Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia bažnyčia veikusi XVII XX a Klaipėdoje dabartinėje Pirmą kartą 1683 m Andreas Jur
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia – bažnyčia, veikusi XVII–XX a. Klaipėdoje, dabartinėje . Pirmą kartą 1683 m. Andreas Jurskis pastatė mūrinę vienabokštę evangelikų reformatų bažnyčią bendruomenės poreikiams. Vėliau ne kartą rekonstruota ir perstatyta. Po Didžiojo gaisro 1854 m. pastatyta nauja neoromaninio ir neogotikinio stiliaus bažnyčia, projekto autorius – . Subombarduota II pasaulinio karo pabaigoje ir galutinai sunaikinta sovietmečiu.
| Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | evangelikai reformatai |
| Savivaldybė | Klaipėdos miestas |
| Gyvenvietė | Klaipėdos senamiestis |
| Adresas | Tiltų g. 19 |
| Statybinė medžiaga | Mūras |
| Pastatyta | 1683 m. (pirmą kartą) |
| Stilius | neoromanika, neogotika |
Istorija
Pirmosios žinios apie reformatus Klaipėdoje siekia švedų okupacijos metą, tačiau dar anksčiau čia jau buvo apsigyvenę pavieniai škotų pirkliai – reformatai. XVII a. 4 deš. jų buvo trys keturios šeimos, kurios išlaikė namų dvasininką ir mokytoją, iš Pfalco kilusį Johaną Vendeliną de Rodemą.
1661 m. Vendelinas gavo Didžiojo kurfiursto Fridricho Vilhelmo I leidimą kas ketvirtį atvykti į Klaipėdą pastoriauti reformatams. Jam 1666 m. balandžio 18 d. mirus, maža Klaipėdos reformatų bendruomenė 1667 m. pagaliau gavo krašto valdžios privilegiją pirkti privatų namą, kuriame jų pamokslininkas laikytų pamaldas. Petras Figulas tais pačiais metais buvo pakviestas pamokslininku. Jis gimė Čekijoje, , prie Moravijos sienos, buvo žymaus pedagogo Amoso Komenijaus žentas.
Per bažnyčia sudegė ir reformatų pamaldoms naudotas gyvenamasis namas, vėliau pamaldos vyko liuteroniškoje pilies ir įgulos bažnyčioje, kol Andrėjas Jurskis 1683 m. galėjo pašventinti naują mūrinę, mažu bokšteliu papuoštą bažnyčią, kuriai kertinis akmuo buvo padėtas 1681 liepos 12 d. Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur šiais laikais stovi po II pasaulinio karo sovietmečiu pastatytas daugiabutis namas (Tiltų g. 19).
Po A. Jurskio dirbo žymus daktaras , kuris gimė 1627 m. Prahoje ir studijavo Torūnėje, vėliau buvo pamokslininku Lenkijos Lisoje, Oksforde gavo daktaro laipsnį ir mirė 1691 gegužės 29 d. Roterdame. Ne tik bendruomenės dvasininkai, bet ir jos nariai buvo kilę iš tolimų kraštų, daugiausia iš Anglijos, Škotijos, Olandijos, Prancūzijos.
1854 m. vykęs Didysis gaisras, paženklinęs miesto istoriją, sunaikino praktiškai visą centrinę Klaipėdos miesto dalį. Nuo jo nukentėjo visos Klaipėdos senamiestyje stovėjusios bažnyčios, tarp jų ir Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia. Ilgametis Klaipėdos istorikas pažymi, kad iš visų atstatomų bažnyčių „ilgiausiai užtruko reformatų bažnyčios atstatymas. Tik 1859 m. pradžioje iždas davė tam pagal sąmatą reikalingą 30 000 talerių sumą, ir statyba prasidėjo.“Prūsijos karališkasis architektas suformavo italų arkinio stiliaus maldos namus, pietų pusėje turėjusius nuo pagrindinio pastato atitrauktą varpinės bokštą. Jame sekmadieniais ir per religines šventes skambėdavo 3 varpai. Mariose ir jūroje plaukiojusiems laivams bokštas buvo reikšmingas orientyras. Pamaldos laikytos tik vokiečių kalba. Bažnyčia buvo pašventinta 1861 m. rugpjūčio 25 d., o iki tol reformatų bendruomenė meldėsi salėje. Naujas pamokslininko namas baigtas jau 1856 m. lapkričio 1 d.Reformatų, pagal 1900 m. gyventojų surašymą, buvo 282 (104 vyrai, 178 moterys. 1867 m. buvo 295 reformatai.
Priklausė , turėjo teisę siųsti savo delegatus į . Nepanoro užmegzti ryšių su Didžiosios . 1925 parapiją sudarė 956 žmonės, kunigavo T. Prisas ir D. Vyzneris. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje reformatų bažnyčia apardyta, vėliau padegta, aukštas jos bokštas nuskeltas. Sovietų valdžios nurodymu visai nugriauta. Pastatas iki karo ne tik turėjo sakralinę reikšmę ir atliko konfesinę funkciją, bet ir buvo savitas Klaipėdos miesto navigacinis ženklas kaip ir Šv. Jono evangelikų liuteronų bei bokštai.
Dabartis
Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčios vietoje dabar stovi gyvenamasis daugiabutis namas Tiltų g. 19, todėl iki šiol neatstatyta. Maža evangelikų reformatų bendruomenė glaudžiasi Klaipėdos universiteto padalinyje – , H. Manto g. 84 Klaipėdoje.
Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, straipsnio autorius Albertas Juška, žiūrėta 2023-12-23.[1]
- Johanas Zembrickis, Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija, I tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2002 m., p. 139.
- Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, II tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 110.
- Alberto Juškos straipsnis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia, Kas yra Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia? Ką reiškia Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia?
Klaipedos evangeliku reformatu baznycia baznycia veikusi XVII XX a Klaipedoje dabartineje Pirma karta 1683 m Andreas Jurskis pastate murine vienabokste evangeliku reformatu baznycia bendruomenes poreikiams Veliau ne karta rekonstruota ir perstatyta Po Didziojo gaisro 1854 m pastatyta nauja neoromaninio ir neogotikinio stiliaus baznycia projekto autorius Subombarduota II pasaulinio karo pabaigoje ir galutinai sunaikinta sovietmeciu Klaipedos evangeliku reformatu baznyciaTikejimo srove evangelikai reformataiSavivaldybe Klaipedos miestasGyvenviete Klaipedos senamiestisAdresas Tiltu g 19Statybine medziaga MurasPastatyta 1683 m pirma karta Stilius neoromanika neogotikaIstorijaPirmosios zinios apie reformatus Klaipedoje siekia svedu okupacijos meta taciau dar anksciau cia jau buvo apsigyvene pavieniai skotu pirkliai reformatai XVII a 4 des ju buvo trys keturios seimos kurios islaike namu dvasininka ir mokytoja is Pfalco kilusį Johana Vendelina de Rodema 1661 m Vendelinas gavo Didziojo kurfiursto Fridricho Vilhelmo I leidima kas ketvirtį atvykti į Klaipeda pastoriauti reformatams Jam 1666 m balandzio 18 d mirus maza Klaipedos reformatu bendruomene 1667 m pagaliau gavo krasto valdzios privilegija pirkti privatu nama kuriame ju pamokslininkas laikytu pamaldas Petras Figulas tais paciais metais buvo pakviestas pamokslininku Jis gime Cekijoje prie Moravijos sienos buvo zymaus pedagogo Amoso Komenijaus zentas Per baznycia sudege ir reformatu pamaldoms naudotas gyvenamasis namas veliau pamaldos vyko liuteroniskoje pilies ir įgulos baznycioje kol Andrejas Jurskis 1683 m galejo pasventinti nauja murine mazu boksteliu papuosta baznycia kuriai kertinis akmuo buvo padetas 1681 liepos 12 d Baznycia pastatyta toje vietoje kur siais laikais stovi po II pasaulinio karo sovietmeciu pastatytas daugiabutis namas Tiltu g 19 Po A Jurskio dirbo zymus daktaras kuris gime 1627 m Prahoje ir studijavo Toruneje veliau buvo pamokslininku Lenkijos Lisoje Oksforde gavo daktaro laipsnį ir mire 1691 geguzes 29 d Roterdame Ne tik bendruomenes dvasininkai bet ir jos nariai buvo kile is tolimu krastu daugiausia is Anglijos Skotijos Olandijos Prancuzijos Klaipedos evangeliku reformatu baznycia kaireje ir Sv Jokubo evangeliku liuteronu baznycia desineje is Sv Jono evangeliku liuteronu baznycios boksto pries II pasaulinį kara 1854 m vykes Didysis gaisras pazenklines miesto istorija sunaikino praktiskai visa centrine Klaipedos miesto dalį Nuo jo nukentejo visos Klaipedos senamiestyje stovejusios baznycios tarp ju ir Klaipedos evangeliku reformatu baznycia Ilgametis Klaipedos istorikas pazymi kad is visu atstatomu baznyciu ilgiausiai uztruko reformatu baznycios atstatymas Tik 1859 m pradzioje izdas dave tam pagal samata reikalinga 30 000 taleriu suma ir statyba prasidejo Prusijos karaliskasis architektas suformavo italu arkinio stiliaus maldos namus pietu puseje turejusius nuo pagrindinio pastato atitraukta varpines boksta Jame sekmadieniais ir per religines sventes skambedavo 3 varpai Mariose ir juroje plaukiojusiems laivams bokstas buvo reiksmingas orientyras Pamaldos laikytos tik vokieciu kalba Baznycia buvo pasventinta 1861 m rugpjucio 25 d o iki tol reformatu bendruomene meldesi saleje Naujas pamokslininko namas baigtas jau 1856 m lapkricio 1 d Reformatu pagal 1900 m gyventoju surasyma buvo 282 104 vyrai 178 moterys 1867 m buvo 295 reformatai Priklause turejo teise siusti savo delegatus į Nepanoro uzmegzti rysiu su Didziosios 1925 parapija sudare 956 zmones kunigavo T Prisas ir D Vyzneris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje reformatu baznycia apardyta veliau padegta aukstas jos bokstas nuskeltas Sovietu valdzios nurodymu visai nugriauta Pastatas iki karo ne tik turejo sakraline reiksme ir atliko konfesine funkcija bet ir buvo savitas Klaipedos miesto navigacinis zenklas kaip ir Sv Jono evangeliku liuteronu bei bokstai DabartisBuvusios Reformatu baznycios vieta dabar cia stovi Tiltu g 19 daugiabutis Klaipedos evangeliku reformatu baznycios vietoje dabar stovi gyvenamasis daugiabutis namas Tiltu g 19 todel iki siol neatstatyta Maza evangeliku reformatu bendruomene glaudziasi Klaipedos universiteto padalinyje H Manto g 84 Klaipedoje SaltiniaiMazosios Lietuvos enciklopedija straipsnio autorius Albertas Juska ziureta 2023 12 23 1 Johanas Zembrickis Klaipedos karaliskojo Prusijos juru ir prekybos miesto istorija I tomas leidykla Libra Memelensis Klaipeda 2002 m p 139 Johanas Zembrickis Klaipeda XIX amziuje II tomas leidykla Libra Memelensis Klaipeda 2004 m p 110 Alberto Juskos straipsnis Mazosios Lietuvos enciklopedijoje 2