Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Skulptūra Lietuvoje skulptūros istorija Lietuvoje nuo neolito iki šių laikų Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių L
Skulptūra Lietuvoje
Skulptūra Lietuvoje – skulptūros istorija Lietuvoje nuo neolito iki šių laikų.
Liaudies skulptūra yra viena iš gausiausių Lietuvos liaudies dailės šakų. Skulptūros (dažniausiai nedidelės; apvaliosios ir reljefinės) drožiamos daugiausia iš medžio; būdinga religinė tematika, liaudies tipažas, frontalumas, apibendrintos formos (detaliau modeliuojama tik priekinė figūros dalis ir veidas), polichromija. Nemaža skulptūrinių elementų turi baldai, medžio drožiniai, papuošalai, kario bei žirgo aprangos dalys, buitiniai reikmenys.
Istorija
Seniausi skulptūros kūriniai (Narvos kultūros radiniai) Lietuvos teritorijoje žinomi iš neolito. Antropomorfiniai atvaizdai (medinė skulptūra iš Šventosios, gintarinės žmonių figūrėlės iš Juodkrantės lobio) apibendrinti, ženkliški; zoomorfiniai (briedės galva, vandens paukščių atvaizdai) – išraiškingesni, plastiškai įprasminantys natūrą. Žalvario ir geležies amžiaus baltų genčių skulptūros ypatybes atspindi skulptūriškai modeliuoti ir dekoruoti papuošalai.
XIII–XIV a. skulptūros kūriniuose pynėsi V. Europos dailės įtaka ir vietos tradicijos. Negausūs radiniai (Vilniaus katedros grindų keraminės plytelės, XIII a.) rodo romaninio stiliaus poveikį. Išliko XIV–XV a. gotikinių antspaudų (Kęstučio, Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio), vėlyvosios gotikos medinių skulptūrų (vadinamoji Veliuonos madona, Madona su kriauše). Gotikinėmis medinėmis skulptūromis buvo puošiami LDK bažnyčių altoriai.
XVI a. pr. atsirado renesansinių skulptūrų, jas kūrė daugiausiai italų skulptoriai Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto dvaruose. Paplito akmeniniai skulptūrinai antkapiai, portretiniai medaliai. Italų skulptorių kūriniams būdinga natūralistinė formų traktuotė, tikslios proporcijos, tektoniškumas. Vietos skulptoriai perėmė tik ikonografinę renesansinio antkapio schemą; jų kūriniams būdingas sąlyginis formų traktavimas, stilizacija, ženklinė išraiška. Sukurta statulų, religinės tematikos skulptūrinių kompozicijų, reljefų, vėlyvojo renesanso (su manierizmo bruožais) biustų, dekoratyvinių stiuko reljefų (Vilniaus Aušros Vartų atikas, Šiaulių bažnyčios portalas, abu XVII a. pr.; Vilniaus šv. Mykolo bažnyčios skliautai) bei medžio drožybos dirbinių ir koklių, puoštų reljefinėmis siužetinėmis kompozicijomis, portretais.
Nuo XVII a. vid. skulptūroje vis labiau įsigalėjo baroko bruožai (antikine daile paremta plastinė išraiška, sudėtinga dinamiška kompozicija, gausus įvairus ). Lietuvių barokinė skulptūra turėjo ir regioninių bruožų: jai būdingas santūrumas, ryškios sąsajos su gotikos, renesanso, o vėliau ir klasicizmo skulptūra. Dominavo su kulto architektūra susijusi skulptūra (antkapiniai paminklai su skulptūriniais portretais, eksterjero ir interjero dekoratyvinės skulptūros), kuriama iš medžio, marmuro bei stiuko. XVII amžiaus Lietuvos skulptūros raidai ypač reikšminga italų skulpturių (juos kvietė LDK magnatai) veikla. Jų kūriniams būdingi brandžiojo baroko bruožai: formų ekspresyvumas, juslingumas, atektoninė kompozicija, paviršiaus ir silueto tapybiška traktuotė.
XVII a. į Lietuvą buvo įvežama ir artimų renesanso stilistikai baroko skulptūrų. Vietos skulptoriai labiau akcentavo dekoratyvinius baroko bruožus, jų kūriniuose mažiau barokui būdingo ekspresyvumo, emocingumo (Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios fasado terakotinės skulptūros, reljefinė plokštė „Marija – Taikos karalienė“). Periferijos skulptorių kūriniai dažnai turėjo vėlyvojo renesanso ir manierizmo bruožų.
XVIII a. baroko skulptūroje išryškėjo Vokietijos ir Austrijos dailės įtaka; sustiprėjo ekspresyvumas, silueto tapybiškumas, atsirado figūrų ištęstumo, hipertrofuotų judesių, dažnai naudojama polichromija. Sukurta skulptūrinių altorių ansamblių, medžio drožybos ir kitų dirbinių, puoštų baroko stiliaus reljefais. Suaktyvėjo vietos skulptorių veikla (Tomo Podhaiskio, Mažeikos kūriniai), ypač provincijoje, bet jų kūryba regioninio savitumo neturėjo. XVII a. mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo klostytis savita baroko skulptūros atmaina (vad. kaimiškasis barokas), pasižyminti formų paprastumu, dekoratyvumu, liaudiškumu. „Kaimiškojo baroko“ skulptūra ypač suklestėjo XVIII a. (Alsėdžių, Plungės rajone, Pagramančio, Šilalės rajone, Sedos, Mažeikių rajone, Bažnyčių altorių skulptūros); ji pasidarė tiesioginiu liaudies skulptūros plastinių inspiracijų šaltiniu.
XVIII a. lietuvių skulptūroje atsirado rokoko stilistinių tendencijų (Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios skulptūrinis dekoras; Smilgių, Pakruojo rajonuose bažnyčios didysis altorius), bet rokokas Lietuvos skulptūroje netapo savarankišku stiliumi (jo elementai tik papildė baroko stilistinę sistemą, suteikdami XVIII a. Lietuvos skulptūrai teatrališkumo). XVIII a. pab. Lietuvos baroko skulptūroje atsirado iš Italijos plintančio klasicizmo apraiškų; įsigalėjo tektoniška kompozicija; nuosaikiau imta traktuoti judesį, stiprėjo grafinis pradas, atsisakyta polichromijos.
1803 m. Vilniaus universitete įkurta skulptūros katedra (jai iš pradžių vadovavo Andrius Le Brenas, vėliau – Kazimieras Jelskis). XIX a.pr. sukurta vėlyvojo baroko bruožų turinčių dekoratyvių skulptūrų, klasicistinių skulptūrinių portretų. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų skulptūrų Lietuvoje buvo kuriama vis mažiau. Smulkiosios skulptūros (romantizmo stiliaus portretinių medalių, plakečių, medalionų) sukūrė Vilniaus universiteto auklėtiniai tapytojai Alfredas Remeris, Rapolas Slizienis, Jonas Ostrovskis, dekoratyvinių skulptūrų Vincas Smalkauskas ir Henrikas Dmochovskis. XIX a. sukurta antkapinių paminklų, turinčių klasicizmo, romantizmo, vėliau ir istorizmo bruožų, memorialinių lentų. Buvo kuriama (dažniausiai V. Europos skulptorių) ir dekoratyvinių skulptūrų, kurios puošė dvaro rūmų, bažnyčių interjerus.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, Vilnius, 1988
Nuorodos
- Skulptoriaus, medalininko Juozo Kalinausko tinklalapis
- Senoji Lietuvos skulptūra
- Vilniaus Dailės Akademijos Skulptūros katedros galerija
- Skulptūra Kauno Dailės institute Archyvuota kopija 2010-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- Skulptūra Klaipėdoje
- Pavyzdžiai, supažindinimas su kūrimo technika (angl.)
- Skulptorių gildija – Lietuvos skulptorių duomenų bazė, skulptorių galerijos Archyvuota kopija 2011-09-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skulptūra Lietuvoje, Kas yra Skulptūra Lietuvoje? Ką reiškia Skulptūra Lietuvoje?
Skulptura Lietuvoje skulpturos istorija Lietuvoje nuo neolito iki siu laiku Liaudies skulptura yra viena is gausiausiu Lietuvos liaudies dailes saku Skulpturos dazniausiai nedideles apvaliosios ir reljefines droziamos daugiausia is medzio budinga religine tematika liaudies tipazas frontalumas apibendrintos formos detaliau modeliuojama tik priekine figuros dalis ir veidas polichromija Nemaza skulpturiniu elementu turi baldai medzio droziniai papuosalai kario bei zirgo aprangos dalys buitiniai reikmenys IstorijaSeniausi skulpturos kuriniai Narvos kulturos radiniai Lietuvos teritorijoje zinomi is neolito Antropomorfiniai atvaizdai medine skulptura is Sventosios gintarines zmoniu figureles is Juodkrantes lobio apibendrinti zenkliski zoomorfiniai briedes galva vandens pauksciu atvaizdai israiskingesni plastiskai įprasminantys natura Zalvario ir gelezies amziaus baltu genciu skulpturos ypatybes atspindi skulpturiskai modeliuoti ir dekoruoti papuosalai XIII XIV a skulpturos kuriniuose pynesi V Europos dailes įtaka ir vietos tradicijos Negausus radiniai Vilniaus katedros grindu keramines plyteles XIII a rodo romaninio stiliaus poveikį Isliko XIV XV a gotikiniu antspaudu Kestucio Vytauto Zygimanto Kestutaicio velyvosios gotikos mediniu skulpturu vadinamoji Veliuonos madona Madona su kriause Gotikinemis medinemis skulpturomis buvo puosiami LDK baznyciu altoriai XVI a pr atsirado renesansiniu skulpturu jas kure daugiausiai italu skulptoriai Zygimanto Senojo Bonos Sforcos Zygimanto Augusto dvaruose Paplito akmeniniai skulpturinai antkapiai portretiniai medaliai Italu skulptoriu kuriniams budinga naturalistine formu traktuote tikslios proporcijos tektoniskumas Vietos skulptoriai pereme tik ikonografine renesansinio antkapio schema ju kuriniams budingas salyginis formu traktavimas stilizacija zenkline israiska Sukurta statulu religines tematikos skulpturiniu kompoziciju reljefu velyvojo renesanso su manierizmo bruozais biustu dekoratyviniu stiuko reljefu Vilniaus Ausros Vartu atikas Siauliu baznycios portalas abu XVII a pr Vilniaus sv Mykolo baznycios skliautai bei medzio drozybos dirbiniu ir kokliu puostu reljefinemis siuzetinemis kompozicijomis portretais Nuo XVII a vid skulpturoje vis labiau įsigalejo baroko bruozai antikine daile paremta plastine israiska sudetinga dinamiska kompozicija gausus įvairus Lietuviu barokine skulptura turejo ir regioniniu bruozu jai budingas santurumas ryskios sasajos su gotikos renesanso o veliau ir klasicizmo skulptura Dominavo su kulto architektura susijusi skulptura antkapiniai paminklai su skulpturiniais portretais eksterjero ir interjero dekoratyvines skulpturos kuriama is medzio marmuro bei stiuko XVII amziaus Lietuvos skulpturos raidai ypac reiksminga italu skulpturiu juos kviete LDK magnatai veikla Ju kuriniams budingi brandziojo baroko bruozai formu ekspresyvumas juslingumas atektonine kompozicija pavirsiaus ir silueto tapybiska traktuote XVII a į Lietuva buvo įvezama ir artimu renesanso stilistikai baroko skulpturu Vietos skulptoriai labiau akcentavo dekoratyvinius baroko bruozus ju kuriniuose maziau barokui budingo ekspresyvumo emocingumo Vilniaus sv Petro ir Povilo baznycios fasado terakotines skulpturos reljefine plokste Marija Taikos karaliene Periferijos skulptoriu kuriniai daznai turejo velyvojo renesanso ir manierizmo bruozu XVIII a baroko skulpturoje isryskejo Vokietijos ir Austrijos dailes įtaka sustiprejo ekspresyvumas silueto tapybiskumas atsirado figuru istestumo hipertrofuotu judesiu daznai naudojama polichromija Sukurta skulpturiniu altoriu ansambliu medzio drozybos ir kitu dirbiniu puostu baroko stiliaus reljefais Suaktyvejo vietos skulptoriu veikla Tomo Podhaiskio Mazeikos kuriniai ypac provincijoje bet ju kuryba regioninio savitumo neturejo XVII a mazesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradejo klostytis savita baroko skulpturos atmaina vad kaimiskasis barokas pasizyminti formu paprastumu dekoratyvumu liaudiskumu Kaimiskojo baroko skulptura ypac suklestejo XVIII a Alsedziu Plunges rajone Pagramancio Silales rajone Sedos Mazeikiu rajone Baznyciu altoriu skulpturos ji pasidare tiesioginiu liaudies skulpturos plastiniu inspiraciju saltiniu XVIII a lietuviu skulpturoje atsirado rokoko stilistiniu tendenciju Vilniaus sv Kotrynos baznycios skulpturinis dekoras Smilgiu Pakruojo rajonuose baznycios didysis altorius bet rokokas Lietuvos skulpturoje netapo savarankisku stiliumi jo elementai tik papilde baroko stilistine sistema suteikdami XVIII a Lietuvos skulpturai teatraliskumo XVIII a pab Lietuvos baroko skulpturoje atsirado is Italijos plintancio klasicizmo apraisku įsigalejo tektoniska kompozicija nuosaikiau imta traktuoti judesį stiprejo grafinis pradas atsisakyta polichromijos 1803 m Vilniaus universitete įkurta skulpturos katedra jai is pradziu vadovavo Andrius Le Brenas veliau Kazimieras Jelskis XIX a pr sukurta velyvojo baroko bruozu turinciu dekoratyviu skulpturu klasicistiniu skulpturiniu portretu Po 1831 ir 1863 m sukilimu skulpturu Lietuvoje buvo kuriama vis maziau Smulkiosios skulpturos romantizmo stiliaus portretiniu medaliu plakeciu medalionu sukure Vilniaus universiteto aukletiniai tapytojai Alfredas Remeris Rapolas Slizienis Jonas Ostrovskis dekoratyviniu skulpturu Vincas Smalkauskas ir Henrikas Dmochovskis XIX a sukurta antkapiniu paminklu turinciu klasicizmo romantizmo veliau ir istorizmo bruozu memorialiniu lentu Buvo kuriama dazniausiai V Europos skulptoriu ir dekoratyviniu skulpturu kurios puose dvaro rumu baznyciu interjerus SaltiniaiTarybu Lietuvos enciklopedija 4 tomas Vilnius 1988NuorodosSkulptoriaus medalininko Juozo Kalinausko tinklalapis Senoji Lietuvos skulptura Vilniaus Dailes Akademijos Skulpturos katedros galerija Skulptura Kauno Dailes institute Archyvuota kopija 2010 10 12 is Wayback Machine projekto Skulptura Klaipedoje Pavyzdziai supazindinimas su kurimo technika angl Skulptoriu gildija Lietuvos skulptoriu duomenu baze skulptoriu galerijos Archyvuota kopija 2011 09 04 is Wayback Machine projekto