderio metodu), dažnai naudojamą astronomijos mėgėjų. 1844 m. paskelbė straipsnį „Kreipimasis į astronomijos draugus“, kuris labai paskatino domėtis kintamųjų žvaigždžių stebėjimu ne tik specialistus, bet ir mėgėjus. Aplink Argelanderį susiformavo ištisa tyrinėtojų mokykla, tarp kurių buvo I. F. Šmitas, A. Vinekė, , , E. Heisas ir kt. 1846 m. apdovanotas Karališkosios Švedijos mokslų akademijos apdovanojimu.
Argelanderis sistemingai matavo maždaug 40-ies kintamųjų žvaigždžių ryškius, su savo mokiniais atrado daug kintamųjų žvaigždžių. Sukūrė dabar naudojamą kintamųjų žvaigždžių nomenklatūrą. 1852–1859 m. vadovavo fundamentalaus katalogo „Bonos apžvalga“ sudarymui. Kataloge nurodytos 324.198 šiaurinio dangaus pusrutulio žvaigždžių iki -2° deklinacijos padėtys (tikslumas 0,1') ir spindesiai (tikslumas 0,3 ryškio). Ruošiant šį katalogą, didžiąją dalį stebėjimų atliko E. Schönfeld ir A. Krüger. 1863 m. apdovanotas aukso medaliu. Nuo 1870 m. Prūsijos mokslų akademijos narys. Mirė 1875 m. vasario 17 d. Bonoje užsikrėtęs šiltine epidemijos metu.
1993 m. Klaipėdoje prie senojo pašto, kur kadaise stovėjo pirklio Argelanderio namas, pritvirtinta atminimo lenta astronomui. Bareljefą miestui dovanojo vokiečių Taravos Anikės draugija. Bonos universiteto astronomijos institutas pavadintas astronomo garbei. Taip pat vienas iš kraterių Mėnulyje ir asteroidų pavadinti astronomo garbei.
Darbai
- Observationes astronomicae in specula universitatis Fennicae factae. 3 Bände Helsinki (Helsingfors) 1830–1832.
- DLX stellarum fixarum positiones mediae ineunte anno 1830. Helsinki 1835.
- Über die eigene Bewegung des Sonnensystems. Sankt Petersburg 1837
- Durchmusterung des nördlichen Himmels zwischen 45° und 80° nördlicher Deklination. Bonn 1848.
- Neue Uranometrie. Berlin 1843.
- Durchmusterung der Himmelszone zwischen 15° und 31° südlicher Deklination. In: Astronomische Beobachtungen auf der Sternwarte zu Bonn. 1846–1852
- Atlas des nördlichen gestirnten Himmels. Bonn 1857–1863: 40 Karten
Literatūra
- Siegmund Günther: Argelander, Friedrich. In: Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 46, Duncker & Humblot, Leipzig 1902, S. 36–38.
- Zinner, Ernst: Argelander, Friedrich Wilhelm August. In: Neue Deutsche Biographie (NDB). Band 1, Duncker & Humblot, Berlin 1953, ISBN 3-428-00182-6, S. 350 (Digitalisat).
- Manfred Klischies: Argelander – Der Astronom. Verlag M. Simmering, Lilienthal 1999, ISBN 3-927723-42-8.
- Josef Niesen: Bonner Personenlexikon. 3. Auflage. Bonn 2011.
- Ralph Burmester, Andrea Niehaus (Hrsg.): Bonner Durchmusterungen – Argelander und sein astronomisches Erbe. Bonn 2009. Begleitpublikation zur gleichnamigen Sonderausstellung im Deutschen Museum Bonn vom 8. Oktober 2009 bis zum 5. April 2010.
Šaltiniai
- Astronomijos istorija: ARGELANDERIS, Frydrichas Vilhelmas Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- [http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/187/argeland.htm Garsiojo žvaigždžių skaičiuotojo F. V. A. Argelanderio sukaktis] Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Biografija I (vok.)
- Biografija II (vok.)
- Biografija III (vok.) Archyvuota kopija 2015-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Biografija IV (ang.)
- Susijusi literatūra (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Friedrich Wilhelm Argelander, Kas yra Friedrich Wilhelm Argelander? Ką reiškia Friedrich Wilhelm Argelander?
Friedrich Wilhelm ArgelanderFriedrich Wilhelm ArgelanderGime 1799 m kovo 22 d Klaipeda Prusijos karalysteMire 1875 m vasario 17 d 75 metai Bona Vokietijos imperijaSutuoktinis e Marie Sophie Charlotte CourtanVeikla astronomasAlma mater Karaliauciaus universitetasVikiteka Friedrich Wilhelm Argelander Frydrichas Vilhelmas Argelanderis 1799 m kovo 22 d Klaipedoje 1875 m vasario 17 d Bonoje vokieciu astronomas zinomas uz zvaigzdziu ryskumo padeciu ir atstumu nustatymus Paminkline lenta KlaipedojeAstronomo kapas BonojeBiografijaArgelanderio namai Klaipedoje Memelyje Siuose namuose taip pat gyveno Karalienes Luizes vaikai kai Prusijos Sostine buvo perkelta į Memelį Dabar Karaliskieji pasto rumai Gime 1799 m kovo 22 d Memelyje Prusijos karalysteje dab Klaipeda Lietuva mokslininko tevas kiles is Tilzes suomiu tautybes buvo pirklys Apsigyvenes Klaipedoje praturtejo įsigijo keleta valdu 1817 1822 m mokesi astronomija Karaliauciaus universitete Nuo 1820 m dirbo Karaliauciaus observatorijoje vadovas Karaliauciaus observatorijoje dalyvavo Beselio vadovaujamuose zvaigzdziu tiksliu padeciu nustatymo darbuose 1822 m gavo daktaro laipsnį isanalizaves Grinvico astronomijos observatorijos direktoriaus Dz Flemstydo stebejimus o paskelbes teorinį darba apie 1811 m stebetos kometos trajektorija buvo habilituotas eiti docento pareigas Karaliauciaus universitete 1823 m susituoke su Marie Sophie Charlotte Courtan 1801 1883 su kuria susilauke sunaus ir 3 dukteru 1823 1836 m dirbo Suomijoje iki 1832 m buvo Turku observatorijos direktorius observatorijoje nustatinejo zvaigzdziu savuosius judejimus Pagal siu stebejimu medziaga sudare 560 1835 Isanalizaves 390 zvaigzdziu savuosius judejimus įtikinamai įrode kad Saule juda kitu zvaigzdziu atzvilgiu ir patvirtino apekso padetį dangaus sferoje apekso padetį anksciau buvo nustates Viljamas Herselis pagal vos septyniu zvaigzdziu savuosius judejimus 1832 1836 m Helsinkio observatorijos direktorius nuo 1828 m ir Helsinkio universiteto profesorius Nuo 1837 m Bonos universiteto profesorius ir observatorijos direktorius F Argelanderio mokslines veiklos deka Bonos observatorija tapo vienu zymiausiu pozicines astronomijos centru pasaulyje 1843 m isleido zvaigzdziu kataloga ir atlasa Naujoji uranometrija kuriame buvo visos siaurinio dangaus pusrutulio plika akimi matomos zvaigzdes Jame palyginti su ankstesniais atlasais buvo sutvarkyti zvaigzdziu zymejimai aiskiai isvestos zvaigzdynu ribos ir nurodyti tikslesni zvaigzdziu ryskiai Argelanderis pirmas pradejo naudoti desimtasias ryskio dalis Argelanderis buvo plataus sistemingo kintamuju zvaigzdziu tyrimo pradininkas Nuo 1838 m iki 1870 m jis vykde nuolatinius kintamuju zvaigzdziu stebejimus Sukure paprasta kintamuju zvaigzdziu regimojo stebejimo metoda tiriamos kintamosios zvaigzdes spindesys vertinamas pagal gretimas pastovaus spindesio zvaigzdes tai vadinama Argelanderio metodu daznai naudojama astronomijos megeju 1844 m paskelbe straipsnį Kreipimasis į astronomijos draugus kuris labai paskatino dometis kintamuju zvaigzdziu stebejimu ne tik specialistus bet ir megejus Aplink Argelanderį susiformavo istisa tyrinetoju mokykla tarp kuriu buvo I F Smitas A Vineke E Heisas ir kt 1846 m apdovanotas Karaliskosios Svedijos mokslu akademijos apdovanojimu Argelanderis sistemingai matavo mazdaug 40 ies kintamuju zvaigzdziu ryskius su savo mokiniais atrado daug kintamuju zvaigzdziu Sukure dabar naudojama kintamuju zvaigzdziu nomenklatura 1852 1859 m vadovavo fundamentalaus katalogo Bonos apzvalga sudarymui Kataloge nurodytos 324 198 siaurinio dangaus pusrutulio zvaigzdziu iki 2 deklinacijos padetys tikslumas 0 1 ir spindesiai tikslumas 0 3 ryskio Ruosiant sį kataloga didziaja dalį stebejimu atliko E Schonfeld ir A Kruger 1863 m apdovanotas aukso medaliu Nuo 1870 m Prusijos mokslu akademijos narys Mire 1875 m vasario 17 d Bonoje uzsikretes siltine epidemijos metu 1993 m Klaipedoje prie senojo pasto kur kadaise stovejo pirklio Argelanderio namas pritvirtinta atminimo lenta astronomui Bareljefa miestui dovanojo vokieciu Taravos Anikes draugija Bonos universiteto astronomijos institutas pavadintas astronomo garbei Taip pat vienas is krateriu Menulyje ir asteroidu pavadinti astronomo garbei DarbaiObservationes astronomicae in specula universitatis Fennicae factae 3 Bande Helsinki Helsingfors 1830 1832 DLX stellarum fixarum positiones mediae ineunte anno 1830 Helsinki 1835 Uber die eigene Bewegung des Sonnensystems Sankt Petersburg 1837 Durchmusterung des nordlichen Himmels zwischen 45 und 80 nordlicher Deklination Bonn 1848 Neue Uranometrie Berlin 1843 Durchmusterung der Himmelszone zwischen 15 und 31 sudlicher Deklination In Astronomische Beobachtungen auf der Sternwarte zu Bonn 1846 1852 Atlas des nordlichen gestirnten Himmels Bonn 1857 1863 40 KartenLiteraturaSiegmund Gunther Argelander Friedrich In Allgemeine Deutsche Biographie ADB Band 46 Duncker amp Humblot Leipzig 1902 S 36 38 Zinner Ernst Argelander Friedrich Wilhelm August In Neue Deutsche Biographie NDB Band 1 Duncker amp Humblot Berlin 1953 ISBN 3 428 00182 6 S 350 Digitalisat Manfred Klischies Argelander Der Astronom Verlag M Simmering Lilienthal 1999 ISBN 3 927723 42 8 Josef Niesen Bonner Personenlexikon 3 Auflage Bonn 2011 Ralph Burmester Andrea Niehaus Hrsg Bonner Durchmusterungen Argelander und sein astronomisches Erbe Bonn 2009 Begleitpublikation zur gleichnamigen Sonderausstellung im Deutschen Museum Bonn vom 8 Oktober 2009 bis zum 5 April 2010 SaltiniaiAstronomijos istorija ARGELANDERIS Frydrichas Vilhelmas Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto http mokslasplius lt mokslo lietuva 1998 2000 187 argeland htm Garsiojo zvaigzdziu skaiciuotojo F V A Argelanderio sukaktis Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto NuorodosBiografija I vok Biografija II vok Biografija III vok Archyvuota kopija 2015 03 09 is Wayback Machine projekto Biografija IV ang Susijusi literatura vok