Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Suvalkų sutartisPriklauso Lenkijos Lietuvos karasSuvalkų konferencija kairėje pusėje Lenkijos dešinėje Lietuvos delegata
Suvalkų sutartis
| Suvalkų sutartis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lenkijos–Lietuvos karas | |||||||||||
Suvalkų konferencija: kairėje pusėje - Lenkijos, dešinėje - Lietuvos delegatai | |||||||||||
| |||||||||||
Suvalkų sutartis – 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis.
Priežastys
1920 m. liepos 12 d. sutartimi tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos buvo numatyta, kad valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas, tai jų abiejų reikalas (II d.) Liepos 10 d., reikalaujant Antantės atstovams, Lenkijos ministras pirmininkas Grabskis pasirašė protokolą įsipareigodamas Antantei nedelsiant perleisti Lietuvai Vilnių ir jo apylinkes pagal 1919 m. gruodžio 8 d. nustatytą demarkacinę liniją (Kerzono liniją). Tačiau perduoti Lietuvai Vilniaus Lenkija nesuskubo iš dalies dėl spartaus Raudonosios armijos puolimo, kurio metu Vilnius atiteko į Tarybų Rusijos rankas. Tarybų Rusija, remiantis jau pasirašyta sutartimi, perdavė Vilnių Lietuvai liepos 15 d. Tačiau Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė tik rugpjūčio 26 d., kada Lenkija, savo ruožtu, perėjo į kontrapuolimą prieš Raudonąją armiją. Tą pačią rugpjūčio 26 d. į Kauną atvyko Lenkijos derybininkų delegacija. Lietuva ir Lenkija ėmėsi sunkių derybų dėl Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių. Deryboms nesisekant prasidėjo susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Suvalkijoje. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos, atvykusios į susidūrimų vietą spaudimu nutrūkusios derybos buvo vėl atnaujintos ir baigėsi jos Suvalkų sutartimi. Lenkija sutartį pasirašė tik dėl didelio Tautų Sąjungos spaudimo.
Derybos
Derybose dalyvavo iš Lietuvos pusės: delegacijos vadovas – Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis, fronto vadas generolas Maksimas Katchė, Generalinio štabo Operacinio skyriaus viršininkas majoras Aleksandras Šumskis, Steigiamojo Seimo narys, diplomatas Voldemaras Vytautas Čarneckis, Laikinojo Vilniaus komiteto pirmininkas prof. Mykolas Biržiška. Iš Lenkijos pusės: Lenkijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės atstovai pulkininkas Mieczysław Mackiewicz ir rotmistras , užsienio reikalų ministerijos atstovai ir Waclaw Przesmycki.
Sutarties sąlygos ir demarkacinė linija
Šia sutartimi nustatyta demarkacijos linija, kuria didelė dalis Vilniaus krašto pripažinta Lietuvai, taip pat susitarta dėl karo veiksmų nutraukimo, numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka. Paties Vilniaus miesto priklausomybės klausimas sutartyje nebuvo sprendžiamas. Sutartimi Vilniaus krašto dalis į pietus nuo Varėnos – Eišiškių linijos (taip pat ir Varėnos geležinkelio stotis) atiteko Lenkijai. Lenkija įsipareigojo per Varėną praleisti iš Alytaus į Vilnių vykstančius Lietuvos traukinius.
Demarkacijos linija nustatyta tik iki Bastūnų, nuo Bastūnų geležinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turėjo būti sprendžiamas išstūmus Raudonąją armiją. Varėnos geležinkelio stočiai atitekus Lenkijai, Lietuva nebegalėjo atsiųsti greito pastiprinimo į Vilnių iš Suvalkų fronto.
Želigovskio „sukilimas“
Tiesioginiu J. Pilsudskio nurodymu spalio 9 d., karinį išsilavinimą gavęs carinės Rusijos armijoje Liucjanas Želigovskis su lenkų karių rinktine, imitavęs Vilniaus krašto gyventojų maištą, apėjęs demarkacinę liniją, nesunkiai užėmė Vilnių, kur tebuvo 3 Lietuvos kariuomenės batalionai. Jauna Lietuvos valstybė tarp abiejų sutarčių pasirašymo de facto nesugebėjo įsitvirtinti Vilniaus krašte, tačiau sustabdė Želigovskio „maištininkų“ veržimąsi į Lietuvą, Lietuvos kariuomenei laimėjus kautynes prie Giedraičių ir Širvintų. Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. Tačiau jos Vilniaus problemos neišsprendė.
Nuorodos
- Sutarties tekstas (liet.), (len.)
Šaltiniai
- Ką primena Suvalkų sutartis? Archyvuota kopija 2013-06-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suvalkų sutartis, Kas yra Suvalkų sutartis? Ką reiškia Suvalkų sutartis?
Suvalku sutartisPriklauso Lenkijos Lietuvos karasSuvalku konferencija kaireje puseje Lenkijos desineje Lietuvos delegataiData 1920 m spalio 7 d Vieta SuvalkaiRezultatas karinio konflikto paliaubos ir nustatyta demarkacine linijaPriezastis į Lietuvos Lenkijos konflikta įsikisusi Tautu SajungaTeritoriniai pakitimai pietryciu Lietuva pripazinta Lietuvai taciau Lenkija nesilaike prisiimtu įsipareigojimu Suvalku sutartis 1920 m spalio 7 d Suvalkuose pasirasyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis Priezastys1920 m liepos 12 d sutartimi tarp Lietuvos ir Tarybu Rusijos buvo numatyta kad valstybes sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas tai ju abieju reikalas II d Liepos 10 d reikalaujant Antantes atstovams Lenkijos ministras pirmininkas Grabskis pasirase protokola įsipareigodamas Antantei nedelsiant perleisti Lietuvai Vilniu ir jo apylinkes pagal 1919 m gruodzio 8 d nustatyta demarkacine linija Kerzono linija Taciau perduoti Lietuvai Vilniaus Lenkija nesuskubo is dalies del spartaus Raudonosios armijos puolimo kurio metu Vilnius atiteko į Tarybu Rusijos rankas Tarybu Rusija remiantis jau pasirasyta sutartimi perdave Vilniu Lietuvai liepos 15 d Taciau Raudonoji armija is Vilniaus pasitrauke tik rugpjucio 26 d kada Lenkija savo ruoztu perejo į kontrapuolima pries Raudonaja armija Ta pacia rugpjucio 26 d į Kauna atvyko Lenkijos derybininku delegacija Lietuva ir Lenkija emesi sunkiu derybu del Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniu santykiu Deryboms nesisekant prasidejo susidurimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomeniu Suvalkijoje Tautu Sajungos karines kontroles komisijos atvykusios į susidurimu vieta spaudimu nutrukusios derybos buvo vel atnaujintos ir baigesi jos Suvalku sutartimi Lenkija sutartį pasirase tik del didelio Tautu Sajungos spaudimo DerybosDelegaciju nariai pries derybas Suvalkuose Derybose dalyvavo is Lietuvos puses delegacijos vadovas Uzsienio reikalu ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis fronto vadas generolas Maksimas Katche Generalinio stabo Operacinio skyriaus virsininkas majoras Aleksandras Sumskis Steigiamojo Seimo narys diplomatas Voldemaras Vytautas Carneckis Laikinojo Vilniaus komiteto pirmininkas prof Mykolas Birziska Is Lenkijos puses Lenkijos kariuomenes vyriausiosios vadovybes atstovai pulkininkas Mieczyslaw Mackiewicz ir rotmistras uzsienio reikalu ministerijos atstovai ir Waclaw Przesmycki Sutarties salygos ir demarkacine linijaSviesiai oranzine Sutartimi nustatyta demarkacijos linija rausva dabartine Lietuvos siena Sia sutartimi nustatyta demarkacijos linija kuria didele dalis Vilniaus krasto pripazinta Lietuvai taip pat susitarta del karo veiksmu nutraukimo numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka Paties Vilniaus miesto priklausomybes klausimas sutartyje nebuvo sprendziamas Sutartimi Vilniaus krasto dalis į pietus nuo Varenos Eisiskiu linijos taip pat ir Varenos gelezinkelio stotis atiteko Lenkijai Lenkija įsipareigojo per Varena praleisti is Alytaus į Vilniu vykstancius Lietuvos traukinius Demarkacijos linija nustatyta tik iki Bastunu nuo Bastunu gelezinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turejo buti sprendziamas isstumus Raudonaja armija Varenos gelezinkelio stociai atitekus Lenkijai Lietuva nebegalejo atsiusti greito pastiprinimo į Vilniu is Suvalku fronto Zeligovskio sukilimas Pagrindinis straipsnis Zeligovskio maistas Tiesioginiu J Pilsudskio nurodymu spalio 9 d karinį issilavinima gaves carines Rusijos armijoje Liucjanas Zeligovskis su lenku kariu rinktine imitaves Vilniaus krasto gyventoju maista apejes demarkacine linija nesunkiai uzeme Vilniu kur tebuvo 3 Lietuvos kariuomenes batalionai Jauna Lietuvos valstybe tarp abieju sutarciu pasirasymo de facto nesugebejo įsitvirtinti Vilniaus kraste taciau sustabde Zeligovskio maistininku verzimasi į Lietuva Lietuvos kariuomenei laimejus kautynes prie Giedraiciu ir Sirvintu Tolesnius karo veiksmus sustabde Tautu Sajunga įtikinusi kad konflikta reikia spresti derybomis Taciau jos Vilniaus problemos neissprende NuorodosSutarties tekstas liet len SaltiniaiKa primena Suvalku sutartis Archyvuota kopija 2013 06 18 is Wayback Machine projekto