Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stasys RaštikisGimė 1896 m rugsėjo 13 d KuršėnuoseMirė 1985 m gegužės 3 d 88 metai Los Andžele JAVPalaidotas a Petrašiūn
Stasys Raštikis
| Stasys Raštikis | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. rugsėjo 13 d. Kuršėnuose |
| Mirė | 1985 m. gegužės 3 d. (88 metai) Los Andžele, JAV |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Smetonaitė-Raštikienė |
| Vaikai | Aldona Raštikytė, Laimutė Raštikytė, Meilutė Raštikytė. |
| Veikla | Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais | |
Stasys Raštikis (1896 m. rugsėjo 13 d. Kuršėnuose – 1985 m. gegužės 3 d. Los Andžele, JAV) – Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras.
Išsilavinimas
Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į Rusijos imperijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų – turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.
1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Veikla
Nuo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 5-ojo pėstininkų pulko 1-os kuopos karininkas. Tuo metu Stasio Raštikio pulkas aktyviai dalyvavo kautynėse su lenkais ir bolševikais Zarasų, Žiežmarių, Dusetų, Vievio, Avilių rajonuose, kovojo Latvijoje ties Daugpiliu. Kovose su Raudonąja armija du kartus buvo sunkiai sužeistas. Po antro sužeidimo pateko rusams į nelaisvę, buvo laikomas Tulos koncentracijos stovykloje, Maskvos kalėjimuose.
1921 m. pasikeitus kaliniais, grįžo į Lietuvą ir tęsė karinę tarnybą 5-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulke. 1928 m. perkeltas į Lietuvos kariuomenės štabą, nuo 1928 m. majoras.
1929 m. birželio 29 d. vedė mokytoją Eleną Smetonaitę (prezidento A. Smetonos dukterėčia).
1929 m. baigė Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrių, 1932 m. – Vokietijos kariuomenės Generalinio štabo karo akademiją. Baigęs studijas, sparčiai kilo karjeros laiptais: 3-iojo pėstininkų pulko vado pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, 5-ojo pėstininkų pulko vadas, 3-iosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas, generalinio štabo valdybos viršininkas. Nuo 1934 m. lapkričio 23 d. pulkininkas, nuo 1934 m. iki 1940 m. balandžio 22 d. Lietuvos kariuomenės vadas, divizijos generolas.
Nuo 1938 m. kovo 24 d. iki 1938 m. gruodžio 5 d. Ministro pirmininko Vlado Mirono vyriausybėje laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Tarybų valdžios metais laikinai ėjo Raudonosios armijos 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse atsakingas karininko pareigas. 1940 m. gruodžio mėn. išėjo į atsargą.
Matydamas, kad gali būti suimtas, 1941 m. kovo 19 d. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. birželio 23 d. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Iš pradžių dirbo Lietuvos laikinojoje vyriausybėje krašto apsaugos ministru, vėliau – Karo muziejuje.
1944 m. vasarą Raštikių šeima emigravo į Vokietiją, kurį laiką gyveno Regensburgo ir Scheinfeldo stovyklose. 1949 m. persikėlė į JAV, iki 1951 m. dirbo darbininku fabrike. 1951–1952 m. Sirakūzų universitete dėstė rusų kalbą, 1952–1955 m. pirmininkavo Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) ir Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) skyriams, atstovavo VLIKui Europoje, tarnavo Vašingtone. Nuo 1955 m. dėstė JAV kariuomenės aukštojoje kalbų mokykloje, nuo 1963 m. profesorius; 1968 m. išėjo į pensiją.
Mirė 1985 m. gegužės 3 d. Los Andžele, 1993 m. lapkričio 22 d. jo palaikai pervežti į Kauną ir palaidoti Petrašiūnų kapinių panteone.
Į Sibirą buvo ištremtos S. Raštikio 1, 4 ir 11 metų amžiaus jo dukterys.
Darbai
S. Raštikis parašė penkis karinius vadovėlius, atsiminimų, apmąstymų ir polemikos knygas „Kovose dėl Lietuvos“ (2 dalys), „Įvykiai ir žmonės“ (3 tomai), „Lietuvos likimo keliais“ (4 tomai), per tūkstantį straipsnių spaudoje: „Karo archyve“, „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Trimite“, „Lietuvių archyve“, „Dirvoje“, „Tėvynės sarge“, Amerikos spaudoje.
Įvertinimas
1996 m., švenčiant 100-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadintas pagrindinis Kuršėnų mieste Stasio Raštikio tiltas.
Stasys Raštikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais.
- Vyčio Kryžiaus I-os rūšies V laipsnio ordinas su kardais (1919 m. už pasižymėjimą kautynėse per karą už Lietuvos nepriklausomybę. Jį St. Raštikis gavo ne kaip aukštas vadas, bet kaip paprastas eilinis jaunas karininkas);
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto II-o laipsnio ordinas su žvaigžde;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III-čio laipsnio ordinas (1928 m.);
- Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis;
- Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti medalis;
- Šaulio (Lietuvos šaulių sąjungos) žvaigždė;
- Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (sidabrinis, kuris buvo duodamas tik Klaipėdos krašto atvadavimo vadams);
- Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (bronzinis, kuriuo buvo apdovanoti visi Klaipėdos atvadavimo dalyviai);
- Lietuvos šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti medalis;
- Lietuvos skautų sąjungos vyriausias Geležinio Vilko ordinas;
- Lietuvos ugniagesių sąjungos Artimui Pagalbos I-mo laipsnio ordinas;
- Jaunosios Lietuvos sąjungos I-mo laipsnio žyminys;
- Prancūzijos Garbės Legiono II-o laipsnio ordinas, su žvaigžde;
- Švedijos karaliaus Vazos III-o laipsnio ordinas;
- Švedijos karališkas kardų ordinas;
- Anglijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elzbietos karūnavimo medalis;
- Suomijos Schuetzcorps kryžius;
- Estijos Laisvės Erelio I-o laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde;
- Latvijos Trijų Žvaigždžių I laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde;
- Lenkijos Polonia Restituta I-mo laipsnio ordinas, aukso kryžius su perpetine juosta ir žvaigžde;
- Latvijos Aizsargs kryžius;
- Latvijos Aizsardzibas Biedribas medalis;
- Latvijos nepriklausomybės dešimtmečiui ir kovoms už nepriklausomybę paminėti medalis.
Nuorodos
- Vizitas į Estiją 1939 m. (filmas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Raštikis, Kas yra Stasys Raštikis? Ką reiškia Stasys Raštikis?
Stasys RastikisGime 1896 m rugsejo 13 d KursenuoseMire 1985 m geguzes 3 d 88 metai Los Andzele JAVPalaidotas a Petrasiunu kapineseSutuoktinis e Elena Smetonaite RastikieneVaikai Aldona Rastikyte Laimute Rastikyte Meilute Rastikyte Veikla Lietuvos kariuomenes vadas generolas politikas LR krasto apsaugos ministrasAlma mater 1929 m Lietuvos universitetasZymus apdovanojimai12 Lietuvos ordinu bei medaliu ir 5 garbes zenklais 11 kitu valstybiu ordinais bei medaliais ir 3 garbes zenklais Stasys Rastikis 1896 m rugsejo 13 d Kursenuose 1985 m geguzes 3 d Los Andzele JAV Lietuvos kariuomenes vadas generolas politikas LR krasto apsaugos ministras Rastikis su Lietuvos kariuomenes veliava ceremonijos metu 1939 m Generolas Berlyno Kaiserhofo viesbutyje kalbasi su Vokietijos admirolu Kanariu ir Uzsienio reikalu ministru Ribentropu 1939 m balandzio 21 d Vizitas į Lenkija 1939 m Generolo kapas Petrasiunu kapineseIssilavinimasBaiges Duksto pradzios mokykla ir Zarasu progimnazija 1915 m stojo savanoriu į Rusijos imperijos kariuomene Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare kovesi Lietuvoje Galicijoje Rumunijoje rusu turku fronte 1917 m baige Tifliso Tbilisio karo mokykla ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte 1918 m pavasarį grįzo į Lietuva įstojo į Kauno kunigu seminarija VeiklaNuo 1919 m Lietuvos kariuomenes savanoris 5 ojo pestininku pulko 1 os kuopos karininkas Tuo metu Stasio Rastikio pulkas aktyviai dalyvavo kautynese su lenkais ir bolsevikais Zarasu Ziezmariu Dusetu Vievio Aviliu rajonuose kovojo Latvijoje ties Daugpiliu Kovose su Raudonaja armija du kartus buvo sunkiai suzeistas Po antro suzeidimo pateko rusams į nelaisve buvo laikomas Tulos koncentracijos stovykloje Maskvos kalejimuose 1921 m pasikeitus kaliniais grįzo į Lietuva ir tese karine tarnyba 5 ajame pestininku Didziojo Lietuvos kunigaikscio Kestucio pulke 1928 m perkeltas į Lietuvos kariuomenes staba nuo 1928 m majoras 1929 m birzelio 29 d vede mokytoja Elena Smetonaite prezidento A Smetonos dukterecia 1929 m baige Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriu 1932 m Vokietijos kariuomenes Generalinio stabo karo akademija Baiges studijas sparciai kilo karjeros laiptais 3 iojo pestininku pulko vado pavaduotojas ir Vytauto Didziojo karininku kursu lektorius 5 ojo pestininku pulko vadas 3 iosios pestininku divizijos stabo virsininkas generalinio stabo valdybos virsininkas Nuo 1934 m lapkricio 23 d pulkininkas nuo 1934 m iki 1940 m balandzio 22 d Lietuvos kariuomenes vadas divizijos generolas Nuo 1938 m kovo 24 d iki 1938 m gruodzio 5 d Ministro pirmininko Vlado Mirono vyriausybeje laikinai ejo krasto apsaugos ministro pareigas Tarybu valdzios metais laikinai ejo Raudonosios armijos 29 ajame teritoriniame sauliu korpuse atsakingas karininko pareigas 1940 m gruodzio men isejo į atsarga Matydamas kad gali buti suimtas 1941 m kovo 19 d pasitrauke į Vokietija 1941 m birzelio 23 d is Vokietijos grįzo į Lietuva Is pradziu dirbo Lietuvos laikinojoje vyriausybeje krasto apsaugos ministru veliau Karo muziejuje 1944 m vasara Rastikiu seima emigravo į Vokietija kurį laika gyveno Regensburgo ir Scheinfeldo stovyklose 1949 m persikele į JAV iki 1951 m dirbo darbininku fabrike 1951 1952 m Sirakuzu universitete deste rusu kalba 1952 1955 m pirmininkavo Amerikos Lietuviu Tarybos ALT ir Bendrojo Amerikos Lietuviu Fondo BALF skyriams atstovavo VLIKui Europoje tarnavo Vasingtone Nuo 1955 m deste JAV kariuomenes aukstojoje kalbu mokykloje nuo 1963 m profesorius 1968 m isejo į pensija Mire 1985 m geguzes 3 d Los Andzele 1993 m lapkricio 22 d jo palaikai pervezti į Kauna ir palaidoti Petrasiunu kapiniu panteone Į Sibira buvo istremtos S Rastikio 1 4 ir 11 metu amziaus jo dukterys DarbaiS Rastikis parase penkis karinius vadovelius atsiminimu apmastymu ir polemikos knygas Kovose del Lietuvos 2 dalys Įvykiai ir zmones 3 tomai Lietuvos likimo keliais 4 tomai per tukstantį straipsniu spaudoje Karo archyve Musu zinyne Karyje Trimite Lietuviu archyve Dirvoje Tevynes sarge Amerikos spaudoje Įvertinimas1996 m svenciant 100 asias gimimo metines jo vardu pavadintas pagrindinis Kursenu mieste Stasio Rastikio tiltas Stasys Rastikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinu bei medaliu ir 5 garbes zenklais 11 kitu valstybiu ordinais bei medaliais ir 3 garbes zenklais Vycio Kryziaus I os rusies V laipsnio ordinas su kardais 1919 m uz pasizymejima kautynese per kara uz Lietuvos nepriklausomybe Jį St Rastikis gavo ne kaip aukstas vadas bet kaip paprastas eilinis jaunas karininkas Didziojo Lietuvos kunigaikscio Vytauto II o laipsnio ordinas su zvaigzde Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino III cio laipsnio ordinas 1928 m Lietuvos kariuomenes kurejo savanorio medalis Lietuvos nepriklausomybes desimtmeciui pamineti medalis Saulio Lietuvos sauliu sajungos zvaigzde Klaipedos krasto atvadavimo medalis sidabrinis kuris buvo duodamas tik Klaipedos krasto atvadavimo vadams Klaipedos krasto atvadavimo medalis bronzinis kuriuo buvo apdovanoti visi Klaipedos atvadavimo dalyviai Lietuvos sauliu sajungos dvidesimtmeciui pamineti medalis Lietuvos skautu sajungos vyriausias Gelezinio Vilko ordinas Lietuvos ugniagesiu sajungos Artimui Pagalbos I mo laipsnio ordinas Jaunosios Lietuvos sajungos I mo laipsnio zyminys Prancuzijos Garbes Legiono II o laipsnio ordinas su zvaigzde Svedijos karaliaus Vazos III o laipsnio ordinas Svedijos karaliskas kardu ordinas Anglijos karaliaus Jurgio VI ir karalienes Elzbietos karunavimo medalis Suomijos Schuetzcorps kryzius Estijos Laisves Erelio I o laipsnio ordinas perpetine juosta su zvaigzde Latvijos Triju Zvaigzdziu I laipsnio ordinas perpetine juosta su zvaigzde Lenkijos Polonia Restituta I mo laipsnio ordinas aukso kryzius su perpetine juosta ir zvaigzde Latvijos Aizsargs kryzius Latvijos Aizsardzibas Biedribas medalis Latvijos nepriklausomybes desimtmeciui ir kovoms uz nepriklausomybe pamineti medalis NuorodosVizitas į Estija 1939 m filmas