Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Orélie Antoine de TounensGimė 1825 m gegužės 12 d Dordonės dep PrancūzijaMirė 1878 m rugsėjo 17 d 53 metai Dordonės dep
Orélie Antoine de Tounens
| Orélie-Antoine de Tounens | |
|---|---|
| Gimė | 1825 m. gegužės 12 d. , Dordonės dep., Prancūzija |
| Mirė | 1878 m. rugsėjo 17 d. (53 metai) , Dordonės dep., Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Turtuarako kapinės |
| Tėvai | Jean Tounens, Catherine Jardon |
| Araukanijos ir Patagonijos karalius (pasiskelbęs pats) | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 1860 – 1878 |
| Vėlesnis | Achille Laviarde |
| Veikla | teisininkas, keliautojas |
| Alma mater | Perigė teisės mokykla |
Oreli-Antuanas de Tunanas (Orélie-Antoine de Tounens, 1825 m. gegužės 12 d. – 1878 m. rugsėjo 17 d.) – Prancūzijos teisininkas, nuotykių ieškotojas, pasiskelbęs Patagonijos ir Araukanijos karaliumi.
Gimė miestelyje pietų Prancūzijoje. 1852 m. baigė teisės studijas Perigė mieste. Dirbo prokuroru savo gimtajame miestelyje, vėliau Paryžiuje, Bordo. Dalyvavo Perigė masonų ložės susirinkimuose, kur domėjosi įvairiais mokslais, kėlė konstitucinės monarchijos idealą. 1858 m. perskaitęs veikalą La Araucana nusprendė nukeliauti į Čilę ir pamatyti Araukaniją.
1859–1860 m. lankėsi Kokimbe ir La Serenoje, kur pramoko mapučių kalbos. 1860 m. de Tunanas atvyko į Valdiviją, kur apsistojo pas vietinį prancūzų prekeivį, o vėliau su dviem gidais iškeliavo į mapučių žemes (). Ten jį priėmė genties vadas Kilapanas, tuo metu ruošęsis pulti ispanus. Jis tikėjosi, kad per de Tunaną mapučiams pavyktų užsitikrinti prancūzų paramą. 1860 m. lapkričio 17 d. O.-A. de Tunanas pasiskelbė Araukanijos karaliumi (konstitucinės monarchijos principu). Su mapučių vadais sukūrė šalies vėliavą ir konstituciją. Jis parašė keletą straipsnių spaudoje, kur išdėstė mapučių poziciją ir ragino juos paremti, taip pat Čilės laikraštyje El Mercurio paskelbė Araukanijos konstituciją, jos kopiją nusiuntė Čilės prezidentui . O.-A. de Tunanas teigė, kad mapučiai niekada nepripažino jokios svetimšalių valdžios, todėl gyvendami savo prigimtose žemėse turi teisę į savo valstybę.
Į de Tunano pareiškimus daug dėmesio nebuvo kreipiama, tačiau 1862 m. generolas Kornelijus Saavedra Rodrigesas suėmė prancūzą ir įkalino jį Los Ancheleso kalėjime. Saavedra laikė de Tunaną pamišėliu, teismas jį pripažino nepakaltinamu. O.-A. de Tunanas per Valparaiso uostą išsiųstas atgal į Prancūziją.
1870 m. O.-A. de Tunanas bandė grįžti į Čilę, bet sužinojęs, kad K. Saavedra už jo galvą pažadėjęs atlygį, neišsilaipino, o 1874 m. buvo deportuotas į Argentiną. 1873 m. Prancūzijos teisme jo kaip suvereno statusas nebuvo pripažintas. Po jo mirties keletas asmenų pasiskelbė pretendentais į Patagonijos ir Araukanijos karalystės titulą.
Šaltiniai
- L’incroyable histoire d’Antoine de Tounens : Roi d’Araucanie et de Patagonie, francetvinfo.fr
- Oréllie Antoine de Tounens (1825–1878), memoriachilena.gob.cl
- Le XIXe siècle: journal quotidien politique et littéraire. 1873.
- Intermédiaire des chercheurs et curieux. ICC. 1972. p. 51.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Orélie Antoine de Tounens, Kas yra Orélie Antoine de Tounens? Ką reiškia Orélie Antoine de Tounens?
Orelie Antoine de TounensGime 1825 m geguzes 12 d Dordones dep PrancuzijaMire 1878 m rugsejo 17 d 53 metai Dordones dep PrancuzijaPalaidotas a Turtuarako kapinesTevai Jean Tounens Catherine JardonAraukanijos ir Patagonijos karalius pasiskelbes pats Kelintas 1Ėjo pareigas 1860 1878Velesnis Achille LaviardeVeikla teisininkas keliautojasAlma mater Perige teises mokykla Oreli Antuanas de Tunanas Orelie Antoine de Tounens 1825 m geguzes 12 d 1878 m rugsejo 17 d Prancuzijos teisininkas nuotykiu ieskotojas pasiskelbes Patagonijos ir Araukanijos karaliumi Gime miestelyje pietu Prancuzijoje 1852 m baige teises studijas Perige mieste Dirbo prokuroru savo gimtajame miestelyje veliau Paryziuje Bordo Dalyvavo Perige masonu lozes susirinkimuose kur domejosi įvairiais mokslais kele konstitucines monarchijos ideala 1858 m perskaites veikala La Araucana nusprende nukeliauti į Cile ir pamatyti Araukanija 1859 1860 m lankesi Kokimbe ir La Serenoje kur pramoko mapuciu kalbos 1860 m de Tunanas atvyko į Valdivija kur apsistojo pas vietinį prancuzu prekeivį o veliau su dviem gidais iskeliavo į mapuciu zemes Ten jį prieme genties vadas Kilapanas tuo metu ruosesis pulti ispanus Jis tikejosi kad per de Tunana mapuciams pavyktu uzsitikrinti prancuzu parama 1860 m lapkricio 17 d O A de Tunanas pasiskelbe Araukanijos karaliumi konstitucines monarchijos principu Su mapuciu vadais sukure salies veliava ir konstitucija Jis parase keleta straipsniu spaudoje kur isdeste mapuciu pozicija ir ragino juos paremti taip pat Ciles laikrastyje El Mercurio paskelbe Araukanijos konstitucija jos kopija nusiunte Ciles prezidentui O A de Tunanas teige kad mapuciai niekada nepripazino jokios svetimsaliu valdzios todel gyvendami savo prigimtose zemese turi teise į savo valstybe Į de Tunano pareiskimus daug demesio nebuvo kreipiama taciau 1862 m generolas Kornelijus Saavedra Rodrigesas sueme prancuza ir įkalino jį Los Ancheleso kalejime Saavedra laike de Tunana pamiseliu teismas jį pripazino nepakaltinamu O A de Tunanas per Valparaiso uosta issiustas atgal į Prancuzija 1870 m O A de Tunanas bande grįzti į Cile bet suzinojes kad K Saavedra uz jo galva pazadejes atlygį neissilaipino o 1874 m buvo deportuotas į Argentina 1873 m Prancuzijos teisme jo kaip suvereno statusas nebuvo pripazintas Po jo mirties keletas asmenu pasiskelbe pretendentais į Patagonijos ir Araukanijos karalystes titula SaltiniaiL incroyable histoire d Antoine de Tounens Roi d Araucanie et de Patagonie francetvinfo fr Orellie Antoine de Tounens 1825 1878 memoriachilena gob cl Le XIXe siecle journal quotidien politique et litteraire 1873 Intermediaire des chercheurs et curieux ICC 1972 p 51