Janas Amosas Komenskis ček Jan Amos Komenský lot ComeniusJanas Komenskis Rembranto paveiksleGimė 1592 m kovo 28 d Moravi

Janas Amosas Komenskis ček. Jan Amos Komenský lot. Comenius

Janas Komenskis Rembranto paveiksle
Gimė	1592 m. kovo 28 d. Moravija, Čekija
Mirė	1670 m. lapkričio 4 d. (~78 metai) Amsterdamas, Nyderlandai
Tautybė	čekas
Tėvai	Martin Szeges († 1602–4), Anna Chmelová
Sutuoktinis (-ė)	1. Magdalena Vizovska; 2. Marie Dorota Cyrillova; 3. Jana Gajusova
Vaikai	Iš 1. santuokos 2 vaikai (jie ir jų motina mirė per maro epidemija 1622 m.); iš 2. sant. 4 vaikai: dukros Dorota Kristina, Alžběta, Zuzana ir sūnus Danielius

Veikla	pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas

Žinomas (-a) už	vientisa švietimo sistema

Vikiteka	Janas Amosas Komenskis

žentas (Alžbětos vyras) veikė Klaipėdoje

Janas Amosas Komenskis (ček. Jan Amos Komenský, lot. Iohannes Amos Comenius, g. 1592 m. kovo 28 d. Moravijoje, Čekija – m. 1670 m. lapkričio 4 d. Amsterdame, Nyderlandai) – įžymus čekų pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Jis buvo naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas, genialiai apibendrinęs pažangias savo meto pedagogines mintis ir pirmasis Europoje parengęs vientisos švietimo sistemos pagrindus. J. Komenskis vadinamas „Pedagogikos Niutonu“, „Pedagogikos Kolumbu“, „Pedagogikos tėvu“. Jis dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Olandijoje.

Žlugus husitų judėjimui, XVI-XVII a. Čekijoje vėl sustiprėjo feodalizmas. Šalis antrą kartą išgyveno baudžiavinę priespaudą. Dėl to paaštrėjo visuomenės sluoksnių prieštaravimai, peraugę į liaudies masių kovą. Čia aktyviai reiškėsi . Jos narys ir vienas iš vadovų buvo Janas Amosas Komenskis, kartu su savo tauta patyręs daugybę nalaimių ir tremtinio dalią.

Biografija

Jo tėvas ir seneliai buvę aktyvūs Moravijos bažnyčios bendruomenės nariai. 1604 m. , kai J. Komenskiui buvo 12 metų, per epidemiją mirė jo tėvai ir du broliai. Jis liko tik su seserim Margarita, ir juos ėmė globoti giminaičiai. Kai baigė mokyklą, bendruomenės lėšomis buvo pasiųstas į Vokietiją įgyti aukštąjį išsilavinimą. 1611–1613 m. studijavo gimnazijoje, 1613–1614 m. – Heidelbergo universitete. Šiose mokymo įstaigose įsigalėjusios kalvinistinės pažiūros buvo artimos Moravijos brolių religinėms pažiūroms. 1614 m. J. Komenskis grįžo į tėvynę ir buvo paskirtas lotyniškosios mokyklos vadovu. Su dideliu užsidegimu ėmėsi pedagoginio darbo ir visos mokymo metodikos keitimo. Po ketverių metų tapo bažnyčios pastoriumi ir rektoriumi, 1614–1618 m. gyveno . Aktyviai studijavo Atgimimo epochos humanistų – Tomazo Kampanelos, Chuano Vyvo ir kt. – darbus.

Neatlaikęs katalikų spaudimo, J. Komenskis persikėlė gyventi į Lešną Lenkijoje, kur galėjo produktyviai dirbti ir užsiimti kūryba ( veikalai, vadovėliai, pansofizmo teorija). Vėliau kėlėsi į Vengriją, Olandiją.

Veikla

J. Komenskio tėvynė Čekija buvo vienas iš reformacijos judėjimo centrų. Reformacija Čekijoje buvo susijusi su Jano Huso (1363-1415) vardu . Jis pratęsė anglų teologo Oksfordo universiteto profesoriaus Džono Viklifo (1320-1380) katalikų bažnyčios kritiką. J. Komenskis pritarė D. Viklifo siekiui sekuliarizuoti bažnyčios turtus, už anglų bažnyčios išlaisvinimą nuo popiežiaus. Jis reikalavo likviduoti popiežiaus pareigybę ir hierarchiją, grąžinti pirmykštę krikščionybės formą, atsisakyti prabangių bažnytinių atributų ir apeigų bei sukurti valstybei pavaldžią nacionalinę bažnyčią, kėlė būtinumą gimtąja kalba vykdyti pamaldas bažnyčioje, gimtąja kalba mokykloje mokyti vaikus. Visa tai buvo būtinos prielaidos vystytis čekų nacionalinei kultūrai.

Filosofinės pažiūros

J. Komenskiui buvo artimos materialiojo sensualizmo idėjos kaip paprastos liaudies filosofija. Jis plėtojo pažinimo teoriją, pripažindamas 3 jo šaltinius – jausmus, protą ir tikėjimą – ir 3 lygius – empirinį, mokslinį ir praktinį. Pirmenybę teikė jutiminiam pažinimui, manydamas, jog visuotinis švietimas ir naujos mokyklos sukūrimas padės auklėti jaunąją kartą humanizmo dvasia. Tuo pačiu jis buvo ir religinės ideologijos šalininkas: anot jo, būtina žmogų ruošti amžinajam pomirtiniam gyvenimui, studijuojant dvasinio gyvenimo dėsnius, pritaikius atatinkamą pedagoginį poveikį.

Pedagogikos sistema

J. Komenskio pasaulėžiūros pagrindą sudarė antikinė filosofija, Frensio Beikono ir Fransua Rablė darbai. Pagrindinės pedagoginės idėjos:

auklėjimas ir mokymas – neatsiejami vienas nuo kito;
visuotinis prieinamas universalus mokymas;
kalbų mokymas (šalia gimtosios būtinai mokant ir lotynų – mokslo ir kultūros – kalbos);
disciplinos būtinybė;
mokyklinių metų samprata;
didaktiniai principai (prigimtinė nuovoka, akivaizdumas, nuoseklumas, sąmoningumas, sistemingumas);
klasių–pamokų sistema (bendramokyklinis planas, mokymas nuo 6 metų, mokinių žinių tikrinimas, draudimas praleisti pamokas, atskiri vadovėliai kiekvienai klasei).

Atminimo įamžinimas

Daugelyje šalių veikia J. Komenskio vardu pavadintos mokyklos, įvairūs fondai, pastatyti paminklai, pavadintos miestų gatvės ir pan. Taip pat:

UNESCO apdovanoja Komenskio medaliu (Comenius Medal) už didelį indėlį į pedagogiką;
Čekijoje ir Slovakijoje kovo 28 d. (didžiojo pedagogo gimimo diena) švenčiama kaip Mokytojo diena; Prahoje ir Bratislavoje įsteigti J. Komenskio universitetai.

Darbai

Darbai, išleisti lotyniškai:

Orbis Pictus;
Linguae Bohemicae thesaurus, hoc est lexicon plenissimum, grammatica accurata, idiotismorum elegantiae et emphases adagiaque (Čekų kalbos žodynas), 1612–1656 m.;
Problemata miscellanea, 1612 m.;
Sylloge quaestionum controversarum, 1613 m.;
Grammaticae facilioris praecepta, 1614–1616 m.;
Theatrum universitatis rerum, 1616–1627 m.;
Centrum securitatis, 1625 m.;
Moraviae nova et post omnes priores accuratissima delineatio autore J. A. Comenio (Moravijos žemėlapis), 1618–1627 m.;
Didactica magna, 1633–1638 m.;
Via Lucis, Vestigata & Vestiganda, 1641 m.;
Schola pansophica, 1650–1651 m.;
Primitiae laborum scholasticorum, 1650–1651 m.;
Opera didactica omnia, 1657 m.;
De bono unitatis et ordinis, 1660 m.;
De rerum humanarum emendatione consultatio catholica, 1666 m.;
Unum necessarium, 1668 m.;
Spicilegium Didacticum, 1680 m.

Kitos publikacijos:

Keatinge, The Great Didactic of Comenius (Londonas, 1896 m.);
Simon Somerville Laurie, John Amos Comenius (1881 m.; 6-tas leid., 1898 m.);
Robert Herbert Quick, Essays on Educational Reformers (Londonas, 1890 m.);
Müller, Comenius, ein Systematiker in der Pädagogik (Drezdenas, 1887 m.);
Löscher, Comenius, der Pädagogik und Bischof (Leipcigas, 1889 m.);
Monroe, Comenius and the Beginning of Educational Reform (Niujorkas, 1900 m.)

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Janas Amosas Komenskis

Literatūra

J.A. Komenskis ir Lietuva : Lietuvos-Europos skaitiniai : monografija / . - Klaipėda : Klaipėdos univ. l-kla, 2002 (Klaipėda : KU l-kla). - 319, [9] p. : iliustr., faks. - Santr. angl., vok. - Tiražas 90 egz. - ISBN 9955-456-55-8

Nuorodos

Comenius
J. Komenskio fondas
J. Komenskio muziejus ir mauzoliejus
J. Komenskio veikla^{[neveikianti nuoroda]}
J. Komenskio logo sistema Archyvuota kopija 2010-01-30 iš Wayback Machine projekto.
„Didžioji didaktika“ Archyvuota kopija 2014-02-02 iš Wayback Machine projekto.