Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lietuvos Tarybų Rusijos taikos sutartis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos | |||||||||||
Sutartimi nustatyta rytinė siena, Lietuvai pripažintas Gardinas ir kitos etninės žemės | |||||||||||
| |||||||||||
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje. Šios sutarties originalas, priklausantis Lietuvai, kartu su kitomis tarpukario Lietuvos tarptautinėmis sutartimis, 2021 m. buvo rastas Kanadoje ir perduotas Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
Situacija iki sutarties
1919 m. pabaigoje, po sėkmingos karinės kampanijos, kurios metu Lietuvos kariuomenė išvijo Raudonają armiją iš rytų Lietuvos – atkovojo Ukmergę, Panevėžį, Uteną, Zarasus ir nustūmė priešą už Dauguvos, prasidėjo Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos derybos. Geopolitinė situacija Lietuvai buvo susiklosčiusi gan palankiai – bolševikų valdžiai reikėjo žūtbūt trumpinti ir užsitikrinti, kad per Lietuvą negalėtų keliauti jokia kitos valstybės (Lenkijos, Vokietijos…) kariuomenė, tačiau situaciją komplikavo, bet kartu ir skubino prasidėjusi lenkų kariuomenės invazija į Vilniaus kraštą. Taigi, Rusija tuo metu tapo suinteresuota taikos sutartimi ir gera kaimynyste.
1919 m. rugsėjo 11 d. Sovietų Rusijos užsienio reikalų komisaras Georgijus Čičerinas atsiuntė Lietuvos vyriausybei notą, siūlydamas pradėti taikos derybas ir pripažindamas Lietuvą de facto. Lietuvos vyriausybė laukė progos pradėti taikos derybas tada, kai Sovietų Rusija dėl susidariusios karinės-politinės padėties labiausiai tuo bus suinteresuota. Todėl Lietuvos užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras tik 1920 m. kovo 31 d. atsakė į G. Čičerino notą, nustatydamas išankstines sąlygas taikos deryboms, būtent: Sovietų Rusija turi pripažinti Lietuvos nepriklausomybę etnografinėse sienose – Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose. 1920 m. balandžio 3 d. Sovietų Rusijos atsakymas į A. Voldemaro notą užtikrino, kad Sovietų Rusija yra ištikima tautų apsisprendimo principui, todėl ir Lietuvos sienoms nustatyti taikys etnografinį principą. Sovietų Rusija siūlė nedelsiant, jau balandžio 15 d. pradėti derybas Maskvoje. Lietuvos vyriausybė antroje notoje dar patikslino, ar Maskva pripažįsta Vilnių ir Gardiną Lietuvai. Gavusi teigiamą atsakymą, Lietuvos delegacija sutiko taikos derybas pradėti 1920 m. gegužės 7 dieną. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos derybos truko du su viršum mėnesių ir nebuvo lengvos. Reikėjo sureguliuoti daug painių turtinių, finansinių, piliečių teisių, sienų ir kitų klausimų.
Derybos
Derybas vedė abiejų šalių įgaliotieji atstovai. Lietuvos delegaciją sudarė: pirmininkas Tomas Naruševičius, nariai Petras Klimas, Simonas Rozenbaumas, Juozas Vailokaitis ir Vytautas Račkauskas. Sovietų Rusijai atstovavo delegacijos pirmininkas A. Joffe, nariai – J. Marchlevskij ir L. Obolenskij. Šių atstovų parašais ir sutvirtinta taikos sutartis. Vladimiro Lenino plunksnai priklauso pirmasis taikos derybų sutarties punktas, kurį Lietuvos delegacija gavo Kremliaus antspaudu pažymėtame voke. Šiuo punktu Sovietų Rusija pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe ir visiems laikams atsisakė Rusijos suverenių teisių į Lietuvos teritoriją ir jos gyventojus. Derybų metu 1920 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta Lietuvos piliečių grąžinimo sutartis.
Lietuvos piliečiai (išskyrus caro valdininkus, tarnavusius Lietuvoje) galėjo grįždami parsigabenti savo turtą, bet Sovietų Rusijos delegacija pasiekė, kad į susitarimą tarp draudžiamų išvežti daiktų būtų įtraukti automobiliai, rogės ir karietos, tad daugelis pabėgėlių grįžo tik su turtu, kurį galėjo panešti. Sunkiausiai sekėsi susitarti dėl sienų ir turtinių santykių. Lietuvos delegacija, svarstant sienų klausimą, rėmėsi istoriniais, etnografiniais bei religiniais motyvais. Įklimpus diskusijoje dėl sienų, Lietuvos užsienio reikalų ministerija net svarstė klausimą dėl Lietuvos delegacijos atšaukimo iš Maskvos, siekiant pajudinti derybas iš mirties taško. Deja, įvykiai Rusijos-Lenkijos fronte vertė skubiai ieškoti susitarimo ypač Vilniaus klausimu. Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos sienų, Lietuvos delegacija sutiko su Sovietų Rusijos delegacijos pasiūlytąja sienos linija, kuri pakankamai atitiko lietuvių tautos interesus.
Derybų metu buvo sudaryta speciali komisija, kuri visus Rusijos valdžios nuostolius Lietuvai įvertino 1 224 mln. litų. Lietuvos delegacija reikalavo proporcingos jos teritorijai Rusijos aukso dalies, prekybos ir karo laivyno, atitinkamo skaičiaus geležinkelio vagonų ir garvežių, taip pat sugrąžinti iš Lietuvos išvežtą turtą – Rusijos bankuose esančius Lietuvos piliečių indėlius (13 mln. aukso rublių), išpirkti Lietuvos gyventojų turimus rublius ir apginkluoti vieną armijos korpusą. Maskva pripažino, kad nuo 1914 m. rugpjūčio 1 d. išvežtas turtas, archyvai, Lietuvos Metrika, brangenybės ir kt. priklauso Lietuvos valstybei ir įsipareigojo tuos turtus sugrąžinti. Sovietų Rusija atleido Lietuvą nuo Rusijos imperijos valstybinių skolų, o karo nuostoliams atlyginti paskyrė 100 tūkst. dešimtinių miško ir 3 mln. aukso rublių. Antra sutarties dalimi buvo numatyta, kad konkrečios Lietuvos ir Lenkijos sienos demarkacija − tik jų abiejų reikalas.
Sutarties sąlygos
Šia sutartimi Rusija be atodairų pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis pasekmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Pasirašytos sutarties realus turinys ir ratifikacija priklausė nuo išorinių faktorių, turėjusių lemiamą įtaką formuluojant sutarties punktus. Raudonajai armija sėkmingai puolant vakarų fronte, V. Leninas liepos 10 d. gavo delegacijos nario J. Marchlevskio pranešimą, kad taikos sutartis su Lietuva jau prarado prasmę. Tačiau V. Leninas tos minties nepalaikė ir liepos 12 d. sutartis buvo pasirašyta. O liepos 14 d., sulaužydama taikos sutartį, Raudonoji armija užėmė Vilnių ir tęsė puolimą Varšuvos kryptimi. Rugpjūčio 6 d. Lietuvos ir Sovietų Rusijos atstovai pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį Vilnius iki rugsėjo 1 d. turėjo būti perduotas Lietuvai. Rugsėjo pradžioje į Vilnių atvyko Sovietų Rusijos pasiuntinys T. Akselrodas ir įteikė Lietuvos vyriausybei 3 mln. rublių vertės aukso lydinius. Šį žingsnį paskatino pralaimėtas Raudonosios armijos mūšis prie Vyslos, po kurio Lenkijos kariuomenė perėjo į kontrpuolimą. Todėl Sovietų Rusijai nebeliko nieko kito kaip vykdyti rugpjūčio 6 d. susitarimą. Raudonoji armija iš Vilniaus atsitraukė 1920 m. rugsėjo 26 d., bet spalio 9 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenės daliniai.
Praėjus dviem dienoms po sutarties pasirašymo liepos 14 d., Sovietų Rusija išstūmė Lenkijos kariuomenę iš Vilniaus, taip įvykdydama Antantės valstybių sprendimą grąžinti Vilnių ir rytines žemes Lietuvai, atsitraukiant už vadinamosios Kerzono linijos, todėl liepos 15 d., Lietuvos kariuomenei įžengus į Vilnių, Lietuvos daliniai Vilniuje rado Raudonąją armiją. Diplomatiniais kanalais buvo susitarta, kad Raudonoji armija trimis etapais perleis Vilniaus kraštą.
1920 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį, tačiau Lietuvai nepavyko įsitvirtinti Rytų Lietuvoje ne tik de jure, bet ir de facto. Vilniuje tebuvo 3 Lietuvos armijos batalionai.
Valstybės sienos linija
Valstybės sienų linija nebuvo iki galo nubrėžta nuo pat Veimaro respublikos iki Latvijos ir sutartis nurodė kad Lietuva ir Lenkija pačios turi nustatyti savo valstybinę sieną ruože nuo Veimaro respublikos iki sutartyje nubrėžtosios linijos, kuri prasidėjo nuo ten kur Gorodniankos upė įteka į Bebro upę. Lietuvos valstybės siūlyta linija Lenkijai buvo siena, kuri prasideda nuo Veimaro respublikos sienos ir eina buvusia Suvalkų gubernijos ir Lomžos gubernijos sienos riba, kuri prasideda ties Pžepiorkos ežero rytine pakrante tada eina į rytus pro Tobylkos kaimo pietų šoną, tada pro Barščių kaimo šiaurinį šoną, toliau pro Krošuvkos kaimo šiaurinį šoną, Bargluvkos kaimo pietinį šoną ir tada sienos linija eina į rytus iki Augustavo kanalo. Toliau siena eina į pietus Augustavo kanalu iki šio susijungimo su Mėtos upe. Toliau į pietus Mėtos upe iki šios santakos su Bebro upe. Toliau sienos linija eina Bebro upe į šiaurės rytus iki tos vietos, kur Gorodniankos upė įteka į Bebro upę, tolumo apie 2 varstus (2,1 km) į rytus nuo Čarnaliaso kaimo. Tik nuo šios vietos iki Latvijos sienos buvo nubrėžta valstybinė sienos linija tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Toliau siena eina Gorodniankos upe tarp Chmelnikų ir Chmeluvkos kaimų, tada tarp Levkų ir Olšos kaimų. Nuo ten sausuma į Veselavo kaimo pietų šoną, nuo ten bevardžiu Kamenos upės intaku iki tos vietos, kur tasis intakas įteka į minėtąją Kamenos upę tolumo apie varstą nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos upės tėkme aukštyn tolumo apie varstą. Nuo ten sausuma link Nerastnaja kaimo ligi pat bevardžio Sidros upės intako versmių, toliau tuo intaku iki jo santakos su Sidros upe, tolumo apie varstą nuo Siderkos kaimo. Nuo ten Sidros upės tėkme tarp Šeštakų ir Siderkos kaimų, pro Sidros miestelį. Toliau tarp Jurašių ir Ogorodnikų kaimų, pro Beniašių ir Litvinkų kaimus. Toliau tarp Zveranų ir Timanių kaimų iki Lovčikų kaimo, nuo ten sausuma į Valkušių kaimo pietų šoną, nuo ten į Čupranavo kaimo šiaurės šoną. Toliau į aukštumą, kurioje stovi trigonometrinis punktas (108,0), tolumo apie varstą į pietus nuo Navodielių kaimo. Toliau į Tolčių sodybų šiaurės šoną tolumo maždaug varstas į šiaurę nuo jų. Ties šiuo tašku siena pasiekia dabartinę Lenkijos ir Gudijos valstybinę sieną.
Nuo ten į Dubavosios kaimo pietų šoną, toliau Induros upe, pro Luškių kaimą, pro Induros miestelį, pro Prokapavičių kaimą, pro Bieliavo kaimą. Toliau Lašos upe pro Bebrauninkų kaimą ir toliau šita upe iki jos santakos su Svisločim. Toliau Svisločies upe iki jos santakos su Nemunu, nuo ten Nemunu ligi Berezinos (Beržūnos) upės žiočių. Toliau Beržūnos, Isločies ir Voložinkos upėmis, Voložino miesto vakarų šonu, Brilkų, Burlokų (Burmokų) ir Polikščiauščiznos kaimų šiaurės šonu. Nuo ten į šiaurės rytus Mielašių ir Gintauščiznos (Menžikauščiznos) kaimų rytų šonu tolumo apie varstą nuo jų. Toliau į šiaurės rytus į Cholchlo miesto vakarų šoną tolumo apie varstą nuo jo. Toliau Suchanarovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo. Nuo ten siena pasuka į šiaurės rytus į Berezovcų kaimo vakarų šoną tolumo nuo jo apie vieną varstą. Toliau į šiaurės rytus Vaskaučių kaimo vakarų šonu, nuo ten Lialkovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie vieną varstą nuo jo. Nuo ten pasuka į šiaurę, į Kuliauščiznos kaimo vakarų šoną ir nuo ten į šiaurę tarp Drenių ir Žerlokų kaimų. Nuo ten į šiaurės vakarus Garavinos kaimo rytų šonu ir Adomavičių kaimo vakarų šonu. Toliau į Mislevičių kaimo rytų šoną, toliau Buchovščiznos kaimo rytų šonu į Molodečnos stotį, kurią perkerta taip, kad geležinkelio Vilniaus-Molodečnos-Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o geležinkelio Vileikos-Molodečnos-Minsko linija Sovietų Rusijos teritorijoje. Nuo ten Buchovkos upe iki jos santakos su Uša, ta upe iki Ušos kaimo. Nuo ten pasuka į šiaurės rytus ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaimų vakarų šonu. Nuo ten Naročies upe ir prie Čeremščicos kaimo tolumo apie varstą nuo jo pasuka į šiaurę ir eina Bliados ežero rytų šonu, tolumo apie varstą nuo jo eina į šiaurę per Miastros ežerą ir išėjusi iš šio ežero sausuma tarp Pikolčių kaimo iš vakarų šono ir Minčiakių kaimo iš rytų šono. Toliau į šiaurę ir Voločako kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo. Nuo ten į šiaurę per Medžiolo ežerą į Pšegrodo kaimo vakarų šoną tolumo maždaug vienas varstas nuo jo. Nuo ten į Medžiolos upės versmes ir ta upele iki jos santakos su Dysna. Nuo ten siena eina sausuma į šiaurės rytus į Baravosios kaimo vakarų šoną tolumo maždaug varstas nuo jo. Toliau į šiaurės rytus per Mykoliškių ežerą. Toliau Niščiankos upe iki Oziraičių ežero paralelės, į Repiščios vienasėdžio vakarų šoną, į Zamošies vakarų šoną, Žalvos ežerą, Žalvos upe per Drivėtų ežerą į Ceno (Cno) ir Nespižos ežerą. Toliau į šiaurę per Niedriavo ežerą ir nuo šio ežero Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos ir Vilniaus gubernijos sieną ir toliau į Dauguvos upę ties Šafranavo palivarku ir pasiekia Latvijos sieną.
Vilniaus krašto praradimas
1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose Lietuvos ir Lenkijos įgaliotosios delegacijos pasirašė paliaubų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d. Ja tarp abiejų valstybių buvo nustatyta demarkacinė linija, pagal kurią Vilnius teko Lietuvai.
1920 m. spalio 9 d. generolas Liucjanas Želigovskis, neviešai pritariant Lenkijos vyriausybei, grubiai paminant tarptautinę teisę, inscenizavo lenkų karių bei Vilniaus krašto gyventojų maištą ir staigiu puolimu užėmė Vilnių, kur įkūrė Vidurio Lietuvos valstybę. 1922 metais Vidurio Lietuva prijungta prie Lenkijos. Lietuvos sostinė ir etninė Rytų Lietuvos teritorija išbuvo lenkų valdžioje iki 1939 m. rugsėjo. Iki tada ten vyko polonizacijos – priverstinio lenkinimo procesai.
Dalies Vilniaus krašto atgavimas
Tarybų Sąjunga 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos–TSRS sutartimi perdavė mažesnę Vilniaus krašto dalį Lietuvai: 6909 km² teritoriją su 490000 gyventojų. Jau kitą dieną Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, organizuota didžiulė Vilniaus grįžimo džiaugsmo šventė, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių. Po sutarties su Lietuva pasirašymo Vilnių apiplėšė sovietai. Jie demontavo ir išvežė į Minską didelę dalį radijo aparatų, popieriaus, konservų, aliejaus fabrikų, radijo stoties įrengimų, klinikų aparatūros, geležinkelio linijose stovėjusių elektros stotelių, įstaigų baldų, svarbesnių archyvų fondus bei struktūrų dokumentus, vertingesnes bibliotekų knygas, maisto atsargas. Vilnius tiesiogine žodžio prasme atsidūrė ant bado slenksčio. Kaune buvo įkurtas , kuris turėjo organizuoti paramos teikimą ir paskirstymą. Tūkstantines sumas ir savo produkciją komitetui aukojo stambiausios Lietuvos Respublikos įmonės, akciją taip pat parėmė ir visuomenė. Vienas pagrindinių uždavinių teko Lietuvos kariuomenei, kuri turėjo perimti naujos valstybinės sienos su SSRS apsaugą, įžengti į Vilnių ir visame krašte atkurti tvarką ir saugumą. Šiam tikslui įgyvendinti iš įvairių kariuomenės dalinių buvo suformuota , kurios vadu 1939 m. spalio 12 d. paskirtas Lietuvos Respublikos kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos vadas divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Vilniaus rinktinės pagrindą sudarė:
- 1-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas su 1-ojo artilerijos pulko viena artilerijos grupe,
- 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas be vieno bataliono su 1-ojo artilerijos pulko viena baterija,
- vienas 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko batalionas,
- 3-asis dragūnų Geležinio Vilko pulkas su viena raitąja baterija,
- 6 lengvųjų tankų būriai,
- viena motorizuota inžinerijos kuopa,
- 2-asis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas su viena raitąja baterija be Vilkaviškyje dislokuoto eskadrono,
- 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vienas batalionas,
- 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko vienas batalionas,
- 3-ojo artilerijos pulko viena baterija,
- 3-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto Didžiojo pulko vienas batalionas,
- Vilniaus komendantūra.
Tikėtasi, kad žygiuojantiems kariuomenės daliniams gali pasipriešinti Lenkijos kariuomenės likučiai, todėl nurodyta imtis visų atsargumo ir saugumo priemonių. 1939 m. spalio 18 d. buvo išleistas specialus kariuomenės vado įsakymas, pasirašytas brigados generolo Stasio Raštikio ir kariuomenės štabo viršininko divizijos generolo Stasio Pundzevičiaus, su kuriuo turėjo būti supažindinti visi Vilniaus rinktinės kariai prieš pradėdami žygį į Vilnių. Iš karininkų reikalauta organizuotumo, karių tvarkos palaikymo. Per žygį buvo draudžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas. Oficialios žengimo per demarkacinę liniją iškilmės buvo Ukmergės-Širvintų voros ruože. 1939 m. spalio 28 d. 12 val. 15 min. iš trijų miesto pusių į Vilnių įžengė Vilniaus rinktinė. Spalio 29 d., sekmadienį Gedimino kalno pilies bokšte įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos tautinės vėliavos pakėlimas, Aušros vartų koplyčioje po 19-os metų pertraukos buvo aukojamos Mišios lietuvių kalba, o iškilmės baigtos Vilniaus įgulos paradu, kuriam vadovavo generalinio štabo pulkininkas Antanas Breimelis, taip pat Rasų kapinėse pagerbti žuvę ir ten palaidoti Nepriklausomybės kovų dalyviai. Vilniaus mieste ir visame krašte imta kurti Lietuvos Respublikos valdžios institucijas. Vilniue įsikūrė Finansų, Žemės ūkio, Švietimo, Vidaus reikalų ministerijų bei Sveikatos apsaugos, Spaudos ir draugijų departamentų įgaliotiniai. 1940 m. rugpjūčio 3 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos 7-oji sesija nutarė Lietuvos TSR perduoti tą Baltarusijos TSR teritorijos dalį, kurioje gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Lapkričio 6 d. prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km², Vilniaus krašto teritorija padidėjo iki 9546 km², kurioje tuo metu gyveno 565.400 gyv.
Galerija
- Lietuvos kariuomenė pakeliui į Vilnių 1939 m. spalio 26 d.
- 1939 m. spalio 27 d. pasienio policijos karininkams perpjovus pasienio užkardą prasidėjo kariuomenės žygis į Vilnių
- Vilniaus gyventojai sveikina Lietuvos karius
- Lietuvos kariuomenės paradas Gedimino prospekte
Šaltiniai
Išnašos
- Antanavičius, Ugnius. Kanadoje laimingo atsitiktinumo dėka rastas 1920 m. Lietuvos sutarties su Sovietų Rusija originalas. 15min.lt
- Lietuvos „Žinijos“ draugija. Lietuvos taikos sutartis su Rusija 1920 m. liepos mėn. 12 d., 4-7 psl., 1990 m., Vilnius.
- Lietuvos „Žinijos“ draugija. Lietuvos taikos sutartis su Rusija 1920 m. liepos mėn. 12 d., 10-11 psl., 1990 m., Vilnius
Literatūra
- A. Šapoka. Lietuvos istorija.
- Prof. J. Vaičenonis. Vilniaus atgavimas 1939. Lietuvos istorija. Leidykla „Šviesa", 2012
- Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija // „Vyriausybės žinios“, 1920-11-30, nr. 53, psl. 1–11.
Videokronika
- Žygis į Vilnių (1939 m. spalio 27 – 28 d.)
Nuorodos
- Lithuania and Soviet Government of Russia – Peace Treaty and Protocol, signed at Moscow, July 12, 1920 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- Sutarties žemėlapiai 1 d.;
- Sutarties žemėlapiai 2 d.;
- Sutarties priedas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Tarybų Rusijos taikos sutartis, Kas yra Lietuvos Tarybų Rusijos taikos sutartis? Ką reiškia Lietuvos Tarybų Rusijos taikos sutartis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Lietuvos Tarybu Rusijos taikos sutartisPriklauso Lietuvos nepriklausomybes kovosSutartimi nustatyta rytine siena Lietuvai pripazintas Gardinas ir kitos etnines zemesData 1920 m liepos 12 d Vieta MaskvaRezultatas uzbaige karinį konflikta tapo pagrindu taikiam saliu bendradarbiavimuiPriezastis sekmingi Lietuvos kariniai veiksmai sunki Raudonosios Armijos padetis kituose frontuoseTeritoriniai pakitimai Rusija oficialiai atsisake nuo pretenziju į Lietuvos teritorija Lietuvos ir Sovietu Rusijos taikos sutartis pasirasyta 1920 m liepos 12 d Maskvoje Sios sutarties originalas priklausantis Lietuvai kartu su kitomis tarpukario Lietuvos tarptautinemis sutartimis 2021 m buvo rastas Kanadoje ir perduotas Lietuvos centriniam valstybes archyvui Klaipedos krastas Vilkaviskio regionas pagal Ribentropo Molotovo pakta atitekes Treciajam Reichui nuo 1940 m birzelio kontroliavo TSRS 1941 m kovo menesį TSRS nupirko sia teritorija is Nacistines Vokietijos uz 7 5 mln JAV doleriu Suvalku trikampis buvusi Lenkijos teritorija 1939 1945 m priklause Nacistinei Vokietijai nuo 1945 m Lenkijai Pietine Suvalkijos dalis buvusi Lenkijos teritorija 1939 m įtraukta į Baltarusijos TSR 1945 m atitekusi Lenkijai ir Baltarusijos TSR Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1939 m spalio 10 d Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1940 m rugpjucio 3 d Vilniaus krasto teritorija Baltarusios TSR sudetyje nuo 1939 m Situacija iki sutarties1919 m pabaigoje po sekmingos karines kampanijos kurios metu Lietuvos kariuomene isvijo Raudonaja armija is rytu Lietuvos atkovojo Ukmerge Panevezį Utena Zarasus ir nustume priesa uz Dauguvos prasidejo Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos derybos Geopolitine situacija Lietuvai buvo susiklosciusi gan palankiai bolseviku valdziai reikejo zutbut trumpinti ir uzsitikrinti kad per Lietuva negaletu keliauti jokia kitos valstybes Lenkijos Vokietijos kariuomene taciau situacija komplikavo bet kartu ir skubino prasidejusi lenku kariuomenes invazija į Vilniaus krasta Taigi Rusija tuo metu tapo suinteresuota taikos sutartimi ir gera kaimynyste 1919 m rugsejo 11 d Sovietu Rusijos uzsienio reikalu komisaras Georgijus Cicerinas atsiunte Lietuvos vyriausybei nota siulydamas pradeti taikos derybas ir pripazindamas Lietuva de facto Lietuvos vyriausybe lauke progos pradeti taikos derybas tada kai Sovietu Rusija del susidariusios karines politines padeties labiausiai tuo bus suinteresuota Todel Lietuvos uzsienio reikalu ministras Augustinas Voldemaras tik 1920 m kovo 31 d atsake į G Cicerino nota nustatydamas isankstines salygas taikos deryboms butent Sovietu Rusija turi pripazinti Lietuvos nepriklausomybe etnografinese sienose Vilniaus Kauno Suvalku ir Gardino gubernijose 1920 m balandzio 3 d Sovietu Rusijos atsakymas į A Voldemaro nota uztikrino kad Sovietu Rusija yra istikima tautu apsisprendimo principui todel ir Lietuvos sienoms nustatyti taikys etnografinį principa Sovietu Rusija siule nedelsiant jau balandzio 15 d pradeti derybas Maskvoje Lietuvos vyriausybe antroje notoje dar patikslino ar Maskva pripazįsta Vilniu ir Gardina Lietuvai Gavusi teigiama atsakyma Lietuvos delegacija sutiko taikos derybas pradeti 1920 m geguzes 7 diena Lietuvos ir Sovietu Rusijos taikos derybos truko du su virsum menesiu ir nebuvo lengvos Reikejo sureguliuoti daug painiu turtiniu finansiniu pilieciu teisiu sienu ir kitu klausimu DerybosDerybas vede abieju saliu įgaliotieji atstovai Lietuvos delegacija sudare pirmininkas Tomas Narusevicius nariai Petras Klimas Simonas Rozenbaumas Juozas Vailokaitis ir Vytautas Rackauskas Sovietu Rusijai atstovavo delegacijos pirmininkas A Joffe nariai J Marchlevskij ir L Obolenskij Siu atstovu parasais ir sutvirtinta taikos sutartis Vladimiro Lenino plunksnai priklauso pirmasis taikos derybu sutarties punktas kurį Lietuvos delegacija gavo Kremliaus antspaudu pazymetame voke Siuo punktu Sovietu Rusija pripazino Lietuva nepriklausoma valstybe ir visiems laikams atsisake Rusijos suvereniu teisiu į Lietuvos teritorija ir jos gyventojus Derybu metu 1920 m birzelio 30 d buvo pasirasyta Lietuvos pilieciu grazinimo sutartis Lietuvos pilieciai isskyrus caro valdininkus tarnavusius Lietuvoje galejo grįzdami parsigabenti savo turta bet Sovietu Rusijos delegacija pasieke kad į susitarima tarp draudziamu isvezti daiktu butu įtraukti automobiliai roges ir karietos tad daugelis pabegeliu grįzo tik su turtu kurį galejo panesti Sunkiausiai sekesi susitarti del sienu ir turtiniu santykiu Lietuvos delegacija svarstant sienu klausima remesi istoriniais etnografiniais bei religiniais motyvais Įklimpus diskusijoje del sienu Lietuvos uzsienio reikalu ministerija net svarste klausima del Lietuvos delegacijos atsaukimo is Maskvos siekiant pajudinti derybas is mirties tasko Deja įvykiai Rusijos Lenkijos fronte verte skubiai ieskoti susitarimo ypac Vilniaus klausimu Raudonajai armijai artejant prie Lietuvos sienu Lietuvos delegacija sutiko su Sovietu Rusijos delegacijos pasiulytaja sienos linija kuri pakankamai atitiko lietuviu tautos interesus Derybu metu buvo sudaryta speciali komisija kuri visus Rusijos valdzios nuostolius Lietuvai įvertino 1 224 mln litu Lietuvos delegacija reikalavo proporcingos jos teritorijai Rusijos aukso dalies prekybos ir karo laivyno atitinkamo skaiciaus gelezinkelio vagonu ir garveziu taip pat sugrazinti is Lietuvos isvezta turta Rusijos bankuose esancius Lietuvos pilieciu indelius 13 mln aukso rubliu ispirkti Lietuvos gyventoju turimus rublius ir apginkluoti viena armijos korpusa Maskva pripazino kad nuo 1914 m rugpjucio 1 d isveztas turtas archyvai Lietuvos Metrika brangenybes ir kt priklauso Lietuvos valstybei ir įsipareigojo tuos turtus sugrazinti Sovietu Rusija atleido Lietuva nuo Rusijos imperijos valstybiniu skolu o karo nuostoliams atlyginti paskyre 100 tukst desimtiniu misko ir 3 mln aukso rubliu Antra sutarties dalimi buvo numatyta kad konkrecios Lietuvos ir Lenkijos sienos demarkacija tik ju abieju reikalas Sutarties salygosSia sutartimi Rusija be atodairu pripazįsta Lietuvos valstybes savarankiskuma ir nepriklausomybe su visomis is tokio pripazinimo einanciomis juridinemis pasekmemis ir gera valia visiems amziams atsisako nuo visu Rusijos suvereniteto teisiu kuriu ji yra turejusi lietuviu tautos ir jos teritorijos atzvilgiu Pasirasytos sutarties realus turinys ir ratifikacija priklause nuo isoriniu faktoriu turejusiu lemiama įtaka formuluojant sutarties punktus Raudonajai armija sekmingai puolant vakaru fronte V Leninas liepos 10 d gavo delegacijos nario J Marchlevskio pranesima kad taikos sutartis su Lietuva jau prarado prasme Taciau V Leninas tos minties nepalaike ir liepos 12 d sutartis buvo pasirasyta O liepos 14 d sulauzydama taikos sutartį Raudonoji armija uzeme Vilniu ir tese puolima Varsuvos kryptimi Rugpjucio 6 d Lietuvos ir Sovietu Rusijos atstovai pasirase papildoma susitarima pagal kurį Vilnius iki rugsejo 1 d turejo buti perduotas Lietuvai Rugsejo pradzioje į Vilniu atvyko Sovietu Rusijos pasiuntinys T Akselrodas ir įteike Lietuvos vyriausybei 3 mln rubliu vertes aukso lydinius Sį zingsnį paskatino pralaimetas Raudonosios armijos musis prie Vyslos po kurio Lenkijos kariuomene perejo į kontrpuolima Todel Sovietu Rusijai nebeliko nieko kito kaip vykdyti rugpjucio 6 d susitarima Raudonoji armija is Vilniaus atsitrauke 1920 m rugsejo 26 d bet spalio 9 d Vilniu uzeme Lenkijos kariuomenes daliniai Praejus dviem dienoms po sutarties pasirasymo liepos 14 d Sovietu Rusija isstume Lenkijos kariuomene is Vilniaus taip įvykdydama Antantes valstybiu sprendima grazinti Vilniu ir rytines zemes Lietuvai atsitraukiant uz vadinamosios Kerzono linijos todel liepos 15 d Lietuvos kariuomenei įzengus į Vilniu Lietuvos daliniai Vilniuje rado Raudonaja armija Diplomatiniais kanalais buvo susitarta kad Raudonoji armija trimis etapais perleis Vilniaus krasta 1920 m rugpjucio 6 d Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį taciau Lietuvai nepavyko įsitvirtinti Rytu Lietuvoje ne tik de jure bet ir de facto Vilniuje tebuvo 3 Lietuvos armijos batalionai Dabartines Lenkijos teritorija priskirta Lietuvai pagal taikos sutartįValstybes sienos linija Valstybes sienu linija nebuvo iki galo nubrezta nuo pat Veimaro respublikos iki Latvijos ir sutartis nurode kad Lietuva ir Lenkija pacios turi nustatyti savo valstybine siena ruoze nuo Veimaro respublikos iki sutartyje nubreztosios linijos kuri prasidejo nuo ten kur Gorodniankos upe įteka į Bebro upe Lietuvos valstybes siulyta linija Lenkijai buvo siena kuri prasideda nuo Veimaro respublikos sienos ir eina buvusia Suvalku gubernijos ir Lomzos gubernijos sienos riba kuri prasideda ties Pzepiorkos ezero rytine pakrante tada eina į rytus pro Tobylkos kaimo pietu sona tada pro Barsciu kaimo siaurinį sona toliau pro Krosuvkos kaimo siaurinį sona Bargluvkos kaimo pietinį sona ir tada sienos linija eina į rytus iki Augustavo kanalo Toliau siena eina į pietus Augustavo kanalu iki sio susijungimo su Metos upe Toliau į pietus Metos upe iki sios santakos su Bebro upe Toliau sienos linija eina Bebro upe į siaures rytus iki tos vietos kur Gorodniankos upe įteka į Bebro upe tolumo apie 2 varstus 2 1 km į rytus nuo Carnaliaso kaimo Tik nuo sios vietos iki Latvijos sienos buvo nubrezta valstybine sienos linija tarp Lietuvos ir Sovietu Rusijos Toliau siena eina Gorodniankos upe tarp Chmelniku ir Chmeluvkos kaimu tada tarp Levku ir Olsos kaimu Nuo ten sausuma į Veselavo kaimo pietu sona nuo ten bevardziu Kamenos upes intaku iki tos vietos kur tasis intakas įteka į minetaja Kamenos upe tolumo apie varsta nuo Veselavo kaimo Toliau Kamenos upes tekme aukstyn tolumo apie varsta Nuo ten sausuma link Nerastnaja kaimo ligi pat bevardzio Sidros upes intako versmiu toliau tuo intaku iki jo santakos su Sidros upe tolumo apie varsta nuo Siderkos kaimo Nuo ten Sidros upes tekme tarp Sestaku ir Siderkos kaimu pro Sidros miestelį Toliau tarp Jurasiu ir Ogorodniku kaimu pro Beniasiu ir Litvinku kaimus Toliau tarp Zveranu ir Timaniu kaimu iki Lovciku kaimo nuo ten sausuma į Valkusiu kaimo pietu sona nuo ten į Cupranavo kaimo siaures sona Toliau į aukstuma kurioje stovi trigonometrinis punktas 108 0 tolumo apie varsta į pietus nuo Navodieliu kaimo Toliau į Tolciu sodybu siaures sona tolumo mazdaug varstas į siaure nuo ju Ties siuo tasku siena pasiekia dabartine Lenkijos ir Gudijos valstybine siena Lietuvos zemelapis leistas Lietuvos prekybos ir pramones banko 1918 1926 m Zalia spalva pazymetos Lenkijos uzimtos zemes kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai Nuo ten į Dubavosios kaimo pietu sona toliau Induros upe pro Luskiu kaima pro Induros miestelį pro Prokapaviciu kaima pro Bieliavo kaima Toliau Lasos upe pro Bebrauninku kaima ir toliau sita upe iki jos santakos su Svislocim Toliau Svislocies upe iki jos santakos su Nemunu nuo ten Nemunu ligi Berezinos Berzunos upes ziociu Toliau Berzunos Islocies ir Volozinkos upemis Volozino miesto vakaru sonu Brilku Burloku Burmoku ir Poliksciausciznos kaimu siaures sonu Nuo ten į siaures rytus Mielasiu ir Gintausciznos Menzikausciznos kaimu rytu sonu tolumo apie varsta nuo ju Toliau į siaures rytus į Cholchlo miesto vakaru sona tolumo apie varsta nuo jo Toliau Suchanarovsciznos kaimo vakaru sonu tolumo apie varsta nuo jo Nuo ten siena pasuka į siaures rytus į Berezovcu kaimo vakaru sona tolumo nuo jo apie viena varsta Toliau į siaures rytus Vaskauciu kaimo vakaru sonu nuo ten Lialkovsciznos kaimo vakaru sonu tolumo apie viena varsta nuo jo Nuo ten pasuka į siaure į Kuliausciznos kaimo vakaru sona ir nuo ten į siaure tarp Dreniu ir Zerloku kaimu Nuo ten į siaures vakarus Garavinos kaimo rytu sonu ir Adomaviciu kaimo vakaru sonu Toliau į Misleviciu kaimo rytu sona toliau Buchovsciznos kaimo rytu sonu į Molodecnos stotį kuria perkerta taip kad gelezinkelio Vilniaus Molodecnos Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje o gelezinkelio Vileikos Molodecnos Minsko linija Sovietu Rusijos teritorijoje Nuo ten Buchovkos upe iki jos santakos su Usa ta upe iki Usos kaimo Nuo ten pasuka į siaures rytus ir eina sausuma Slobodkos Dolgosios Prentos kaimu vakaru sonu Nuo ten Narocies upe ir prie Ceremscicos kaimo tolumo apie varsta nuo jo pasuka į siaure ir eina Bliados ezero rytu sonu tolumo apie varsta nuo jo eina į siaure per Miastros ezera ir isejusi is sio ezero sausuma tarp Pikolciu kaimo is vakaru sono ir Minciakiu kaimo is rytu sono Toliau į siaure ir Volocako kaimo vakaru sonu tolumo apie varsta nuo jo Nuo ten į siaure per Medziolo ezera į Psegrodo kaimo vakaru sona tolumo mazdaug vienas varstas nuo jo Nuo ten į Medziolos upes versmes ir ta upele iki jos santakos su Dysna Nuo ten siena eina sausuma į siaures rytus į Baravosios kaimo vakaru sona tolumo mazdaug varstas nuo jo Toliau į siaures rytus per Mykoliskiu ezera Toliau Nisciankos upe iki Oziraiciu ezero paraleles į Repiscios vienasedzio vakaru sona į Zamosies vakaru sona Zalvos ezera Zalvos upe per Drivetu ezera į Ceno Cno ir Nespizos ezera Toliau į siaure per Niedriavo ezera ir nuo sio ezero Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos ir Vilniaus gubernijos siena ir toliau į Dauguvos upe ties Safranavo palivarku ir pasiekia Latvijos siena Vilniaus krasto praradimasPagrindinis straipsnis Suvalku sutartis 1920 m spalio 7 d Suvalkuose Lietuvos ir Lenkijos įgaliotosios delegacijos pasirase paliaubu sutartį kuri turejo įsigalioti spalio 10 d Ja tarp abieju valstybiu buvo nustatyta demarkacine linija pagal kuria Vilnius teko Lietuvai 1920 m spalio 9 d generolas Liucjanas Zeligovskis neviesai pritariant Lenkijos vyriausybei grubiai paminant tarptautine teise inscenizavo lenku kariu bei Vilniaus krasto gyventoju maista ir staigiu puolimu uzeme Vilniu kur įkure Vidurio Lietuvos valstybe 1922 metais Vidurio Lietuva prijungta prie Lenkijos Lietuvos sostine ir etnine Rytu Lietuvos teritorija isbuvo lenku valdzioje iki 1939 m rugsejo Iki tada ten vyko polonizacijos priverstinio lenkinimo procesai Dalies Vilniaus krasto atgavimasTarybu Sajunga 1939 m spalio 10 d Lietuvos TSRS sutartimi perdave mazesne Vilniaus krasto dalį Lietuvai 6909 km teritorija su 490000 gyventoju Jau kita diena Kaune Vytauto Didziojo karo muziejaus sodelyje organizuota didziule Vilniaus grįzimo dziaugsmo svente kurioje dalyvavo tukstanciai zmoniu Po sutarties su Lietuva pasirasymo Vilniu apiplese sovietai Jie demontavo ir isveze į Minska didele dalį radijo aparatu popieriaus konservu aliejaus fabriku radijo stoties įrengimu kliniku aparaturos gelezinkelio linijose stovejusiu elektros stoteliu įstaigu baldu svarbesniu archyvu fondus bei strukturu dokumentus vertingesnes biblioteku knygas maisto atsargas Vilnius tiesiogine zodzio prasme atsidure ant bado slenkscio Kaune buvo įkurtas kuris turejo organizuoti paramos teikima ir paskirstyma Tukstantines sumas ir savo produkcija komitetui aukojo stambiausios Lietuvos Respublikos įmones akcija taip pat pareme ir visuomene Vienas pagrindiniu uzdaviniu teko Lietuvos kariuomenei kuri turejo perimti naujos valstybines sienos su SSRS apsauga įzengti į Vilniu ir visame kraste atkurti tvarka ir sauguma Siam tikslui įgyvendinti is įvairiu kariuomenes daliniu buvo suformuota kurios vadu 1939 m spalio 12 d paskirtas Lietuvos Respublikos kariuomenes 1 osios pestininku divizijos vadas divizijos generolas Vincas Vitkauskas Vilniaus rinktines pagrinda sudare 1 asis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino pulkas su 1 ojo artilerijos pulko viena artilerijos grupe 7 ojo pestininku Zemaiciu kunigaikscio Butigeidzio pulkas be vieno bataliono su 1 ojo artilerijos pulko viena baterija vienas 9 ojo pestininku Lietuvos kunigaikscio Vytenio pulko batalionas 3 asis dragunu Gelezinio Vilko pulkas su viena raitaja baterija 6 lengvuju tanku buriai viena motorizuota inzinerijos kuopa 2 asis ulonu Lietuvos Kunigaikstienes Birutes pulkas su viena raitaja baterija be Vilkaviskyje dislokuoto eskadrono 5 ojo pestininku Lietuvos didziojo kunigaikscio Kestucio pulko vienas batalionas 4 ojo pestininku Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko vienas batalionas 3 ojo artilerijos pulko viena baterija 3 ojo pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Vytauto Didziojo pulko vienas batalionas Vilniaus komendantura Tiketasi kad zygiuojantiems kariuomenes daliniams gali pasipriesinti Lenkijos kariuomenes likuciai todel nurodyta imtis visu atsargumo ir saugumo priemoniu 1939 m spalio 18 d buvo isleistas specialus kariuomenes vado įsakymas pasirasytas brigados generolo Stasio Rastikio ir kariuomenes stabo virsininko divizijos generolo Stasio Pundzeviciaus su kuriuo turejo buti supazindinti visi Vilniaus rinktines kariai pries pradedami zygį į Vilniu Is karininku reikalauta organizuotumo kariu tvarkos palaikymo Per zygį buvo draudziamas alkoholiniu gerimu vartojimas Oficialios zengimo per demarkacine linija iskilmes buvo Ukmerges Sirvintu voros ruoze 1939 m spalio 28 d 12 val 15 min is triju miesto pusiu į Vilniu įzenge Vilniaus rinktine Spalio 29 d sekmadienį Gedimino kalno pilies bokste įvyko iskilmingas Lietuvos Respublikos tautines veliavos pakelimas Ausros vartu koplycioje po 19 os metu pertraukos buvo aukojamos Misios lietuviu kalba o iskilmes baigtos Vilniaus įgulos paradu kuriam vadovavo generalinio stabo pulkininkas Antanas Breimelis taip pat Rasu kapinese pagerbti zuve ir ten palaidoti Nepriklausomybes kovu dalyviai Vilniaus mieste ir visame kraste imta kurti Lietuvos Respublikos valdzios institucijas Vilniue įsikure Finansu Zemes ukio Svietimo Vidaus reikalu ministeriju bei Sveikatos apsaugos Spaudos ir draugiju departamentu įgaliotiniai 1940 m rugpjucio 3 d TSRS Auksciausiosios Tarybos 7 oji sesija nutare Lietuvos TSR perduoti ta Baltarusijos TSR teritorijos dalį kurioje gyventoju dauguma sudare lietuviai Lapkricio 6 d prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km Vilniaus krasto teritorija padidejo iki 9546 km kurioje tuo metu gyveno 565 400 gyv GalerijaLietuvos kariuomene pakeliui į Vilniu 1939 m spalio 26 d 1939 m spalio 27 d pasienio policijos karininkams perpjovus pasienio uzkarda prasidejo kariuomenes zygis į Vilniu Vilniaus gyventojai sveikina Lietuvos karius Lietuvos kariuomenes paradas Gedimino prospekteSaltiniaiIsnasos Antanavicius Ugnius Kanadoje laimingo atsitiktinumo deka rastas 1920 m Lietuvos sutarties su Sovietu Rusija originalas 15min lt Lietuvos Zinijos draugija Lietuvos taikos sutartis su Rusija 1920 m liepos men 12 d 4 7 psl 1990 m Vilnius Lietuvos Zinijos draugija Lietuvos taikos sutartis su Rusija 1920 m liepos men 12 d 10 11 psl 1990 m Vilnius Literatura A Sapoka Lietuvos istorija Prof J Vaicenonis Vilniaus atgavimas 1939 Lietuvos istorija Leidykla Sviesa 2012 Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija Vyriausybes zinios 1920 11 30 nr 53 psl 1 11 VideokronikaZygis į Vilniu 1939 m spalio 27 28 d NuorodosLithuania and Soviet Government of Russia Peace Treaty and Protocol signed at Moscow July 12 1920 Archyvuota kopija 2022 03 08 is Wayback Machine projekto Sutarties zemelapiai 1 d Sutarties zemelapiai 2 d Sutarties priedas