Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Patagonijos ir Araukanijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Araukanijos ir Patagonijos karalystė (isp. Reino de la Araucanía y de la Patagonia) – nepripažinta valstybė, XIX a. įkurta Pietų Amerikoje prancūzų teisininko Oreli Antuano de Tunano.
| Reino de la Araucanía y la Patagonia Araukanijos ir Patagonijos karalystė | |||||
| nepripažinta valstybė | |||||
| |||||
| | |||||
| Sostinė | |||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Karalius | |||||
| 1860-1878 | Oreli Antuanas I | ||||
| Era | Dykumos užkariavimas/ | ||||
| - Paskelbta | 1860 m. | ||||
| - Žlugo | 1862 m. | ||||
Ši valstybė pretendavo į Wallmapu (mapučių kraštą): nuo Bio Bijaus upės šiaurėje iki Relonkavi užutėkio pietuose (pagal 1641 m. ispanų ir mapučių sutartį) bei į visą rytų Patagoniją. Nebuvo pripažinta jokios valstybės.
Istorija
Oreli Antuanas de Tunanas 1858 m. atvyko į Kokimbą, vėliau gyveno Santjage, Valparaise, nukeliavo į pietus iki Valdivijos. Ten susipažino su vienu mapučių vadu (lonku) Kilapanu. Tunanas palaikė mapučių pasipriešinimą ir iškėlė idėją apie mapučių valstybės įkūrimą. Prancūzas buvo indėnų gerbiamas, jis galėjo laisvai lankytis mapučių žemėse, kas baltiesiems buvo draudžiama. 1860 m. lapkričio 17 d. Tunanas įkūrė Araukanijos karalystę ir pasiskelbė jos karaliumi Oreli Antuanu I. Netrukus jis paskelbė konstituciją ir pranešė apie žemių aneksiją nuo pat Bio Bijaus šiaurėje iki Magelano sąsiaurio pietuose.
Tunanas išvyko į Valparaisą, kur Čilės prezidentui paskelbė žinią apie karalystės įkūrimą. Čilė atsisakė valstybę pripažinti. Prancūzas grįžo į Araukaniją. Naujas Čilės prezidentas įsakė suimti Tunė už liaudies kurstymą prieš Čilę. 1862 m. Tunė buvo suimtas ir uždarytas į Los Ancheleso psichiatrinę ligoninę. Vėliau Prancūzijos konsulo pagalba iš ten išvaduotas ir išsiųstas į Prancūziją.
Europoje Tunanas sugebėjo gauti finansavimą ir 1869 m. vėl išvyko į Čilę. Tačiau per tą laiką Čilė jau buvo okupavusi daugelį mapučių žemių. Tunanas mirė 1878 m. neturėdamas palikuonių, tad monarcho titulas atiteko jo draugui Giustavui Ašilui la Viardei. Šis kreipėsi pagalbos į JAV prezidentą Gruverį Klyvlendą, bet jos nesulaukė. Nuo to laiko Paryžiuje įkurta niekieno nepripažinta vyriausybė tremtyje, kuri dabar užsiima tik pašto ženklų, monetų ir didikų titulų prekyba.
Valdovai
Monarchų linija nėra dinastinė. Po Ašilio I mirties karaliumi tapo jo sūnus Antuanas. Tačiau šis greitai mirė, tad po mirties karalystės taryba karaliumi paskyrė Žoržą Senešalį. Šis titulo atsisakė, tada karalienė paskelbta Antuano duktė Laura Teresa. Spekuliuojama, kad dabartinis karalius šį titulą tiesiog nusipirko.
| Oreli Antuanas I | 1860 m. lapkričio 17 d. | 1878 m. rugsėjo 17 d. |
| 1878 m. rugsėjo 17 d. | 1902 m. kovo 16 d. | |
| Antonijus II | 1902 m. kovo 21 d. | 1903 m. lapkričio 1 d. |
| Žoržas Senešalis de la Granžas | 1902 m. lapkričio 6 d. | titulo nepriėmė |
| Laura Teresa I | 1902 m. lapkričio 6 d. | 1916 m. kovo 12 d. |
| Antonijus III | 1916 m. kovo 12 d. | 1951 m. gegužės 12 d. |
| Pilypas I | 1951 m. gegužės 12 d. | 2014 |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Patagonijos ir Araukanijos karalystė, Kas yra Patagonijos ir Araukanijos karalystė? Ką reiškia Patagonijos ir Araukanijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Araukanijos ir Patagonijos karalyste isp Reino de la Araucania y de la Patagonia nepripazinta valstybe XIX a įkurta Pietu Amerikoje prancuzu teisininko Oreli Antuano de Tunano Reino de la Araucania y la Patagonia Araukanijos ir Patagonijos karalystenepripazinta valstybe 1860 1862 Location of Araukanijos ir Patagonijos karalysteSostineValdymo forma monarchijaKaralius 1860 1878 Oreli Antuanas IEra Dykumos uzkariavimas Paskelbta 1860 m Zlugo 1862 m Si valstybe pretendavo į Wallmapu mapuciu krasta nuo Bio Bijaus upes siaureje iki Relonkavi uzutekio pietuose pagal 1641 m ispanu ir mapuciu sutartį bei į visa rytu Patagonija Nebuvo pripazinta jokios valstybes IstorijaOreli Antuanas de Tunanas 1858 m atvyko į Kokimba veliau gyveno Santjage Valparaise nukeliavo į pietus iki Valdivijos Ten susipazino su vienu mapuciu vadu lonku Kilapanu Tunanas palaike mapuciu pasipriesinima ir iskele ideja apie mapuciu valstybes įkurima Prancuzas buvo indenu gerbiamas jis galejo laisvai lankytis mapuciu zemese kas baltiesiems buvo draudziama 1860 m lapkricio 17 d Tunanas įkure Araukanijos karalyste ir pasiskelbe jos karaliumi Oreli Antuanu I Netrukus jis paskelbe konstitucija ir pranese apie zemiu aneksija nuo pat Bio Bijaus siaureje iki Magelano sasiaurio pietuose Oreilis Antuanas de Tune Tunanas isvyko į Valparaisa kur Ciles prezidentui paskelbe zinia apie karalystes įkurima Cile atsisake valstybe pripazinti Prancuzas grįzo į Araukanija Naujas Ciles prezidentas įsake suimti Tune uz liaudies kurstyma pries Cile 1862 m Tune buvo suimtas ir uzdarytas į Los Ancheleso psichiatrine ligonine Veliau Prancuzijos konsulo pagalba is ten isvaduotas ir issiustas į Prancuzija Europoje Tunanas sugebejo gauti finansavima ir 1869 m vel isvyko į Cile Taciau per ta laika Cile jau buvo okupavusi daugelį mapuciu zemiu Tunanas mire 1878 m neturedamas palikuoniu tad monarcho titulas atiteko jo draugui Giustavui Asilui la Viardei Sis kreipesi pagalbos į JAV prezidenta Gruverį Klyvlenda bet jos nesulauke Nuo to laiko Paryziuje įkurta niekieno nepripazinta vyriausybe tremtyje kuri dabar uzsiima tik pasto zenklu monetu ir didiku titulu prekyba ValdovaiMonarchu linija nera dinastine Po Asilio I mirties karaliumi tapo jo sunus Antuanas Taciau sis greitai mire tad po mirties karalystes taryba karaliumi paskyre Zorza Senesalį Sis titulo atsisake tada karaliene paskelbta Antuano dukte Laura Teresa Spekuliuojama kad dabartinis karalius sį titula tiesiog nusipirko Oreli Antuanas I 1860 m lapkricio 17 d 1878 m rugsejo 17 d 1878 m rugsejo 17 d 1902 m kovo 16 d Antonijus II 1902 m kovo 21 d 1903 m lapkricio 1 d Zorzas Senesalis de la Granzas 1902 m lapkricio 6 d titulo nepriemeLaura Teresa I 1902 m lapkricio 6 d 1916 m kovo 12 d Antonijus III 1916 m kovo 12 d 1951 m geguzes 12 d Pilypas I 1951 m geguzes 12 d 2014