Markas Kalpurnijus Bibulas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Markas Kalpurnijus Bibulas (Marcus Calpurnius Bibulus, m. 48 m. pr. m. e.) – vėlyvosios Romos Respublikos politikas, palaikęs optimatų partiją.

59 m. pr. m. e. Bibulas buvo išrinktas konsulu. Jį rėmė Gnėjus Pompėjus Didysis, optimatai ir dauguma pirmajam triumviratui besipriešinusių politikų. Antruoju konsulu tais metais buvo išrinktas pats Gajus Julijus Cezaris. Kadangi už Cezario stovėjo triumvirato įtaka, Bibulo konsulo valdžia buvo tik formali. Vieninteliai rimtesni jo priimti sprendimai buvo vetuoti Cezario siūlymą atiduoti Kampanijos žemes Pompėjaus legionų veteranams; bei vetuoti siūlymą liaudies asamblėjos susirinkimų dienas paskelbti religinėmis šventėmis. Pastarąjį pasiūlymą Cezaris vis tiek pateikė, o Bibului užprotestavus minia jį užpuolė ir sulaužė jo (ryšulin surištas vyteles, konsulo pareigų simbolį). Po šio įvykio Bibulas pasitraukė iš , palikdamas visą konsulų valdžią vienam Julijui Cezariui.

Romoje egzistavo paprotys metus vadinti pagal vardus žmonių, kurie tuo metu ėjo konsulų pareigas. Pasitraukus Bibului, paplito juokelis, kad „šiais metais konsulauja Julijus ir Cezaris“.

Būdamas senatorius, 52 m. pr. m. e. Bibulas palaikė Pompėjų, Cezario priešą. 51 m. pr. m. e. jis tapo Sirijos vietininku, tačiau iškart susipyko su ten dislokuota armija, kadangi norėjo prisiimti garbę už pergalę, pasiektą dar iki jam ten atvykstant.

48 m. pr. m. e. pilietiniame kare jis vis dar palaikė Pompėjų ir vadovavo jo laivynui Adrijos jūroje. Bibulas sugebėjo įveikti ir perimti Cezario laivyną, tačiau ta pergalė turėjo menką reikšmę. Vėliau Cezaris įveikė Pompėjų . Tais pačiais metais Bibulas ir mirė.

Romos konsulas
Anksčiau valdė:	Markas Kalpurnijus Bibulas (59 m. pr. m. e.) kartu su Cezariu	Vėliau valdė:
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis