Tauragės miesto dalis

Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Tauragė
Tauragė 2012 metais
Tauragė 55°15′11″š. pl. 22°17′24″r. ilg. / 55.253°š. pl. 22.290°r. ilg. / 55.253; 22.290 (Tauragė)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	21 416
Plotas	16,7 km²
Tankumas (2023)	1 282 žm./km²
Pašto kodas	Centrinis LT-72001
Tinklalapis	Tauragės rajono savivaldybės tinklalapis
Vikiteka	Tauragė
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Tauragė̃ Kilmininkas: Tauragė̃s Naudininkas: Taũragei Galininkas: Taũragę Įnagininkas: Taũrage Vietininkas: Tauragėjè
lenk. Taurogi, vok. Tauroggen, rus. Таурогенъ

Etimologija

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo žodžių tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“) ir tauragiai („žmonės apdirbantys tauro ragus“; žem. tauragee).

Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie šių žemių karžygį Taurą ir jo mylimąją Jūraitę. Taip pat pasakojama, kad čia begrybaudami žmonės radę tauro ragų ir todėl vietovę pavadinę Tauro Ragu.

Geografija

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante, 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas . Mieste upė užtvenkta, ją kerta trys tiltai – Taurogeno, pėsčiųjų ir geležinkelio. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė, mieste yra Tauragės geležinkelio stotis. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Tauragės geografinis centras yra tarp Kultūros rūmų ir miesto pilies. Per miestą eina automagistralė ir europinės reikšmės kelias  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas   E77  Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius–Varšuva–Krokuva–Budapeštas . Kiti pagrindiniai keliai į Tauragę:

•  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė 
•  199  Tauragė–Žygaičiai–Vainutas 
•  147  Tauragė–Pašventys 

Miesto dalys

• Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
• Beržės.
• Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
• Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
• Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
• Papušynė.
• Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
• Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
• Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
• Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
• Verslo rajonas.
• Visbutai.
• Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Tauragės istorija.

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas Tauragės dvaras. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius Tauragės bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų.

1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų malūne pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis Tilžės–Rygos plentas nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. XIX a. pabaigoje Tauragė buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

Miestas pagal planą buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas. 1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. 1932 m. pastatyta nauja Tauragės ligoninė. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940–1941 m. pirmosios sovietų ir 1941–1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1571 m., XVII a.	Tauragės valsčius	?
XIX a. – 1915 m.		Raseinių apskritis
1918–1950 m.		Tauragės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras	Tauragės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Tauragės miesto seniūnija, Tauragės seniūnijos centras	Tauragės rajono savivaldybės centras	Tauragės apskrities centras

Architektūra ir kultūra

Tauragėje prie pat Jūros yra 1903 m. pastatyta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, miesto centre yra 1843 m. pastatyta evangelikų liuteronų („Martyno Mažvydo“). Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (su stačiatikių cerkve). Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, Moksleivių kūrybos centras (MKC), viename iš pilies bokštų įsikūrusi Fotografijos galerija.

Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas. Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje. Stovi paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.

Mieste yra rajono centrinė ligoninė (statyta 1932 m.), Tauragės banko rūmai (1936 m.), du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001), apskrities viršininko ir rajono savivaldybės administracijos, autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 m.) stotys.

Ūkis

Yra Tauragės molio telkinys. Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „“. Rinkos pokyčių neatlaikė tokios įmonės kaip - elektronikos gamykla UAB „“, „“ , spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ , žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“ ir kt.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Gimnazijos:
  • Tauragės Versmės gimnazija (buv. III vidurinė),
  • „Žalgirių“ gimnazija (buv. IV vidurinė).

Tauragės rajono Žygaičių gimnazija.

• Pagrindinės mokyklos:
  • „Aušros“ pagrindinė mokykla (buv. VI vidurinė)
  • „Jovarų“ pagrindinė mokykla (buv. V vidurinė),
  • „Martyno Mažvydo“ progimnazija (buv. I vidurinė)
  • „Šaltinio“ progimnazija (buv. II vidurinė).
  • Tarailių progimnazija
• Vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“
• Tauragės muzikos mokykla
• (Tauragės pilis)
• Tauragės Profesinio rengimo centras
• Kauno kolegijos Tauragės skyrius
• Tauragės suaugusiųjų mokymo centras
• Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka

Sporto klubai

Futbolas

• FK Tauras Tauragė
• VJSM-Tauras Tauragė
• Tauragės futbolo mokykla

Bėgimo

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2021 m.
1650 m.	1823 m.	1833 m.	1872 m.	1885 m.*	1897 m.^sur.	1901 m.*	1914 m.	1923 m.^sur.	1931 m.
200	200	630	5 818	4 722	6 600	5 800	10 000	5 470	6 122
1935 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
6 527	10 561	12 041	19 500	24 900	25 966	30 119	29 124	24 389	21 203
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 24 389 žmonės: Lietuviai – 98,07 % (23919); Rusai – 0,93 % (226); Ukrainiečiai – 0,24 % (59); Baltarusiai – 0,14 % (34); Vokiečiai – 0,14 % (33); Lenkai – 0,06 % (15); Kiti – 0,42 % (103).

2001 m. gyveno 29 124 žmonės: Lietuviai – 98,10 % (28572); Rusai – 1,01 % (295); Ukrainiečiai – 0,24 % (71); Vokiečiai – 0,2 % (61); Baltarusiai – 0,1 % (31); Lenkai – 0,05 % (16); Kiti – 0,27 % (78).

1923 m. gyveno 5 470 žmonės: Lietuviai – 51,9 % (2839); Žydai – 32,49 % (1777); Vokiečiai – 12,18 % (666); Rusai – 1,68 % (92); Lenkai – 0,18 % (10); Latviai – 0,07 % (4); Baltarusiai – 0,01 % (1); Kiti – 1,48 % (81).

Žymūs žmonės

• Ternopilis, Ukraina
• Považska Bistrica, Slovakija
• Bytuvas, Lenkija
• Belchatuvas, Lenkija
• Ostruda, Lenkija
• Zestafonis, Gruzija
• Karlovacas, Kroatija
• Luckas, Ukraina
• , Prancūzija

Galerija

• Tauragės rajono savivaldybės pastatas
• Skveras Dariaus ir Girėno bei Vytauto g. kampe
• Pastatai Dariaus ir Girėno g.
• Atminimo lenta Prezidentui A. Smetonai Stoties g. 7
• Paminklas Šaulių sąjungos kūrėjui Vladui Putvinskiui
• Gaisrinės pastatas
• Senasis paštas
• Viešbutis „Tauragė“
• Paminklas pirmajai liuteronų bažnyčiai
• Aukščiausia Lietuvoje saulės skulptūra
• Vasaros estrada

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Таурогенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 686 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 59 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 223–224
5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 88–89
6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 280
7. „Prancūzų rašytojo Onorė de Balzako vizitui Tauragėje atminti atidengta memorialinė lenta“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. 2013-10-11. Nuoroda tikrinta 2024-08-11.
8. Taurogi (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 263 psl. (lenk.)
9. Taurogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 654 psl. (lenk.)
10. „Švedijos „Note“ gamyklos pastatą įsigijo Tauragės verslininkai“. 15min.lt. 15min. 2013-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
11. http://rekvizitai.vz.lt/imone/baltoji_snaige/
12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Tauragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 502 psl.
15. Tauragė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 205 psl.
16. Tauragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 279
17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
19. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
22. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
23. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
24. 1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}
25. Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
26. Turtingiausio „čiukčiaus“ šaknys – Lietuvoje
27. „Tauragės rajono savivaldybės partneriai“. taurage.lt. Tauragės rajono savivaldybė. Nuoroda tikrinta 2021-03-23.
28. http://www.lsa.lt/veikla/tarptautiniai-rysiai-ir-atstovavimas-europos-institucijose/savivaldybiu-tarptautiniai-rysiai/
29. „Tauragėje pastatyta aukščiausia Lietuvoje Saulės skulptūra (video)“. alkas.lt. Alkas.lt. 2019-09-25. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.

Nuorodos

• Tauragės pilyje
• Tauragė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 142 psl.
• Travel.lt
• Tauragės jubiliejus Archyvuota kopija 2007-05-28 iš Wayback Machine projekto.

Istorija

• Miesto istorija Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
• Žemėlapiai ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Aeronuotrauka 01.1945 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
• Taurai 1945.01.16 iš oro Archyvuota kopija 2014-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• Tiltas per Ežeruoną 1945.01.16 iš oro Archyvuota kopija 2012-08-08 iš Wayback Machine projekto.