Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jurgis Zauerveinas Georg SauerweinGimė 1831 m sausio 15 d Hanoveris VokietijaMirė 1904 m gruodžio 16 d 73 metai Kristian
Jurgis Zauerveinas
| Jurgis Zauerveinas Georg Sauerwein | |
|---|---|
| Gimė | 1831 m. sausio 15 d. Hanoveris, Vokietija |
| Mirė | 1904 m. gruodžio 16 d. (73 metai) Kristianija, dab. Oslas, Norvegija |
| Veikla | poliglotas, visuomenės veikėjas, publicistas, poetas |
Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, slapyvardis – Girėnas, 1831 m. sausio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1904 m. gruodžio 16 d. Kristianijoje, dab. Oslas, Norvegija, palaidotas , Vokietija) – sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas. Kurį laiką gyveno Girėnuose (Ragainės apskritis), tikriausiai dėl to pasirinko Girėno slapyvardį.
Engiamų tautų – lietuvių, valonų, armėnų, lenkų, bulgarų, suomių, sorbų – teisių gynėjas. Sorbai jį laiko savo nacionaliniu didvyriu.
Biografija
Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose. Pradžioje buvo mokytojas atvykstantis mokyti į namus, vėliau pragyveno iš Biblijos vertimų į įvairias kalbas. Gyveno Vokietijoje, tačiau daug keliavo po Europą, Aziją ir Afriką. Gerai mokėjo apie 72 kalbas, susikalbėti galėjo dar apie 200-ais kalbų, rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų. 1873 m. tapo Getingeno universiteto filosofijos daktaru.
Mažojoje Lietuvoje
Ryškiausią pėdsaką J. Zauerveinas paliko Mažosios Lietuvos lietuvių istorijoje. Nuo 1875 m., maždaug 25 metus gyvenęs Klaipėdoje, susižavėjo lietuvių kalba. Susižavėjimas ja paskatino Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių.
Jo įtakos dėka 1879 m. Tilžėje įsikūrė „Lietuvių literatūros draugija“, kurią rėmė ir kurios nariais buvo žinomi Europos mokslininkai: Kristianas Barčas, Adalbertas Becenbergeris, Filipas Fortunatovas, Eduardas Gizevijus, Janas Karlovičius, Janas Boduenas de Kurtenė, Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, , Eduardas Volteris.
Bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“. Dr. Jono Basanavičiaus paskelbtoms dainoms parašė vokiškus komentarus. Pats parengė ir išleido „Lietuvių kalbos chrestomatiją“ (1888 m.), kurioje nemažai Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių.
1882 m. Klaipėdoje, Martyno Šerniaus (1849–1908) redaguojamame laikraštyje „Lietuviška ceitunga“, Zauerveinas iškėlė mintį, jog saugant tautiškumą ir kovojant prieš Lietuvos rusifikavimą bei germanizavimą, lietuvių šviesuoliai turėtų burtis į kultūrines draugijas, leisti tautinius laikraščius. Šios idėjos paskatintas dr. Jonas Basanavičius tais pačiais metais Adomo Einaro (1842–1906) Tilžėje leistame laikraštyje „Naujasis keleivis“ išspausdino publikaciją: „Lietuvių mokslo draugystė“, kurioje pritarė Jurgio Zauerveino-Girėno minčiai. Netrukus pasirodė pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, 1883–1886 m. spausdintas Mažojoje Lietuvoje.
Jurgis Zauerveinas, tik atvykęs į Lietuvą ir per kelis mėnesius pramokęs lietuviškai, pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ hegzametru sukūrė poemą „Nemunyčios“. Jis pirmasis į lietuvių kalbą 1883 m. išvertė Viljamo Šekspyro „Hamleto“ fragmentą. Per dvejus metus vien „Lietuviškoje ceitungoje“ pasirodė apie 100 eiliuotų J. Zauerveino kūrinių.
Laikraščiuose „Aušra“, „Nemuno sargas“, „Lietuviška ceitunga“ ir kt. skelbė publicistinio, istorinio, filologinio pobūdžio rašinius, kuriuose gilinosi į lietuvių tautines teises, kovojo prieš germanizaciją. Šiomis temomis jis išleido publicistinių brošiūrų. Išspausdino patriotinio agitacinio turinio eilių, dažnai nesklandžių, bet atsiliepiančių bendras romantines aušrininkų nuostatas. Lietuvių kritikos istorijoje reikšmingas Zauerveino straipsnis „Medega ir dvasė“ („Aušra“, 1886 m., Nr. 1), kuriame ginami romantizmo postulatai ir propaguojamas romantinė poezijos raiška.
Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Šimkaus 1908 m. parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, Zauerveino eilėraštis neprarado populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas, jo kūrinio variantas, kuriame dainuojami tik pirmasis, ketvirtasis ir paskutinis posmai, etnonimas „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“, o pats himnas pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.
Bendraudamas su Mažosios Lietuvos veikėjais, kaip Jonas Smalakys, Dovas Zaunius, Martynas Jankus, jis du kartu buvo iškeltas lietuvių kandidatu į Prūsijos Landtago deputatus. Balsų abukart buvo surinkta per mažai.
Po mirties mokslininkai išėmė ir tyrinėjo jo smegenis; tas buvo daroma Karaliaučiuje. Tokį norą Jurgis Zauerveinas buvo išreiškęs testamentu.
Šaltiniai
- Sauerwein Georg (Georgas Zauerveinas, Jurgis Zauerveinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 188 psl.
- Jurgis Zauerveinas. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 83
- „Drūtai stovėkie, lietuviškoji giminė! Prisimenant Jurgį Zauerveiną...“, Vakarų ekspresas. 2017-01-15.
Literatūra
- Jonas Basanavičius. Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai. – Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 339 p. – ISBN 9986-18-094-5
- Bernardas Aleknavičius. Lietuvninkai mes esam gimę. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. – 61 p. – ISBN 978-9955-18-358-7
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurgis Zauerveinas, Kas yra Jurgis Zauerveinas? Ką reiškia Jurgis Zauerveinas?
Jurgis Zauerveinas Georg SauerweinGime 1831 m sausio 15 d Hanoveris VokietijaMire 1904 m gruodzio 16 d 73 metai Kristianija dab Oslas NorvegijaVeikla poliglotas visuomenes veikejas publicistas poetas Jurgis Zauerveinas Georg Sauerwein slapyvardis Girenas 1831 m sausio 15 d Hanoveryje Vokietija 1904 m gruodzio 16 d Kristianijoje dab Oslas Norvegija palaidotas Vokietija sorbu kilmes poliglotas filosofijos daktaras Mazosios Lietuvos visuomenes veikejas publicistas poetas Kurį laika gyveno Girenuose Ragaines apskritis tikriausiai del to pasirinko Gireno slapyvardį Engiamu tautu lietuviu valonu armenu lenku bulgaru suomiu sorbu teisiu gynejas Sorbai jį laiko savo nacionaliniu didvyriu BiografijaStudijavo Getingeno ir Vienos universitetuose Pradzioje buvo mokytojas atvykstantis mokyti į namus veliau pragyveno is Biblijos vertimu į įvairias kalbas Gyveno Vokietijoje taciau daug keliavo po Europa Azija ir Afrika Gerai mokejo apie 72 kalbas susikalbeti galejo dar apie 200 ais kalbu rase eiles daugiau kaip 30 kalbu 1873 m tapo Getingeno universiteto filosofijos daktaru Mazojoje Lietuvoje Ryskiausia pedsaka J Zauerveinas paliko Mazosios Lietuvos lietuviu istorijoje Nuo 1875 m mazdaug 25 metus gyvenes Klaipedoje susizavejo lietuviu kalba Susizavejimas ja paskatino Zauerveina kovoti uz lietuviu kalbos teises Jis reiskesi lietuviu spaudoje bendravo su Didziosios ir Mazosios Lietuvos tautinio sajudzio veikejais lietuviskai parase daugiau kaip 300 eiliuotu kuriniu Jo įtakos deka 1879 m Tilzeje įsikure Lietuviu literaturos draugija kuria reme ir kurios nariais buvo zinomi Europos mokslininkai Kristianas Barcas Adalbertas Becenbergeris Filipas Fortunatovas Eduardas Gizevijus Janas Karlovicius Janas Boduenas de Kurtene Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas Eduardas Volteris Bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kursaiciu padejo jam rengti Lietuviu kalbos zodyna Dr Jono Basanaviciaus paskelbtoms dainoms parase vokiskus komentarus Pats parenge ir isleido Lietuviu kalbos chrestomatija 1888 m kurioje nemazai Kristijono Donelaicio kurybos pavyzdziu 1882 m Klaipedoje Martyno Serniaus 1849 1908 redaguojamame laikrastyje Lietuviska ceitunga Zauerveinas iskele mintį jog saugant tautiskuma ir kovojant pries Lietuvos rusifikavima bei germanizavima lietuviu sviesuoliai turetu burtis į kulturines draugijas leisti tautinius laikrascius Sios idejos paskatintas dr Jonas Basanavicius tais paciais metais Adomo Einaro 1842 1906 Tilzeje leistame laikrastyje Naujasis keleivis isspausdino publikacija Lietuviu mokslo draugyste kurioje pritare Jurgio Zauerveino Gireno minciai Netrukus pasirode pirmasis Didziajai Lietuvai skirtas nelegalus pasaulietinio turinio laikrastis Ausra 1883 1886 m spausdintas Mazojoje Lietuvoje Birutes pirmininkai Jubiliejinis atvirukas isleistas 1910 m draugijos 25 mecio prog Desineje virsuje Jurgis Zauerveinas desineje apacioje Jurgis Lapinas kaireje virsuje Vilius Bruozis kaireje apacioje Jurgis Miksas Centre Jonas Vanagaitis Jurgis Zauerveinas tik atvykes į Lietuva ir per kelis menesius pramokes lietuviskai pagal Kristijono Donelaicio poema Metai hegzametru sukure poema Nemunycios Jis pirmasis į lietuviu kalba 1883 m isverte Viljamo Sekspyro Hamleto fragmenta Per dvejus metus vien Lietuviskoje ceitungoje pasirode apie 100 eiliuotu J Zauerveino kuriniu Laikrasciuose Ausra Nemuno sargas Lietuviska ceitunga ir kt skelbe publicistinio istorinio filologinio pobudzio rasinius kuriuose gilinosi į lietuviu tautines teises kovojo pries germanizacija Siomis temomis jis isleido publicistiniu brosiuru Isspausdino patriotinio agitacinio turinio eiliu daznai nesklandziu bet atsiliepianciu bendras romantines ausrininku nuostatas Lietuviu kritikos istorijoje reiksmingas Zauerveino straipsnis Medega ir dvase Ausra 1886 m Nr 1 kuriame ginami romantizmo postulatai ir propaguojamas romantine poezijos raiska Labiausiai jį isgarsino 1879 m parasytas ir pirma karta laikrastyje Lietuviska ceitunga paskelbtas eilerastis Lietuvninkai mes esam gime kuris laikomas Mazosios Lietuvos himnu Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Simkaus 1908 m parasyta melodija buvo siulomas ir kaip Didziosios Lietuvos himnas Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos Tautiska giesme Zauerveino eilerastis neprarado populiarumo Kaip himnas labiau zinomas sutrumpintas visai Lietuvai pritaikytas jo kurinio variantas kuriame dainuojami tik pirmasis ketvirtasis ir paskutinis posmai etnonimas lietuvninkai pakeistas į lietuviai o pats himnas pavadintas Lietuviais esame mes gime Bendraudamas su Mazosios Lietuvos veikejais kaip Jonas Smalakys Dovas Zaunius Martynas Jankus jis du kartu buvo iskeltas lietuviu kandidatu į Prusijos Landtago deputatus Balsu abukart buvo surinkta per mazai Po mirties mokslininkai iseme ir tyrinejo jo smegenis tas buvo daroma Karaliauciuje Tokį nora Jurgis Zauerveinas buvo isreiskes testamentu SaltiniaiSauerwein Georg Georgas Zauerveinas Jurgis Zauerveinas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 188 psl Jurgis Zauerveinas Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 83 Drutai stovekie lietuviskoji gimine Prisimenant Jurgį Zauerveina Vakaru ekspresas 2017 01 15 LiteraturaJonas Basanavicius Medega d ro Jurgio Sauerweino biografijai Vilnius Valstybes zinios 2001 339 p ISBN 9986 18 094 5 Bernardas Aleknavicius Lietuvninkai mes esam gime Klaipeda Klaipedos universiteto leidykla 2008 61 p ISBN 978 9955 18 358 7