Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Tūbausių kapinynas Image 250px Tūbausių kapinynasKoordinatės 55 57 09 š pl 21 15 18 r ilg 55 952637 š pl 21 254979 r ilg
Tūbausių kapinynas
| Tūbausių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
| Tūbausių kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,6994 ha | ||
| Naudotas | III–VII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1959, 1982, 1992, 2013 m. | ||
| Tirtas | 1940 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5238 /A449P; AR520/ | ||
Tūbausių kapinynas, vadinamas Pilale, Senovės kapais (nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomas paminklas, turintis archeologinį vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas 5238, senas registro kodas A449P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR520) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tūbausiuose (Kretingos seniūnija), 0,45 km į rytus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas , dešiniajame krante, Tūbausių miške.
Vieta
Įrengtas nežymioje kalvelėje, apie 94 m ilgio rytų–vakarų kryptimi ir 92 m pločio. Apaugęs mišku, vakarinė dalis dirvonuoja. Pietrytinė dalis iškasinėta, joje išlikęs apie 6 m ilgio ir 3 m pločio perkasas. Kultūros paveldo objekto anotacinio ženklo nėra.
Teritorijos plotas – 6 994 m².
Istorija
Iki XX a. vidurio šioje vietoje buvo dirbama valakinio kaimo žemė, kuri Lietuvos žemės reformos metu suskirstyta į vienkieminius ūkius ir išdalinta naujakuriams. Kapinynas pateko į Antano Navicko sklypą, kurio savininkas čia pasistatė sodybą ir pasodino vaismedžių sodą. Aukščiausioje kapinyno dalyje buvusiame kauburyje, vadinamame Pilale, savininkas iškasė apie 6 m ilgio, 3 m pločio ir 2 m gylio duobę rūsiui, kurioje rado archeologinių radinių.
1940 m. naujasis sklypo savininkas Stasys Gliožeris pranešė Kurmaičių pilkapyną ir Genčų kapinyną tyrinėjusiam Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus konservatoriui-restauratoriui Pranui Baleniūnui apie jo sode esantį pilkapį, kurį senasis savininkas kasinėjo ieškodamas užkastų lobių. Tų pačių metų birželio 19 d. – liepos 9 d. buvo atlikti kapinyno archeologiniai tyrinėjimai. Po jų gyventojai vietovę pradėjo vadinti Senovės kapais.
1972 m. kapinynas įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą,1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (kodas A449), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (kodas A449P),2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tyrimai
1935 m. žemės savininkas Antanas Navickas kasinėdamas kapinyną 40–50 cm gylyje rado žalvarinių juostinių ir pastorintais galais apyrankių, žiedą, lankinę ir žieduotąją seges, antkaklę trimitiniais galais, diržo sagtį, geležinį ietigalį, rago fragmentų, gintarinį verpstuką ir kitų radinių, datuojamų III–VII a.
1940 m. Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus) ištyrė kapinyne apie 540 m² plotą, kuriame aptiko 81 griautinį kapą. Kapus juosė tarpusavyje besijungiantys išilginto keturkampio arba ovalo plano akmenų vainikai.
Nustatyta, kad laidojant buvo iškasama negili duobė, o aplinkui ją ant žemės paviršiaus sukraunamas antkapinis stambių akmenų vainikas. Jo vidinės dalies ilgis suaugusiųjų kapuose siekė 180-270 cm (vaikų – 100-150 cm), plotis – 55-100 cm (vaikų – 40-90 cm). Pasitaikė keli dvigubi kapai, kurių vainikai atitinkamai platesni. Mirusįjį paguldžius į duobę, virš jo vainiko viduje buvo supilamas žemių ir smulkesnių akmenų sampilas. Naujo kapo vainikas buvo jungiamas prie anksčiau įrengto kapo vainiko.
Mirusieji laidoti aukštielninki, ištiestomis kojomis, per alkūnes sulenktomis ir ant krūtinės ar juosmens padėtomis rankomis, paguldyti dažniausiai galva į šiaurės vakarus ir šiaurės rytus, rečiau – į pietvakarius ir vakarus. Visuose kapuose griaučiai sunykę, kai kur išlikę tik dalis apatinio žandikaulio dantų, nuo sąlyčio su žalvarinėmis įkapėmis užsikonservavusių rankų ir pirštų kaulų fragmentaų.
45 kapuose rasta V a. pab.–VII a. pr. įkapių: antkaklių iš dalies tordiruotais lankeliais ir kilpele bei kabliuku užbaigtais galais, žalvarinėmis įvijomis perskirtų gintarinių karolių apvarų, sidabrinių plokštelių su žalvarinėmis kilpelėmis kabučių apvara, sidabro plokštele padengtas geležinis apskritinis kabutis, žalvarinė lankinė segė žvaigždine kojele, ilgakojų segių lietine užkaba, pelėdinių segių, lazdelinių smeigtukų, apyrankių storėjančiais galais, apyrankių trikampe iškilia briauna ir įvijinių apyrankių, įvijinių žiedų, diržų sagčių, geležinių peilių, ylų, įmovinių kirvių, dalgių, įmovinių ietigalių, akmeninių galąstuvų, smiltainio akmens, degto molio ir gintaro verstukų, nedidelių lipdyto molio puodelių statmenomis sienelėmis ir su iškila briauna per vidurį.
1948 m. kapinyną žvalgė Lietuvos istorijos institutas (vadovas Pranas Kulikauskas),1959 m. – Kretingos kraštotyros muziejus (Juozas Mickevičius),1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas),2013 m. – Kultūros paveldo centras (Arūnas Strazdas).
Radinius saugo Kretingos muziejų (8 papuošalus, 1935 m. nupirktus iš A. Navicko) ir Vytauto Didžiojo karo muziejus (1940 m. tyrinėjimų ir atsitiktinius radinius).
Kapinynas datuojamas III–VII a., būdingas Lietuvos pajūrio kapų su akmenų vainikais kultūrinei sričiai, priskiriamai vakarų baltams (kuršių protėviams).
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 137
- Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27 d. – Nr. 49-1342
- Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 66
- Rimutė Rimantienė. Tūbausių kapinynas. – Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. – Vilnius, 1968. – P. 183-209
- Pranas Kulikauskas. Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos Kauno, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Telšių apskrityse dienoraštis 1948 07 20–1948 08 26. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1. – L. 63
- Tūbausių senkapis. Kretingos rajono Kurmaičių apylinkės archeologijos paminklų pasai. Sudarė Juozas Mickevičius. 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 11
- Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 52
- Kretinga. Rasta vertingų archeologinių senienų. – Lietuvos aidas – 1935 m. birželio 26. – P. 8
- Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Adolfas Tautavičius. Lietuvos archeologijos bruožai. – Vilnius, 1961. – P. 534, 542, pav. 186, 187
- Pranas Kulikauskas, Gintautas Zabiela. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). – Vilnius, 1999. – P. 246
- Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. – Vilnius, 1958. – T. 1. – Pav. 275, 310, 328-330, 339, 340
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3. – P. 114-115
- Jonas Puzinas. Tūbausiai. – Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1964. – T. 31. – P. 538
Nuorodos
- „Tūbausių kapinynas, vad. Senovės kapais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-01-27.
- Tūbausių kapinynas. – Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tūbausių kapinynas, Kas yra Tūbausių kapinynas? Ką reiškia Tūbausių kapinynas?
Tubausiu kapinynas Image 250px Tubausiu kapinynasKoordinates 55 57 09 s pl 21 15 18 r ilg 55 952637 s pl 21 254979 r ilg 55 952637 21 254979Vieta Kretingos rajonasSeniunija Kretingos seniunijaPlotas 0 6994 haNaudotas III VII a Zvalgytas 1948 1959 1982 1992 2013 m Tirtas 1940 m Registro Nr u k 5238 A449P AR520 Tubausiu kapinynas vadinamas Pilale Senoves kapais nacionalinio reiksmingumo lygmens valstybes saugomas paminklas turintis archeologinį vertinguju savybiu pobudį unikalus kodas 5238 senas registro kodas A449P senas kulturos paminklu saraso Nr AR520 kapinynas pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Tubausiuose Kretingos seniunija 0 45 km į rytus nuo kelio 218 Kretinga Skuodas desiniajame krante Tubausiu miske VietaĮrengtas nezymioje kalveleje apie 94 m ilgio rytu vakaru kryptimi ir 92 m plocio Apauges misku vakarine dalis dirvonuoja Pietrytine dalis iskasineta joje islikes apie 6 m ilgio ir 3 m plocio perkasas Kulturos paveldo objekto anotacinio zenklo nera Teritorijos plotas 6 994 m IstorijaIki XX a vidurio sioje vietoje buvo dirbama valakinio kaimo zeme kuri Lietuvos zemes reformos metu suskirstyta į vienkieminius ukius ir isdalinta naujakuriams Kapinynas pateko į Antano Navicko sklypa kurio savininkas cia pasistate sodyba ir pasodino vaismedziu soda Auksciausioje kapinyno dalyje buvusiame kauburyje vadinamame Pilale savininkas iskase apie 6 m ilgio 3 m plocio ir 2 m gylio duobe rusiui kurioje rado archeologiniu radiniu 1940 m naujasis sklypo savininkas Stasys Gliozeris pranese Kurmaiciu pilkapyna ir Gencu kapinyna tyrinejusiam Vytauto Didziojo kulturos muziejaus konservatoriui restauratoriui Pranui Baleniunui apie jo sode esantį pilkapį kurį senasis savininkas kasinejo ieskodamas uzkastu lobiu Tu paciu metu birzelio 19 d liepos 9 d buvo atlikti kapinyno archeologiniai tyrinejimai Po ju gyventojai vietove pradejo vadinti Senoves kapais 1972 m kapinynas įrasytas į respublikines reiksmes archeologijos paminklu sarasa 1992 m registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarase kodas A449 1998 m paskelbtas kulturos paminklu kodas A449P 2005 m pripazintas valstybes saugomu kulturos paveldo objektu Tyrimai 1935 m zemes savininkas Antanas Navickas kasinedamas kapinyna 40 50 cm gylyje rado zalvariniu juostiniu ir pastorintais galais apyrankiu zieda lankine ir zieduotaja seges antkakle trimitiniais galais dirzo sagtį gelezinį ietigalį rago fragmentu gintarinį verpstuka ir kitu radiniu datuojamu III VII a 1940 m Pranas Baleniunas Vytauto Didziojo kulturos muziejus istyre kapinyne apie 540 m plota kuriame aptiko 81 griautinį kapa Kapus juose tarpusavyje besijungiantys isilginto keturkampio arba ovalo plano akmenu vainikai Nustatyta kad laidojant buvo iskasama negili duobe o aplinkui ja ant zemes pavirsiaus sukraunamas antkapinis stambiu akmenu vainikas Jo vidines dalies ilgis suaugusiuju kapuose sieke 180 270 cm vaiku 100 150 cm plotis 55 100 cm vaiku 40 90 cm Pasitaike keli dvigubi kapai kuriu vainikai atitinkamai platesni Mirusįjį paguldzius į duobe virs jo vainiko viduje buvo supilamas zemiu ir smulkesniu akmenu sampilas Naujo kapo vainikas buvo jungiamas prie anksciau įrengto kapo vainiko Mirusieji laidoti aukstielninki istiestomis kojomis per alkunes sulenktomis ir ant krutines ar juosmens padetomis rankomis paguldyti dazniausiai galva į siaures vakarus ir siaures rytus reciau į pietvakarius ir vakarus Visuose kapuose griauciai sunyke kai kur islike tik dalis apatinio zandikaulio dantu nuo salycio su zalvarinemis įkapemis uzsikonservavusiu ranku ir pirstu kaulu fragmentau 45 kapuose rasta V a pab VII a pr įkapiu antkakliu is dalies tordiruotais lankeliais ir kilpele bei kabliuku uzbaigtais galais zalvarinemis įvijomis perskirtu gintariniu karoliu apvaru sidabriniu ploksteliu su zalvarinemis kilpelemis kabuciu apvara sidabro plokstele padengtas gelezinis apskritinis kabutis zalvarine lankine sege zvaigzdine kojele ilgakoju segiu lietine uzkaba pelediniu segiu lazdeliniu smeigtuku apyrankiu storejanciais galais apyrankiu trikampe iskilia briauna ir įvijiniu apyrankiu įvijiniu ziedu dirzu sagciu geleziniu peiliu ylu įmoviniu kirviu dalgiu įmoviniu ietigaliu akmeniniu galastuvu smiltainio akmens degto molio ir gintaro verstuku nedideliu lipdyto molio puodeliu statmenomis sienelemis ir su iskila briauna per vidurį 1948 m kapinyna zvalge Lietuvos istorijos institutas vadovas Pranas Kulikauskas 1959 m Kretingos krastotyros muziejus Juozas Mickevicius 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras vadovas Vilnius Morkunas 2013 m Kulturos paveldo centras Arunas Strazdas Radinius saugo Kretingos muzieju 8 papuosalus 1935 m nupirktus is A Navicko ir Vytauto Didziojo karo muziejus 1940 m tyrinejimu ir atsitiktinius radinius Kapinynas datuojamas III VII a budingas Lietuvos pajurio kapu su akmenu vainikais kulturinei sriciai priskiriamai vakaru baltams kursiu proteviams SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 137 Valstybes zinios 1998 m geguzes 27 d Nr 49 1342 Valstybes zinios 2005 m geguzes 7 d Nr 58 2034 Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 b 18 L 66 Rimute Rimantiene Tubausiu kapinynas Lietuvos archeologiniai paminklai Lietuvos pajurio I VII a kapinynai Vilnius 1968 P 183 209 Pranas Kulikauskas Lietuvos TSR Mokslu akademijos istorijos instituto archeologines ekspedicijos Kauno Kretingos Mazeikiu Panevezio Plunges Silutes Telsiu apskrityse dienorastis 1948 07 20 1948 08 26 Lietuvos istorijos instituto rankrastynas F 1 b 1 L 63 Tubausiu senkapis Kretingos rajono Kurmaiciu apylinkes archeologijos paminklu pasai Sudare Juozas Mickevicius 1959 m Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 4 b 11 Vilnius Morkunas 1992 m Kretingos rajono zvalgomosios archeologines ekspedicijos ataskaita Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 28 ap 1 b 14 L 52 Kretinga Rasta vertingu archeologiniu senienu Lietuvos aidas 1935 m birzelio 26 P 8 Pranas Kulikauskas Regina Kulikauskiene Adolfas Tautavicius Lietuvos archeologijos bruozai Vilnius 1961 P 534 542 pav 186 187 Pranas Kulikauskas Gintautas Zabiela Lietuvos archeologijos istorija iki 1945 m Vilnius 1999 P 246 Lietuviu liaudies menas Senoves lietuviu papuosalai Vilnius 1958 T 1 Pav 275 310 328 330 339 340 Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius 1977 T 3 P 114 115 Jonas Puzinas Tubausiai Lietuviu enciklopedija Bostonas 1964 T 31 P 538Nuorodos Tubausiu kapinynas vad Senoves kapais Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2019 01 27 Tubausiu kapinynas Lituanistikos paveldo informacine sistema Aruodai