Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 27 75 š pl 25 17 22 55 r ilg 54 6743750 š pl 25 2895972 r ilg 54 6743750 25 2895972 Aušros vartaiVieta VilniusNaud
Aušros Vartai
54°40′27.75″ š. pl. 25°17′22.55″ r. ilg. / 54.6743750°š. pl. 25.2895972°r. ilg.
| Aušros vartai | ||
|---|---|---|
| Vieta | Vilnius | |
| Naudotas | 1522 - XVIII a. pab. | |
Aušros vartai – statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai.
Aušros vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas.
Pavadinimas
Aušros vartai senovėje turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos, paskui Medininkų vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Vėliau pradėti vadinti Aštriaisiais vartais (lotyniškai Porta acialis).
Pirmą kartą paminėtu šis pavadinimas aptinkamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Šis pavadinimas greičiausiai skirtas ne dėl pačių vartų išvaizdos, nes ir kiti vartai turėjo tokį patį apysmailį gotikinį viršų. Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo. Makovskio raižinyje matyti, kad apie 1600 m. šis miesto galas tikrai buvo siaurutis, lyg smailus ragas. Ši miesto dalis vadinta Aštriuoju Galu.
Istorija
Medininkų arba Aušros vartai pirmą kartą paminėti 1514 m. Žygimanto Senojo privilegijoje, LDK etmonui Konstantinui Ostrogiškiui leidžiant Vilniuje statyti dvi cerkves.
Vartai pastatyti šiek tiek pasukus juos į pietryčius. Jie Gotikinio stiliaus. Aušros arba Medininkų vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių arba dešimties) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503–1522 m. Gynybinė siena jungėsi su vartų bokštu įstrižai priešinguose kampuose.
Pradžioje pastatytas Aušros vartų gynybinis bokštas buvo su parapetu, atitvėrusiu šalmo pavidalo stogą, išorinėje pusėje virš įvažiavimo arkos buvo padarytos trys smailiaarkės nišos. 1610 m. vartų bokštas nukentėjo gaisro metu. Bokštas buvo restauruotas, spėjama, kad restauracijos darbams vadovavo Vilniaus pilininkas Petras Nonhartas. Gotikinis bokšto parapetas buvo pakeistas renesansiniu atiku. Atikas iš trijų pusių buvo išdekoruotas inkarais sujungtų arkų reljefu. Užmiesčio pusėje atike pavaizduoti du mitologiniai grifai, laikantys skydą su lietuvišku Vyčiu. Virš įvažiavimo arkos XVII a. vietoj trijų nišų buvo įrengta įduba. Joje buvo nutapyta freska „Pasaulio Išganytojas”, kurioje buvo pavaizduotas Jėzus Kristus, laikantis pasaulio rutulį. Vietoj freskos tarpukariu buvo pakabintas Lenkijos baltasis erelis, sovietmečiu jį pakeitė metalinė saulė. Šiomis dienomis 2002 m. atidengta šiek tiek restauruota freska.
Aušros vartų gynybinis bokštas yra kvadratinis, trijų aukštų statinys, kampais įkomponuotas į gynybinę sieną. Jo sienų mūras yra 2 metrų, išorėje 2,6 metro storio. Sienų mūras gotikinis iki viršutinių šaudymo angų, viršus - renesansinis. Pirmasis bokšto aukštas sudarytas iš cilindrinio skliauto arkos, skirtos įvažiavimui ir įėjimui. Joje buvo dveji dvivėriai vartai ir pakeliamos grotos. Antrame ir trečiame aukštuose įrengtos nišos šauliams su penkiomis šaudymo angomis.
G. Brauno ir F. Hogenbergo plane Aušros vartai nupiešti iš viršaus, iš miesto pusės be koplyčios. Vėliau Aušros vartai pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m. Nesvyžiaus kartografo Tomo Makovskio raižinio, o po 40 metų Vilniaus plane, sudarytame Vladislovo IV karo inžinieriaus F. Gedkanto (1648 m.). Palyginus šiuos atvaizdus su Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėmis, darytomis prieš pat 1800 m., matyti, kad Aušros vartai iš jų aplinka, laikui bėgant, keitėsi.
Aušros vartų Vytis išliko nepakitęs per visą laikotarpį iki šių dienų. 1843 m. laiške Simonui Daukantui jį buvo nupiešęs Teodoras Narbutas.
Šalia Aušros vartų tekėjo Kačergos upelis ir buvo šaltinių, iš kurių miestas aprūpintas vandeniu. Jie kanalizuoti XIX a. pabaigoje.
1621 -1626 m. prie Medininkų vartų ėmė kurtis basieji karmelitai, gavę sklypą vienuolynui ir bažnyčiai. Pirmiausiai šalia vartų, miesto pusėje, atsirado karmelitų vienuolynas. Karmelitai šalia vartų pasistatė Šv. Teresės bažnyčią, funduotą LDK pakanclerio Stepono Paco. Bažnyčia pašventinta 1654 metais. 1668 m. Vilniaus valdžia pavedė karmelitams globoti Šv. Teresės bažnyčioje pakabintą Dievo motinos paveikslą. 1671 m. šiam paveikslui pastatyta medinė Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, kuriai sudegus, 1712-1715 m. pastatyta mūrinė, išlikusi iki šių dienų.
1671 m. Vilniaus universitetas Aušros vartų Mariją pasirinko kaip savo globėją. Čia meldėsi filomatai ir filaretai.
1799–1802 m. rusams griaunant miesto sieną su visais vartais, Aušros vartai palikti nenugriauti, greičiausiai dėl čia laikomos ikonos.
Dabartis
Artėjant Verbų sekmadieniui, šalia Aušros vartų tradiciškai susirenka prekiautojai verbomis. Verbų sekmadienį verbos šventinamos, nešamos iškilmingoje procesijoje. Aušros vartų koplyčioje užbaigiama Devintinių procesija.
Didžiausia šventė, surengta dabartiniais laikais, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas prie Aušros vartų, kai jis su maldininkais čia kalbėjo rožinį.
Prie Aušros vartų stebėti stebuklingu vadinamo Dievo motinos paveikslo ir į vartų koplyčią daugybę metų plūsta maldininkai ir turistai.
Nuorodos
- J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Aušros vartai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4.
- Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė. Aušros Vartai (vadovas). Vilnius: Aidai, 2003. ISBN 9955-445-69-6.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Svetainėje „Aušrosvartai.lt“ pateikta informacija. [2]
- Informacija apie Aušros vartus, pateikta Vilniaus turizmo informacijos centro interneto svetainėje.[3]
Išorinės nuorodos
- Aušros vartai. [4]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aušros Vartai, Kas yra Aušros Vartai? Ką reiškia Aušros Vartai?
54 40 27 75 s pl 25 17 22 55 r ilg 54 6743750 s pl 25 2895972 r ilg 54 6743750 25 2895972 Ausros vartaiVieta VilniusNaudotas 1522 XVIII a pab Ausros vartai statinys Vilniuje Ausros Vartu gatveje vienas svarbiausiu istoriniu kulturiniu ir religiniu monumentu Vilniuje pasaulietinio ir religinio turizmo objektas istorijos ir architekturos paminklas Tai vieninteliai islike Vilniaus gynybines sienos vartai Ausros vartuose įsikurusioje Ausros Vartu Svc Mergeles Marijos Gailestingumo Motinos koplycioje laikomas Sv Mergeles Marijos paveikslas kuris krikscioniu garbinamas kaip stebuklingas PavadinimasAusros vartai senoveje turejo bent keleta pavadinimu Iki XVI a pabaigos vartai dazniausiai vadinti Krevos paskui Medininku vardu nes pro juos ejo kelias is Vilniaus į senasias Krevos ir Medininku pilis Veliau pradeti vadinti Astriaisiais vartais lotyniskai Porta acialis Pirma karta paminetu sis pavadinimas aptinkamas 1594 m Vilniaus miesto aktuose Vaito knyga Sis pavadinimas greiciausiai skirtas ne del paciu vartu isvaizdos nes ir kiti vartai turejo tokį patį apysmailį gotikinį virsu Spejama kad vardas bus kiles nuo miesto dalies kurioje jie stovejo Makovskio raizinyje matyti kad apie 1600 m sis miesto galas tikrai buvo siaurutis lyg smailus ragas Si miesto dalis vadinta Astriuoju Galu IstorijaAusros Medininku vartai apie 1785 m Pranciskus SmugleviciusAusros vartai XVIII XIX a litografija is J K Vilcinskio Vilniaus albumas 1846 m Medininku arba Ausros vartai pirma karta pamineti 1514 m Zygimanto Senojo privilegijoje LDK etmonui Konstantinui Ostrogiskiui leidziant Vilniuje statyti dvi cerkves Vartai pastatyti siek tiek pasukus juos į pietrycius Jie Gotikinio stiliaus Ausros arba Medininku vartai buvo vieni is penkiu veliau devyneriu arba desimties vartu Vilniu supusioje gynybineje sienoje statytoje 1503 1522 m Gynybine siena jungesi su vartu bokstu įstrizai priesinguose kampuose Pradzioje pastatytas Ausros vartu gynybinis bokstas buvo su parapetu atitverusiu salmo pavidalo stoga isorineje puseje virs įvaziavimo arkos buvo padarytos trys smailiaarkes nisos 1610 m vartu bokstas nukentejo gaisro metu Bokstas buvo restauruotas spejama kad restauracijos darbams vadovavo Vilniaus pilininkas Petras Nonhartas Gotikinis boksto parapetas buvo pakeistas renesansiniu atiku Atikas is triju pusiu buvo isdekoruotas inkarais sujungtu arku reljefu Uzmiescio puseje atike pavaizduoti du mitologiniai grifai laikantys skyda su lietuvisku Vyciu Virs įvaziavimo arkos XVII a vietoj triju nisu buvo įrengta įduba Joje buvo nutapyta freska Pasaulio Isganytojas kurioje buvo pavaizduotas Jezus Kristus laikantis pasaulio rutulį Vietoj freskos tarpukariu buvo pakabintas Lenkijos baltasis erelis sovietmeciu jį pakeite metaline saule Siomis dienomis 2002 m atidengta siek tiek restauruota freska Ausros vartu gynybinis bokstas yra kvadratinis triju aukstu statinys kampais įkomponuotas į gynybine siena Jo sienu muras yra 2 metru isoreje 2 6 metro storio Sienu muras gotikinis iki virsutiniu saudymo angu virsus renesansinis Pirmasis boksto aukstas sudarytas is cilindrinio skliauto arkos skirtos įvaziavimui ir įejimui Joje buvo dveji dviveriai vartai ir pakeliamos grotos Antrame ir treciame aukstuose įrengtos nisos sauliams su penkiomis saudymo angomis G Brauno ir F Hogenbergo plane Ausros vartai nupiesti is virsaus is miesto puses be koplycios Veliau Ausros vartai pazymeti panoraminiame Vilniaus vaizde is 1604 m Nesvyziaus kartografo Tomo Makovskio raizinio o po 40 metu Vilniaus plane sudarytame Vladislovo IV karo inzinieriaus F Gedkanto 1648 m Palyginus siuos atvaizdus su Pranciskaus Smugleviciaus akvarelemis darytomis pries pat 1800 m matyti kad Ausros vartai is ju aplinka laikui begant keitesi Ausros vartu Vytis isliko nepakites per visa laikotarpį iki siu dienu 1843 m laiske Simonui Daukantui jį buvo nupieses Teodoras Narbutas Salia Ausros vartu tekejo Kacergos upelis ir buvo saltiniu is kuriu miestas aprupintas vandeniu Jie kanalizuoti XIX a pabaigoje Mergeles Marijos paveikslas 1621 1626 m prie Medininku vartu eme kurtis basieji karmelitai gave sklypa vienuolynui ir baznyciai Pirmiausiai salia vartu miesto puseje atsirado karmelitu vienuolynas Karmelitai salia vartu pasistate Sv Tereses baznycia funduota LDK pakanclerio Stepono Paco Baznycia pasventinta 1654 metais 1668 m Vilniaus valdzia pavede karmelitams globoti Sv Tereses baznycioje pakabinta Dievo motinos paveiksla 1671 m siam paveikslui pastatyta medine Vilniaus Ausros Vartu Svc Mergeles Marijos Gailestingumo Motinos koplycia kuriai sudegus 1712 1715 m pastatyta murine islikusi iki siu dienu 1671 m Vilniaus universitetas Ausros vartu Marija pasirinko kaip savo globeja Cia meldesi filomatai ir filaretai 1799 1802 m rusams griaunant miesto siena su visais vartais Ausros vartai palikti nenugriauti greiciausiai del cia laikomos ikonos DabartisVartai is miesto centro puses Artejant Verbu sekmadieniui salia Ausros vartu tradiciskai susirenka prekiautojai verbomis Verbu sekmadienį verbos sventinamos nesamos iskilmingoje procesijoje Ausros vartu koplycioje uzbaigiama Devintiniu procesija Didziausia svente surengta dabartiniais laikais buvo popieziaus Jono Pauliaus II apsilankymas prie Ausros vartu kai jis su maldininkais cia kalbejo rozinį Prie Ausros vartu stebeti stebuklingu vadinamo Dievo motinos paveikslo ir į vartu koplycia daugybe metu plusta maldininkai ir turistai NuorodosJ Bielinis ir kt Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Ausros vartai Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 1 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Vidas Poskus Nedinges Vilnius Miesto akupunkturos Vilnius Tyto alba 2017 ISBN 978 609 466 146 4 Vytautas Alisauskas Tojana Raciunaite Ausros Vartai vadovas Vilnius Aidai 2003 ISBN 9955 445 69 6 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Svetaineje Ausrosvartai lt pateikta informacija 2 Informacija apie Ausros vartus pateikta Vilniaus turizmo informacijos centro interneto svetaineje 3 Vikiteka Ausros vartai vaizdine ir garsine medziagaIsorines nuorodosAusros vartai 4