Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Triumviratas (lot. triumviratus – trijų žmonių) – terminas, naudojamas apibūdinti politinę padėtį, kurioje dominuoja trys galingiausi žmonės. Jų valdžia gali būti tiek formali, tiek neformali. Paprastai teoriškai jie tarpusavyje yra lygūs, praktikoje taip būna retai. Triumvirato nariai vadinami triumvirais.

Terminas kilęs iš vėlyvosios Romos Respublikos laikų. Du kartus politinę galią iš senato buvo perėmę trys atskiri asmenys. Abu kartus tai pasibaigė triumvirų tarpusavio konfliktais ir pilietiniais karais.

Pirmasis triumviratas buvo sudarytas tarp Gajaus Julijaus Cezario, Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo ir Marko Licinijaus Kraso. Jis neturėjo jokios juridinės galios, tačiau de facto valdė visą Romos Respubliką naudojantis didžiule asmenine trijulės įtaka ir ryšiais. Triumviratas žlugo žuvus Krasui, likę du nariai dėl valdžios tarpusavyje pradėjo pilietinį karą, kurį laimėjęs Cezaris tapo Romos diktatoriumi.
Antrasis triumviratas buvo sudarytas po Cezario mirties tarp jo šalininkų Gajaus Oktavijaus (Oktaviano), Marko Antonijaus ir Marko Emilijaus Lepido. Nors Antonijus nesutarė su Oktavijumi, susivienyti juos privertė bendras priešas – Cezario žudikai Markas Junijus Brutas ir Gajus Kasijus, turintys didesnę armiją nei Antonijus ar Oktavijus atskirai. Pilietiniame kare triumvirai įveikė liberatorių pajėgas ir tapo faktiškais Romos valdovais. Šį kartą triumviratas buvo įteisintas juridiškai senato priimtu įstatymu . Oficialiai pavadintų Respublikos konstitucijos triumvirų su konsulų įgaliojimais (Triumviri Rei Publicae Constituendae Consulari Potestate ) valdžia turėjo trukti penkerius metus. Šiam laikotarpiui pasibaigus, jų įgaliojimai vėl oficialiai buvo pratęsti dar penkeriems metams. Artėjant į pabaigą antrajam terminui Oktavianas iš triumvirato pašalino Lepidą, o vėliau kilo pilietinis karas tarp jo ir Antonijaus. Jį pralaimėjęs Markas Antonijus nusižudė, o Oktavianas tapo pirmuoju Romos imperatoriumi Augustu.

Vėlesniais laikais terminas kelis kartus būdavo taikomas įvairiose šalyse, susiklosčius panašiai padėčiai, kai valdžia atsidurdavo trijų žmonių rankose.