Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lengvoji atletika integralinė sporto šaka apimanti ėjimo bėgimo metimų šuolių rungtis Pavadinimas kilęs nuo gr athlon va
Lengvoji atletika
Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, apimanti ėjimo, bėgimo, metimų, šuolių rungtis. Pavadinimas kilęs nuo gr. athlon – „varžybos, kova“, o žodis „lengvoji“ naudojamas atskirti šią sporto šaką nuo sunkiosios atletikos (sunkumų kilnojimas, imtynės). Nuo pirmųjų 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių įtraukta į olimpinę programą.
Primityvia forma lengvosios atletikos varžybos buvo rengiamos Senovės Egipte prieš daugiau kaip 4000 metų ir tik apie 1500 m. pr. m. e. jos buvo susistemintos Kretoje. Vėliau kretiečių pavyzdžiu pasiekė ir achajų. Žodis „atletas“ kilo iš graikiško žodžio „athlos“, reiškiančio rungtyniavimą, o „stadionas“ iš senovės graikų atstumo mato, kuris lygus maždaug 180 metrų.
Atletika buvo vienintelė sporto šaka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m. pr. m. e. Bėgimo, šuoliavimo ir pan. varžybas organizuodavo ir kitose šalyse, tačiau jos dažnai buvo ne sportinio, o kovinio pobūdžio. Naujosios lengvosios atletikos rungtynės, kuriose daugiausia buvo varžomasi bėgimo ir ėjimo rungtyse, pradėtos rengti Anglijoje XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje. Pirmosios rungtynės tarp profesionalių atletų ir lažybos dėl jų rezultatų atsirado XIX a. pradžioje. Apie 1860 metus varžybos išpopuliarėjo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, o 1866 m. įvyko pirmasis oficialus . Vėliau šis sportas ėmė populiarėti JAV ir žemyninėje Europos dalyje. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi daugiausiai bėgimo ir stadiono rungtyse.
Rungtys
Lengvąją atletiką sudaro šios rungtys:
- – ėjimo rungtys, apimančios nuotolius nuo 1 iki 50 km;
- Bėgimas (be kliūčių, stadione) – rungtys skirstomos į trumpuosius nuotolius (sprintas, nuo 60 m iki 400 m), vidutinius (nuo 800 m iki 2000 m), ilguosius nuotolius (nuo 3000 m iki 10 000 m) ir ilgiausiuosius (nuo 10 000 m iki 30 000 m), prie šios grupės priskiriami krosai (lauko sąlygomis, paprastai ilgos distancijos iki 30 000 m), maratono bėgimas (bėgant plentu, kurio oficialus ilgis – 42,2 km) ir ultramaratono bėgimas (bėgant plentu, kurio ilgis – 100 km);
- Bėgimas su kliūtimis (stadione) – barjerinis bėgimas (nuo 50 m iki 400 m, su barjerais) ir kliūtinis bėgimas (nuo 1500 m iki 3000 m, su įvairiomis kliūtimis);
- Estafetinis bėgimas (stadione) – įvairių nuotolių ir įvairaus bėgančiųjų skaičiaus estafetės (pvz., 4 x 100 m, 4 x 400 m, 400 + 300 + 200 + 100 m).
- Šuoliai – į aukštį, su kartimi, į tolį, trišuolis;
- Metimai – rutulio stūmimas, ieties metimas, disko metimas, kūjo metimas; įrankių svoris skiriasi atsižvelgiant į amžių ir lytį;
- Daugiakovė – septynkovė (moterų), dešimtkovė (vyrų, jaunimo); rungtys truputį skiriasi lauko ir uždarų patalpų varžybose.
Organizavimas
Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (stadionuose arba gamtos plotuose). Vyrai ir moterys rungiasi atskirai, taip pat atskirai varžosi skirtingos amžių grupės.
Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys. Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 m. atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu. Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus. Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto. Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus. Iki 10000 m distancijose laikas matuojamas šimtųjų sekundes dalių tikslumu, ilgesnėse distancijose dešimtųjų ar sekundės tikslumu. Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją. Ji filmuoja nuolat ir yra sinchronizuota su laikrodžiu, matuojančiu laiką šimtosiomis sekundės dalimis.
Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis. Jeigu pasiekiamas rekordas, bet į nugarą pūtė didesnis nei 2 m/s vėjas – rekordas nefiksuojamas.
Metimo rungtyse tris teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete. Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę. Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį. Tokia pat sistema naudojama šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse.
Stadionas
Stadione, kuriame rengiamos oficialios varžybos, turi būti 400 m ilgio bėgimo trekas, suskirstytas į 6 arba 8 takelius, vietos šokinėjimo ir mėtymo rungtims stadiono viduryje, bei vandens kliūtis bėgimui su kliūtimis. Bėgimo rungtyse bėgama prieš laikrodžio rodyklę taip, kad atletų kairė ranka būtu nuolat nukreipta į vidinę tako pusę.
Kad stadioną būtų galima naudoti ištisus metus, šiuolaikiniam trekui iškloti naudojama sintetinė guma arba poliuretanas išskyrus žole ir specialiais milteliais dengiamas vietas.
Maniežas
Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtu į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti. Uždarų patalpų arenos nėra pritaikytos jokioms metimo rungtims, išskyrus rutulio stūmimui.
Bendrosios taisyklės
Varžybų eiga nustatoma burtų traukimu. Lengvaatlečiams, praleidusiems savo eilę rungtyje, nebeleidžiama kartoti bandymo. Sportininkai, pavėlavę dėl nepateisinamos priežasties, gali būti diskvalifikuoti tame bandyme. Lengvaatlečiai, antrą kartą pavėlavę atlikti bandymą, diskvalifikuojami tolesniems bandymams ir fiksuojamas rezultatas, pasiektas prieš diskvalifikavimą. Teisėjai gali dar kartą suteikti vieną bandymą, jei atletui buvo sutrukdyta. Rungtyniaujančių aprangą sudaro šortai (trumpikės), sportiniai bateliai ir aptemti marškinėliai. Ant aprangos būtinai turi būti raištis su atleto numeriu. Lengvaatlečiai gali dėvėti vieną batelį, du arba rungtyniauti basi. Maratono ir kroso rungtyse avalynė yra būtina. Siekiant padidinti sukibimą ant kiekvieno batelio gali būti iki 11 dyglių.
Organizacijos
Svarbiausia lengvosios atletikos organizacija yra Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF), kuri atsakinga už pasaulio rekordų fiksavimą, stambių varžybų organizavimą, kvalifikacinių normatyvų nustatymą ir lengvosios atletikos sporto reglamentavimą. Išviso 213 šalių ir teritorijų savo nacionalines lengvosios atletikos asociacijas, kurios prižiūri vietinės reikšmės čempionatus ir fiksuoja rekordus. Jos suskirstytos į šešis regionus:
- ██ AAA – Azijos lengvosios atletikos asociacija
- ██ CAA – Afrikos lengvosios atletikos konfederacija
- ██ CONSUDATLE – Pietų Amerikos lengvosios atletikos konfederacija
- ██ EAA – Europos lengvosios atletikos asociacija
- ██ NACAC – Karibų, Šiaurės ir Centrinės Amerikos lengvosios atletikos asociacija
- ██ OAA – Okeanijos lengvosios atletikos asociacija
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lengvosios atletikos veiklą ir čempionatų vykdymą šalyje prižiūri Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Organizacija taip pat fiksuoja Lietuvos sportininkų pasiekiamus nacionalinius rekordus. Nuo 1921 m. vykdomi Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai. Pirmieji šalies lengvaatlečiai pasirodė 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame, Nyderlanduose. 1934 m. Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo ir I Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyko Italijoje, Turine.
| Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai | |||
|---|---|---|---|
| 1956 m. | Antanas Mikėnas | 20 km ėjimas | 2 vieta |
| 1960 m. | Birutė Kalėdienė | Ieties metimas | 3 vieta |
| 1972 m. | Nijolė Sabaitė | 800 m bėgimas | 2 vieta |
| 1980 m. | Remigijus Valiulis | 4x400 m bėgimas | 1 vieta |
| 1988 m. | Romas Ubartas | Disko metimas | 2 vieta |
| 1988 m. | Laimutė Baikauskaitė | 1500 m bėgimas | 2 vieta |
| 1992 m. | Romas Ubartas | Disko metimas | 1 vieta |
| 2000 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2004 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2004 m. | Austra Skujytė | Septynkovė | 2 vieta |
| 2008 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 3 vieta |
| 2012 m. | Austra Skujytė | Septynkovė | 3 vieta |
| Pasaulio čempionatuose iškovoti medaliai | |||
|---|---|---|---|
| 1983 m. | Ana Ambrazienė | 400 m. b/b | 2 vieta |
| 1983 m. | Galina Murašova | Disko metimas | 2 vieta |
| 1997 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 2 vieta |
| 1997 m. | Remigija Nazarovienė | Septynkovė | 3 vieta |
| 2001 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 2 vieta |
| 2003 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2005 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2017 m. | Andrius Gudžius | Disko metimas | 1 vieta |
| 2022 m. | Mykolas Alekna | Disko metimas | 2 vieta |
| 2022 m. | Andrius Gudžius | Disko metimas | 3 vieta |
| 2023 m. | Mykolas Alekna | Disko metimas | 3 vieta |
| Europos čempionatuose iškovoti medaliai | |||
|---|---|---|---|
| 1958 m. | Birutė Zalagaitytė | Ieties metimas | 2 vieta |
| 1966 m. | 3000 m. su kl. | 3 vieta | |
| 1971 m. | Kęstutis Šapka | Šuoliai į aukštį | 1 vieta |
| 1974 m. | Kęstutis Šapka | Šuoliai į aukštį | 2 vieta |
| 1978 m. | Vilma Bardauskienė | Šuoliai į tolį | 1 vieta |
| 1978 m. | Aleksandras Antipovas | 10000 m | 3 vieta |
| 1986 m. | Romas Ubartas | Disko metimas | 1 vieta |
| 1986 m. | Vaclovas Kidykas | Disko metimas | 3 vieta |
| 1994 m. | Nelė Žilinskienė | Šuoliai į aukštį | 3 vieta |
| 1998 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 3 vieta |
| 2002 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 2 vieta |
| 2006 m. | Virgilijus Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2012 m. | Raivydas Stanys | Šuoliai į aukštį | 2 vieta |
| 2012 m. | Lina Grinčikaitė | 100 m | 3 vieta |
| 2016 m. | Airinė Palšytė | Šuoliai į aukštį | 2 vieta |
| 2018 m. | Andrius Gudžius | Disko metimas | 1 vieta |
| 2018 m. | Liveta Jasiūnaitė | Ieties metimas | 3 vieta |
| 2022 m. | Mykolas Alekna | Disko metimas | 1 vieta |
| 2024 m. | Mykolas Alekna | Disko metimas | 3 vieta |
Nuorodos
- LKKA informacija apie lengvąją atletiką Archyvuota kopija 2007-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos lengvosios atletikos federacijos svetainė
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lengvoji atletika, Kas yra Lengvoji atletika? Ką reiškia Lengvoji atletika?
Lengvoji atletika integraline sporto saka apimanti ejimo begimo metimu suoliu rungtis Pavadinimas kiles nuo gr athlon varzybos kova o zodis lengvoji naudojamas atskirti sia sporto saka nuo sunkiosios atletikos sunkumu kilnojimas imtynes Nuo pirmuju 1896 m vasaros olimpiniu zaidyniu įtraukta į olimpine programa Lengvosios atletikos olimpinese zaidynese emblema Senovine graikiska vaza vaizduojanti begimo rungtį Primityvia forma lengvosios atletikos varzybos buvo rengiamos Senoves Egipte pries daugiau kaip 4000 metu ir tik apie 1500 m pr m e jos buvo susistemintos Kretoje Veliau kretieciu pavyzdziu pasieke ir achaju Zodis atletas kilo is graikisko zodzio athlos reiskiancio rungtyniavima o stadionas is senoves graiku atstumo mato kuris lygus mazdaug 180 metru Atletika buvo vienintele sporto saka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m pr m e Begimo suoliavimo ir pan varzybas organizuodavo ir kitose salyse taciau jos daznai buvo ne sportinio o kovinio pobudzio Naujosios lengvosios atletikos rungtynes kuriose daugiausia buvo varzomasi begimo ir ejimo rungtyse pradetos rengti Anglijoje XVII a pabaigoje ir XVIII a pradzioje Pirmosios rungtynes tarp profesionaliu atletu ir lazybos del ju rezultatu atsirado XIX a pradzioje Apie 1860 metus varzybos ispopuliarejo Oksfordo ir Kembridzo universitetuose o 1866 m įvyko pirmasis oficialus Veliau sis sportas eme populiareti JAV ir zemynineje Europos dalyje Pirmosiose naujuju laiku olimpinese zaidynese buvo varzomasi daugiausiai begimo ir stadiono rungtyse Rungtys400 m begimas su barjerais lengvosios atletikos rungtis Lengvaja atletika sudaro sios rungtys ejimo rungtys apimancios nuotolius nuo 1 iki 50 km Begimas be kliuciu stadione rungtys skirstomos į trumpuosius nuotolius sprintas nuo 60 m iki 400 m vidutinius nuo 800 m iki 2000 m ilguosius nuotolius nuo 3000 m iki 10 000 m ir ilgiausiuosius nuo 10 000 m iki 30 000 m prie sios grupes priskiriami krosai lauko salygomis paprastai ilgos distancijos iki 30 000 m maratono begimas begant plentu kurio oficialus ilgis 42 2 km ir ultramaratono begimas begant plentu kurio ilgis 100 km Begimas su kliutimis stadione barjerinis begimas nuo 50 m iki 400 m su barjerais ir kliutinis begimas nuo 1500 m iki 3000 m su įvairiomis kliutimis Estafetinis begimas stadione įvairiu nuotoliu ir įvairaus beganciuju skaiciaus estafetes pvz 4 x 100 m 4 x 400 m 400 300 200 100 m Suoliai į aukstį su kartimi į tolį trisuolis Metimai rutulio stumimas ieties metimas disko metimas kujo metimas įrankiu svoris skiriasi atsizvelgiant į amziu ir lytį Daugiakove septynkove moteru desimtkove vyru jaunimo rungtys truputį skiriasi lauko ir uzdaru patalpu varzybose OrganizavimasTipinio lauko stadiono schema Dauguma lengvosios atletikos treniruociu ir varzybu gali vykti uzdarose patalpose lengvosios atletikos manieze taciau pavasarį ir vasara paprastai organizuojama lauke stadionuose arba gamtos plotuose Vyrai ir moterys rungiasi atskirai taip pat atskirai varzosi skirtingos amziu grupes Begikai is pradziu neturejo startavimo atsparu todel tiesiog suformuodavo atspara zemeje patys Veliau jos buvo pradetos gaminti is medzio o siomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas Nuo 1928 m atsparos naudojamos distancijose iki 400 m kad atletas tvirciau atsispirtu ir nepaslystu starto metu Tarptautinese varzybose jos jungiamos prie įrenginio nustatancio netikrus startus Begimo lenktynes prasideda starto teisejui issovus is pistoleto Starto suvis įjungia elektroninį laikmatį arba kita patvirtinta įrenginį kuris nustato oficialius rezultatus Iki 10000 m distancijose laikas matuojamas simtuju sekundes daliu tikslumu ilgesnese distancijose desimtuju ar sekundes tikslumu Ties stadiono finiso linija yra įrengiama kamera kuri fiksuoja kertancius linija Ji filmuoja nuolat ir yra sinchronizuota su laikrodziu matuojanciu laika simtosiomis sekundes dalimis Suolio į tolį trisuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vejo greitis Jeigu pasiekiamas rekordas bet į nugara pute didesnis nei 2 m s vejas rekordas nefiksuojamas Metimo rungtyse tris teisejai matuoja atstuma sertifikuota plienine rulete Matavimai atliekami nuo apskritimo kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos kur mestas įrankis pasieke zeme Oficialiai fiksuojamas atstumas priklausomai nuo rungties yra 1 ar 2 cm trumpesnis uz tikrajį Tokia pat sistema naudojama suolio į tolį ir trisuolio rungtyse Stadionas Stadione kuriame rengiamos oficialios varzybos turi buti 400 m ilgio begimo trekas suskirstytas į 6 arba 8 takelius vietos sokinejimo ir metymo rungtims stadiono viduryje bei vandens kliutis begimui su kliutimis Begimo rungtyse begama pries laikrodzio rodykle taip kad atletu kaire ranka butu nuolat nukreipta į vidine tako puse Kad stadiona butu galima naudoti istisus metus siuolaikiniam trekui iskloti naudojama sintetine guma arba poliuretanas isskyrus zole ir specialiais milteliais dengiamas vietas Maniezas Maniezo arba uzdaru patalpu stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m begimo takeliais Tokios trumpos distancijos begikai isvysto didelį greitį bet neturi laiko sustoti todel uz begimo takeliu turi buti įrengta speciali minksta dalis jog atletai galetu į ja lengvai atsitrenkti ir sustoti Uzdaru patalpu arenos nera pritaikytos jokioms metimo rungtims isskyrus rutulio stumimui Bendrosios taisyklesVarzybu eiga nustatoma burtu traukimu Lengvaatleciams praleidusiems savo eile rungtyje nebeleidziama kartoti bandymo Sportininkai pavelave del nepateisinamos priezasties gali buti diskvalifikuoti tame bandyme Lengvaatleciai antra karta pavelave atlikti bandyma diskvalifikuojami tolesniems bandymams ir fiksuojamas rezultatas pasiektas pries diskvalifikavima Teisejai gali dar karta suteikti viena bandyma jei atletui buvo sutrukdyta Rungtyniaujanciu apranga sudaro sortai trumpikes sportiniai bateliai ir aptemti marskineliai Ant aprangos butinai turi buti raistis su atleto numeriu Lengvaatleciai gali deveti viena batelį du arba rungtyniauti basi Maratono ir kroso rungtyse avalyne yra butina Siekiant padidinti sukibima ant kiekvieno batelio gali buti iki 11 dygliu OrganizacijosSvarbiausia lengvosios atletikos organizacija yra Tarptautine lengvosios atletikos federacija IAAF kuri atsakinga uz pasaulio rekordu fiksavima stambiu varzybu organizavima kvalifikaciniu normatyvu nustatyma ir lengvosios atletikos sporto reglamentavima Isviso 213 saliu ir teritoriju savo nacionalines lengvosios atletikos asociacijas kurios priziuri vietines reiksmes cempionatus ir fiksuoja rekordus Jos suskirstytos į sesis regionus Sesiu regioniniu asociaciju zemelapis AAA Azijos lengvosios atletikos asociacija CAA Afrikos lengvosios atletikos konfederacija CONSUDATLE Pietu Amerikos lengvosios atletikos konfederacija EAA Europos lengvosios atletikos asociacija NACAC Karibu Siaures ir Centrines Amerikos lengvosios atletikos asociacija OAA Okeanijos lengvosios atletikos asociacijaLengvoji atletika LietuvojeLengvosios atletikos veikla ir cempionatu vykdyma salyje priziuri Lietuvos lengvosios atletikos federacija Organizacija taip pat fiksuoja Lietuvos sportininku pasiekiamus nacionalinius rekordus Nuo 1921 m vykdomi Lietuvos lengvosios atletikos cempionatai Pirmieji salies lengvaatleciai pasirode 1928 m vasaros olimpinese zaidynese Amsterdame Nyderlanduose 1934 m Lietuvos lengvaatleciai dalyvavo ir I Europos lengvosios atletikos cempionate kuris vyko Italijoje Turine Olimpinese zaidynese iskovoti medaliai1956 m Antanas Mikenas 20 km ejimas 2 vieta1960 m Birute Kalediene Ieties metimas 3 vieta1972 m Nijole Sabaite 800 m begimas 2 vieta1980 m Remigijus Valiulis 4x400 m begimas 1 vieta1988 m Romas Ubartas Disko metimas 2 vieta1988 m Laimute Baikauskaite 1500 m begimas 2 vieta1992 m Romas Ubartas Disko metimas 1 vieta2000 m Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta2004 m Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta2004 m Austra Skujyte Septynkove 2 vieta2008 m Virgilijus Alekna Disko metimas 3 vieta2012 m Austra Skujyte Septynkove 3 vietaPasaulio cempionatuose iskovoti medaliai1983 m Ana Ambraziene 400 m b b 2 vieta1983 m Galina Murasova Disko metimas 2 vieta1997 m Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta1997 m Remigija Nazaroviene Septynkove 3 vieta2001 m Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta2003 m Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta2005 m Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta2017 m Andrius Gudzius Disko metimas 1 vieta2022 m Mykolas Alekna Disko metimas 2 vieta2022 m Andrius Gudzius Disko metimas 3 vieta2023 m Mykolas Alekna Disko metimas 3 vietaEuropos cempionatuose iskovoti medaliai1958 m Birute Zalagaityte Ieties metimas 2 vieta1966 m 3000 m su kl 3 vieta1971 m Kestutis Sapka Suoliai į aukstį 1 vieta1974 m Kestutis Sapka Suoliai į aukstį 2 vieta1978 m Vilma Bardauskiene Suoliai į tolį 1 vieta1978 m Aleksandras Antipovas 10000 m 3 vieta1986 m Romas Ubartas Disko metimas 1 vieta1986 m Vaclovas Kidykas Disko metimas 3 vieta1994 m Nele Zilinskiene Suoliai į aukstį 3 vieta1998 m Virgilijus Alekna Disko metimas 3 vieta2002 m Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta2006 m Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta2012 m Raivydas Stanys Suoliai į aukstį 2 vieta2012 m Lina Grincikaite 100 m 3 vieta2016 m Airine Palsyte Suoliai į aukstį 2 vieta2018 m Andrius Gudzius Disko metimas 1 vieta2018 m Liveta Jasiunaite Ieties metimas 3 vieta2022 m Mykolas Alekna Disko metimas 1 vieta2024 m Mykolas Alekna Disko metimas 3 vietaNuorodosVikiteka Lengvoji atletika vaizdine ir garsine medziagaLKKA informacija apie lengvaja atletika Archyvuota kopija 2007 01 23 is Wayback Machine projekto Lietuvos lengvosios atletikos federacijos svetaine Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu