Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Futa Džalonas (istorinė valstybė)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Futa Džalonas (fulbių kalba: Fuuta Jallon) – istorinė Afrikos valstybė, 1725-1896 m. egzistavusi dab. Gvinėjos ir Senegalo teritorijoje, to paties pavadinimo Futa Džalono aukštumose.
Fuuta Jallon Futa Džalono karalystė | ||||
| ||||
Sostinė | ||||
Valdymo forma | Teokratija | |||
almaami | ||||
1725- | Alfa Ibrahim | |||
-1896 | Buubakar dit Bocar Biro | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Įkūrimas | 1725 m., 1725 | |||
- Žlugimas | 1896 m. | |||
Ją sukūrė fubių tauta, ir tai buvo viena fulbių džihado valstybių.
Istorija
Fulbiai šiose vietose gyveno nuo XIII a. XVI a. jų tradicinę kultūrą stipriai paveikė islamas, dėl ko susiformavo dabartinės fulbių vertybės ir kultūra.
Nuo XVII a. teritorijoje vyko nesutarimai tarp islamizuotų ir tradicinį gyvenimo būdą išpažįstančių fulbių. Tai pamažėle peraugo į fulbių džihadą musulmonų tarpe. 1725 m. musulmonai galutinai paėmė valdžią, sukurdami pirmąją teokratinę fulbių valstybę Sahelyje, tapusią pavyzdžiu kitoms fulbių džihado valstybėms, tokioms kaip Futa Toro ir Sokoto kalifatas. Pirmuoju dvasiniu lyderiu almaami tapo Alfa Ibrahimas.
Po pirmojo almaami mirties prasidėjo kova tarp dviejų klanų, Alfaja ir Sorija. Nesutarimai buvo dalinai panaikinti įvedus dvivaldystę, kuomet vienu metu valdydavo du almaami, besidalinantys valdžia.
Valstybė egzistavo iki XIX a. pabaigos, kol jos 1896 m. nenukariavo prancūzai, plečiantys savo kolonijas Vakarų Afrikoje.
Valdymas, ekonomika, kultūra
Futa Džalonas buvo stipri daugiatautė fulbių musulmonų dominuojama valstybė su sostine Timbo (netoli Mamu). JI turėjo stiprią ir grėsmingą armiją. Valstybė buvo padalinta į gana autonomiškus administracinius vienetus dive, kurių stipriausias buvo Labe.
Svarbiausias valstybės turto šaltinis buvo prekyba su vakarų šalimis, kuria fulbiai tiekė pakrantės kolonijoms vergus, grūdus, galvijus.
Klestinčios ekonimokos dėka valstybėje suklestėjo islamiška kultūra ir menas. Vienas svarbiausių kultūrinių centrų buvo šventasis Fukumbos miestas.
Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | |
---|---|
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (, ) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | (, , , , limbai, ) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | | mandžakai | bižogai | | | | | | | susu | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Futa Džalonas (istorinė valstybė), Kas yra Futa Džalonas (istorinė valstybė)? Ką reiškia Futa Džalonas (istorinė valstybė)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Futa Dzalonas fulbiu kalba Fuuta Jallon istorine Afrikos valstybe 1725 1896 m egzistavusi dab Gvinejos ir Senegalo teritorijoje to paties pavadinimo Futa Dzalono aukstumose Fuuta Jallon Futa Dzalono karalyste1725 1896 Location of Futa DzalonasSostineValdymo forma Teokratijaalmaami 1725 Alfa Ibrahim 1896 Buubakar dit Bocar BiroEra Naujieji laikai Įkurimas 1725 m 1725 Zlugimas 1896 m Ja sukure fubiu tauta ir tai buvo viena fulbiu dzihado valstybiu Fulbiu imperijos dzihado metu Futa Dzalono branduolys pazymetas rudai IstorijaFulbiai siose vietose gyveno nuo XIII a XVI a ju tradicine kultura stipriai paveike islamas del ko susiformavo dabartines fulbiu vertybes ir kultura Nuo XVII a teritorijoje vyko nesutarimai tarp islamizuotu ir tradicinį gyvenimo buda ispazįstanciu fulbiu Tai pamazele peraugo į fulbiu dzihada musulmonu tarpe 1725 m musulmonai galutinai paeme valdzia sukurdami pirmaja teokratine fulbiu valstybe Sahelyje tapusia pavyzdziu kitoms fulbiu dzihado valstybems tokioms kaip Futa Toro ir Sokoto kalifatas Pirmuoju dvasiniu lyderiu almaami tapo Alfa Ibrahimas Po pirmojo almaami mirties prasidejo kova tarp dvieju klanu Alfaja ir Sorija Nesutarimai buvo dalinai panaikinti įvedus dvivaldyste kuomet vienu metu valdydavo du almaami besidalinantys valdzia Valstybe egzistavo iki XIX a pabaigos kol jos 1896 m nenukariavo prancuzai pleciantys savo kolonijas Vakaru Afrikoje Valdymas ekonomika kulturaFuta Dzalonas buvo stipri daugiataute fulbiu musulmonu dominuojama valstybe su sostine Timbo netoli Mamu JI turejo stipria ir gresminga armija Valstybe buvo padalinta į gana autonomiskus administracinius vienetus dive kuriu stipriausias buvo Labe Svarbiausias valstybes turto saltinis buvo prekyba su vakaru salimis kuria fulbiai tieke pakrantes kolonijoms vergus grudus galvijus Klestincios ekonimokos deka valstybeje suklestejo islamiska kultura ir menas Vienas svarbiausiu kulturiniu centru buvo sventasis Fukumbos miestas Senegambijos istoriniai regionai ir tautosRegionai Futa Toras Tekruras Denanke Futa Toras Dzolofas Vaalo Kajoras Baolis Sine Salumas Bambukas Futa Dzalonas Futa Dzalonas Kaabu limbai Pakrante volofai sererai dzolai bainukai mandzakai bizogai susu