Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lenartas Georgas Meris est Lennart Georg MeriEstijos prezidentasGimė 1929 m kovo 29 d Talinas EstijaMirė 2006 m kovo 14
Lennart Meri
| Lenartas Georgas Meris est. Lennart-Georg Meri | |
|---|---|
| Estijos prezidentas | |
| Gimė | 1929 m. kovo 29 d. Talinas, Estija |
| Mirė | 2006 m. kovo 14 d. (76 metai) Talinas, Estija |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina Meri ir Helle Meri |
| Estijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1992 m. spalio 6 d. – 2001 m. spalio 8 d. |
| Ankstesnis | |
| Vėlesnis | Arnold Rüütel |
| Vikiteka | Lennart-Georg Meri |
Lenartas Georgas Meris (Lennart-Georg Meri; 1929 m. kovo 29 d. – 2006 kovo 14 d.) – Estijos rašytojas, kino režisierius, politikas, istorikas, Estijos prezidentas nuo 1992 m. iki 2001 m. Estijos nepriklausomybės judėjimo vadovas.
Biografija
Jaunystė ir tremtis
Lennart-Georg Meri gimė Taline. Jo tėvas buvo Estijos diplomatas ir V. Šekspyro vertėjas Georg Meri, o motina – Estijos švedė Alice-Brigitta Engmann. Su šeima jis jaunas paliko tėvynę ir studijavo Berlyne, Paryžiuje devyniose skirtingose mokyklose keturiomis kalbomis. Jo maloniausi atsiminimai iš Paryžiaus Janson de Sailly licėjaus. Be estų kalbos jis laisvai kalbėjo suomiškai, prancūziškai, vokiškai, angliškai ir rusiškai.
Kai Tarybų Sąjunga okupavo Estiją 1940 m. birželį, didelė Merių šeima buvo Taline. Ji skilo tarp sovietų ir sąjungininkų rėmėjų ir Estijos savarankiškimo šalininkų.. Lenarto pusbrolis Arnold Meri stojo į Raudonąją armiją ir greitai tapo Tarybų Sąjungos didvyriu. Tuo tarpu 1941 m. kita dalis Merių šeimos, tarp jų ir Lenartas, buvo ištremta į Sibirą su tūkstančiais kitų estų, latvių, lietuvių. Šeimos tėvai būdavo uždaromi į atskiras koncentracijos stovyklas, kur mažai kas išgyveno. Dvylikos metų Lenartas Meris dirbo medkirčiu Sibire.
Sibire Lenartas susidomėjo Uralo kalbomis, kuriomis kalbėjo Sibire ir kurioms priklausė estų kalba. Uralo tautų kultūra buvo jo viso gyvenimo darbo motyvas. L. Meris dalyvavo ekspedicijose į atokias TSRS vietoves, kurių metu tyrinėjo mažų finougrų tautų kultūrą ir istoriją, parašė istorinių etnografinių ir kelionių knygų bei sukūrė šia tematika filmų.
Rašytojo veikla ir kino režisūra
Merių šeima išgyveno ir 1946 m. grįžo į Estiją, kur Lenartas 1953 m. baigė Tartu universiteto Istorijos ir kalbų fakultetą su pagyrimu. Jis pasipiršo pirmajai žmonai 1953 m. kovo 5 d. – Stalino mirties dieną, sakydamas „atsiminkime šitą laimingą dieną amžinai“. Sovietai neleido jam dirbti istoriku, tad jis nuo 1953 m. dirbo dramaturgu „Vanemuine“ teatre, Tartu. Nuo 1955 m. – Estijos radijo vaidinimų prodiuseris, nuo 1964 m. – kino studijos „Tallinfilm“ režisierius. Keli jo filmai sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo. Po 20 metų draudimų, sovietai leido Lenartui Meriui keliauti už Geležinės uždangos po 1970 m. ir jis pasinaudojo šia galimybe priminti Suomijai apie Estijos gyvavimą. Jis užmezgė glaudžius ryšius su politikais, žurnalistais ir užsienio estais. Jis buvo pirmasis estas užsienyje išspausdinęs protestą prieš sovietų planus Estijoje kasti fosfatus, kurių eksploatavimas trečdalį šalies paverstų negyvenama teritorija. Estijoje gamtosaugos protestai peraugo į maištą prieš sovietus – Dainuojančią revoliuciją. Lenarto Merio kalba „Ar estai turi vilties?“ nagrinėjo estų tautos problemas ir turėjo didelį atgarsį užsienyje.
Politinė veikla
1988 m. Meris tapo Estijos Liaudies fronto, kuris bendradarbiavo su analogiškomis organizacijomis Latvijoje ir Lietuvoje, vienu iš įkūrėju. Po pirmų komunistų nekontroliuojamų daugpartinių rinkimų 1990 m. Lenartas Meris tapo Estijos užsienio reikalų ministru. Jo pirmasis uždavinys buvo sukurti Užsienio reikalų ministeriją. Jis sutelkė apie save jaunų žmonių, kurių daugelis kalbėjo angliškai, grupę, kad užmegztų ryšius su Vakarais ir atstovautų Estijai užsienyje. Jis buvo pirmasis rytų europietis gavęs svečio teises NATO būstinėje Briuselyje.
Prezidentavimas
Po trumpo darbo Estijos ambasadoriumi Suomijoje, 1992 m. spalio 6 d. Lenartas Meris buvo išrinktas antruoju Estijos prezidentu. Jis buvo Tėvynės sąjungos (est. Isamaaliit) kandidatu. Nors buvęs komunistas Arnold Rüütel pirmo balsavimo metu pirmavo 42 procentais, galutinį balsą turėjo parlamentas, kuriame daugumą sudarė Tėvynės sąjungos nariai. Per rinkimų kampaniją dešinieji radikalai bandė įrodyti tariamus Lenarto Merio ryšius su KGB. Tačiau šie kaltinimai nepakenkė Merio įvaizdžiui. 1996 m. rugsėjo 20 d. jis buvo perrinktas antrai kadencijai. Prezidento pareigose siekė stiprinti Estijos valstybingumą, buvo Estijos narystės ES ir NATO šalininkas, siekė kompromisų su Rusija dėl rusakalbių mažumos teisių, prisidėjo prie santykių su Latvija ir Lietuva plėtojimo.
1994 m. Estijos Laikraščių Asociacija Lenartą Merį paskelbė Metų spaudos priešu. Tačiau 1998 m. jis gavo spaudos draugo apdovanojimą. 1999 m. jis vėl tapo spaudos priešu.
Mirtis
2005 m. Lenartui Meriui buvo diagnozuotas smegenų auglys. Rugpjūčio mėnesį jam buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas piktybinis auglys. L. Meris mirė 2006 m. kovo 14 d. rytą Talino ligoninėje. Per televiziją prezidentas Arnold Rüütel pareiškė „per devynerius metus būdamas valstybės galva Meris atkūrė prezidento postą ir Estijos respubliką plačiausia prasme“.
Išnašos
- Meri Lennart-Georg (Lenartas Georgas Meris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 701-702 psl.
- Entisen presidentin serkkua syytetään neuvostoajan kyydityksistä Archyvuota kopija 2006-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- Eesti Ajalehtede Liit 3 December 1999: Ajalehtede Liit pidas täiskogu, valis pressisőbra Archyvuota kopija 2012-02-08 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Estijos Respublikos prezidentas 1992 - 2001 m. | Po to: Arnoldas Riuitelis |
| Prieš tai: Arnoldas Grenas | Estijos Respublikos užsienio reikalų ministras 1990 - 1992 m. | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lennart Meri, Kas yra Lennart Meri? Ką reiškia Lennart Meri?
Lenartas Georgas Meris est Lennart Georg MeriEstijos prezidentasGime 1929 m kovo 29 d Talinas EstijaMire 2006 m kovo 14 d 76 metai Talinas EstijaSutuoktinis e Regina Meri ir Helle MeriEstijos prezidentasĖjo pareigas 1992 m spalio 6 d 2001 m spalio 8 d AnkstesnisVelesnis Arnold RuutelVikiteka Lennart Georg Meri Lenartas Georgas Meris Lennart Georg Meri 1929 m kovo 29 d 2006 kovo 14 d Estijos rasytojas kino rezisierius politikas istorikas Estijos prezidentas nuo 1992 m iki 2001 m Estijos nepriklausomybes judejimo vadovas BiografijaJaunyste ir tremtis Lennart Georg Meri gime Taline Jo tevas buvo Estijos diplomatas ir V Sekspyro vertejas Georg Meri o motina Estijos svede Alice Brigitta Engmann Su seima jis jaunas paliko tevyne ir studijavo Berlyne Paryziuje devyniose skirtingose mokyklose keturiomis kalbomis Jo maloniausi atsiminimai is Paryziaus Janson de Sailly licejaus Be estu kalbos jis laisvai kalbejo suomiskai prancuziskai vokiskai angliskai ir rusiskai Kai Tarybu Sajunga okupavo Estija 1940 m birzelį didele Meriu seima buvo Taline Ji skilo tarp sovietu ir sajungininku remeju ir Estijos savarankiskimo salininku Lenarto pusbrolis Arnold Meri stojo į Raudonaja armija ir greitai tapo Tarybu Sajungos didvyriu Tuo tarpu 1941 m kita dalis Meriu seimos tarp ju ir Lenartas buvo istremta į Sibira su tukstanciais kitu estu latviu lietuviu Seimos tevai budavo uzdaromi į atskiras koncentracijos stovyklas kur mazai kas isgyveno Dvylikos metu Lenartas Meris dirbo medkirciu Sibire Sibire Lenartas susidomejo Uralo kalbomis kuriomis kalbejo Sibire ir kurioms priklause estu kalba Uralo tautu kultura buvo jo viso gyvenimo darbo motyvas L Meris dalyvavo ekspedicijose į atokias TSRS vietoves kuriu metu tyrinejo mazu finougru tautu kultura ir istorija parase istoriniu etnografiniu ir kelioniu knygu bei sukure sia tematika filmu Rasytojo veikla ir kino rezisura Meriu seima isgyveno ir 1946 m grįzo į Estija kur Lenartas 1953 m baige Tartu universiteto Istorijos ir kalbu fakulteta su pagyrimu Jis pasipirso pirmajai zmonai 1953 m kovo 5 d Stalino mirties diena sakydamas atsiminkime sita laiminga diena amzinai Sovietai neleido jam dirbti istoriku tad jis nuo 1953 m dirbo dramaturgu Vanemuine teatre Tartu Nuo 1955 m Estijos radijo vaidinimu prodiuseris nuo 1964 m kino studijos Tallinfilm rezisierius Keli jo filmai sulauke teigiamo kritiku įvertinimo Po 20 metu draudimu sovietai leido Lenartui Meriui keliauti uz Gelezines uzdangos po 1970 m ir jis pasinaudojo sia galimybe priminti Suomijai apie Estijos gyvavima Jis uzmezge glaudzius rysius su politikais zurnalistais ir uzsienio estais Jis buvo pirmasis estas uzsienyje isspausdines protesta pries sovietu planus Estijoje kasti fosfatus kuriu eksploatavimas trecdalį salies paverstu negyvenama teritorija Estijoje gamtosaugos protestai peraugo į maista pries sovietus Dainuojancia revoliucija Lenarto Merio kalba Ar estai turi vilties nagrinejo estu tautos problemas ir turejo didelį atgarsį uzsienyje Politine veikla 1988 m Meris tapo Estijos Liaudies fronto kuris bendradarbiavo su analogiskomis organizacijomis Latvijoje ir Lietuvoje vienu is įkureju Po pirmu komunistu nekontroliuojamu daugpartiniu rinkimu 1990 m Lenartas Meris tapo Estijos uzsienio reikalu ministru Jo pirmasis uzdavinys buvo sukurti Uzsienio reikalu ministerija Jis sutelke apie save jaunu zmoniu kuriu daugelis kalbejo angliskai grupe kad uzmegztu rysius su Vakarais ir atstovautu Estijai uzsienyje Jis buvo pirmasis rytu europietis gaves svecio teises NATO bustineje Briuselyje Prezidentavimas Po trumpo darbo Estijos ambasadoriumi Suomijoje 1992 m spalio 6 d Lenartas Meris buvo isrinktas antruoju Estijos prezidentu Jis buvo Tevynes sajungos est Isamaaliit kandidatu Nors buves komunistas Arnold Ruutel pirmo balsavimo metu pirmavo 42 procentais galutinį balsa turejo parlamentas kuriame dauguma sudare Tevynes sajungos nariai Per rinkimu kampanija desinieji radikalai bande įrodyti tariamus Lenarto Merio rysius su KGB Taciau sie kaltinimai nepakenke Merio įvaizdziui 1996 m rugsejo 20 d jis buvo perrinktas antrai kadencijai Prezidento pareigose sieke stiprinti Estijos valstybinguma buvo Estijos narystes ES ir NATO salininkas sieke kompromisu su Rusija del rusakalbiu mazumos teisiu prisidejo prie santykiu su Latvija ir Lietuva pletojimo 1994 m Estijos Laikrasciu Asociacija Lenarta Merį paskelbe Metu spaudos priesu Taciau 1998 m jis gavo spaudos draugo apdovanojima 1999 m jis vel tapo spaudos priesu Mirtis 2005 m Lenartui Meriui buvo diagnozuotas smegenu auglys Rugpjucio menesį jam buvo atlikta operacija kurios metu buvo pasalintas piktybinis auglys L Meris mire 2006 m kovo 14 d ryta Talino ligonineje Per televizija prezidentas Arnold Ruutel pareiske per devynerius metus budamas valstybes galva Meris atkure prezidento posta ir Estijos respublika placiausia prasme IsnasosMeri Lennart Georg Lenartas Georgas Meris Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 701 702 psl Entisen presidentin serkkua syytetaan neuvostoajan kyydityksista Archyvuota kopija 2006 05 16 is Wayback Machine projekto Eesti Ajalehtede Liit 3 December 1999 Ajalehtede Liit pidas taiskogu valis pressisobra Archyvuota kopija 2012 02 08 is Wayback Machine projekto Politinis postasPries tai Estijos Respublikos prezidentas 1992 2001 m Po to Arnoldas RiuitelisPries tai Arnoldas Grenas Estijos Respublikos uzsienio reikalu ministras 1990 1992 m Po to