Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
56 16 š pl 23 13 r ilg 56 267 š pl 23 217 r ilg 56 267 23 217 Žagarės giria arba Žagarės Didmiškio miškai giria Joniškio
Žagarės miškas
56°16′ š. pl. 23°13′ r. ilg. / 56.267°š. pl. 23.217°r. ilg. Žagarės giria (arba Žagarės–Didmiškio miškai) − giria Joniškio rajone, 4 km į pietvakarius nuo Žagarės. Užima 66,2 km² plotą (miškinga dalis užima 56,9 km²). Patenka į Joniškio miškų urėdijos Skaistgirio, Žagarės, Juodeikių, Endriškių girininkijas.
Giria susideda iš 21 miško; didesnieji: Žagarės, Didmiškio, Beržynės, Judraičių, Reibiniškio. Dirvožemiai velėniniai jauriniai glėjiški, priesmėliniai, susiformavę ant moreninių priemolių, vietomis pasitaiko pelkinių. Reljefas lygus. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos, įmirkstančios ir laikinai įmirkstančios. Dauguma miškų nusausinti. Šiaurės vakaruose siekia Švėtę (Lielupės intaką). Išteka įvairūs Lielupės baseino upeliai: Vilkija, Žirnupis, Kivė, Trumpė, Vingris, Lanka, Skardupis, , Žiurelis.
Medynai:
- eglynai – 39 %,
- beržynai – 33 %,
- drebulynai – 7 %,
- pušynai – 6 %
- baltalksnynai – 6 %,
- juodalksnynai – 5 %,
- uosynai – 4 %.
Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 27 %, bręstantys 15 %, brandūs 23 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas I, 5, skalsumas 0,70, tūris 225 m³/ha, metinis prieaugis 6,2 m³/ha.
Yra gamtos paminklų – Reibiniškių ąžuolas, Beržynės miško ąžuolas, Žagarės miško veimutinė pušis ir Žeimių vinkšna, 41 kertinė miško buveinė, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių lizdaviečių ir perimviečių. Labiausiai paplitęs augavietės tipas − drėgnas . Dauguma medynų yra savaiminės kilmės. Auga eglės, beržai, drebulės, pušys, juodalksniai. Girios šiaurinėje dalyje (netoli Šarūnų kaimo) auga amerikinė liepa. Be to, girioje pavieniui auga veimutinė pušis, japoniškasis maumedis, kėnis. Žagarės miškuose sutinkami šernai, elniai, briedžiai, vilkai, lapės, stirnos, kiškiai, usūriniai šunys, barsukai, kiaunės, voverės, jerubės, slankos. Miškų vakarinė dalis priklauso Žagarės regioniniam parkui.
XIX a. ir XX a. pradžioje Žagarės–Didmiškio miškai priklausė privatiems savininkams. Grafai Naryškinai iki I pasaulinio karo aptvaruose augino tauriuosius elnius; per karą ir po jo iš buvusių aptvarų jie paplito į Šiaurės Lietuvos kitus miškus.
Per girią eina plentas Žagarė–Juodeikiai–Piktuižiai . Prie jos įsikūrę kaimai: Juodeikiai, Žeimiai, Šarūnai, Dameliai, Basiuliškės, Tulniai, Dilbinėliai, Jurdaičiai, Endriškiai, Bijeikiai, Ąžuolynė, Normantėliai.
Šaltiniai
- Algirdas Brukas. Žagarės–Didmiškio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 628
- Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Žagarės‑Didmiškio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žagarės miškas, Kas yra Žagarės miškas? Ką reiškia Žagarės miškas?
56 16 s pl 23 13 r ilg 56 267 s pl 23 217 r ilg 56 267 23 217 Zagares giria arba Zagares Didmiskio miskai giria Joniskio rajone 4 km į pietvakarius nuo Zagares Uzima 66 2 km plota miskinga dalis uzima 56 9 km Patenka į Joniskio misku uredijos Skaistgirio Zagares Juodeikiu Endriskiu girininkijas Zagares giriaPoilsiaviete Medziotoju rusys Giria susideda is 21 misko didesnieji Zagares Didmiskio Berzynes Judraiciu Reibiniskio Dirvozemiai veleniniai jauriniai glejiski priesmeliniai susiformave ant moreniniu priemoliu vietomis pasitaiko pelkiniu Reljefas lygus Misko augavietes derlingos ir labai derlingos įmirkstancios ir laikinai įmirkstancios Dauguma misku nusausinti Siaures vakaruose siekia Svete Lielupes intaka Isteka įvairus Lielupes baseino upeliai Vilkija Zirnupis Kive Trumpe Vingris Lanka Skardupis Ziurelis Medynai eglynai 39 berzynai 33 drebulynai 7 pusynai 6 baltalksnynai 6 juodalksnynai 5 uosynai 4 Jaunuolynai sudaro 35 pusamziai medynai 27 brestantys 15 brandus 23 Medynu vidutinis amzius 49 m bonitetas I 5 skalsumas 0 70 turis 225 m ha metinis prieaugis 6 2 m ha Yra gamtos paminklu Reibiniskiu azuolas Berzynes misko azuolas Zagares misko veimutine pusis ir Zeimiu vinksna 41 kertine misko buveine į Lietuvos raudonaja knyga įrasytu pauksciu lizdavieciu ir perimvieciu Labiausiai paplites augavietes tipas dregnas Dauguma medynu yra savaimines kilmes Auga egles berzai drebules pusys juodalksniai Girios siaurineje dalyje netoli Sarunu kaimo auga amerikine liepa Be to girioje pavieniui auga veimutine pusis japoniskasis maumedis kenis Zagares miskuose sutinkami sernai elniai briedziai vilkai lapes stirnos kiskiai usuriniai sunys barsukai kiaunes voveres jerubes slankos Misku vakarine dalis priklauso Zagares regioniniam parkui XIX a ir XX a pradzioje Zagares Didmiskio miskai priklause privatiems savininkams Grafai Naryskinai iki I pasaulinio karo aptvaruose augino tauriuosius elnius per kara ir po jo is buvusiu aptvaru jie paplito į Siaures Lietuvos kitus miskus Per giria eina plentas Zagare Juodeikiai Piktuiziai Prie jos įsikure kaimai Juodeikiai Zeimiai Sarunai Dameliai Basiuliskes Tulniai Dilbineliai Jurdaiciai Endriskiai Bijeikiai Azuolyne Normanteliai SaltiniaiVikiteka Zagares giria vaizdine ir garsine medziagaAlgirdas Brukas Zagares Didmiskio miskai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 628 Algirdas Brukas Dalius Zygelis Zagares Didmiskio miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014