Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
ChakaltekaiChakaltekų moterys 1977 m Gyventojų skaičius 47 000 88 000Populiacija šalyse Gvatemala 47000 77000 Meksika 11
Chakaltekai
| Chakaltekai | |
|---|---|
Chakaltekų moterys (1977 m.) | |
| Gyventojų skaičius | 47 000–88 000 |
| Populiacija šalyse | Gvatemala: 47000–77000 Meksika: ~11000 |
| Kalba (-os) | chakaltekų, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), majų tikyba |
| Giminingos etninės grupės | tocholabaliai, čuchiai, kanchobaliai, celtaliai, cociliai |
Chakaltekai (isp. jacalteco, jakalteko) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Gvatemaloje (Kučumataneso kalnuose) ir pasienio srityse Meksikoje (Grichalvos aukštupio miškuose). Populiacija neaiški (tarp 47 ir 88 tūkst. žmonių; XX a. II pusėje – 40 tūkst.). Jų gimtoji chakaltekų kalba, priskiriama majų kalbų šeimai, apie pusė populiacijos taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji formaliai katalikai, tačiau paplitusi senoji tikyba.
Iki ispanų užkariavimo 1528 m., chakaltekai buvo sukūrę keletą valstybių, buvo pavaldūs mamams, kariavo su kaimynais, aršiai priešinosi ispanams. Kadangi chakaltekai gyvena atokiose vietose, akultūruojasi lėčiau, nei kitos Gvatemalos indėnų tautos. Gvatemalos pilietinio karo metu iš valdžios patyrė represijas, keletas tūkstančių chaklatekų pasitraukė į Meksiką.
Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, pomidorai, daugiausia pardavimui – tabakas, kakava, cukranendrės, kava, bananai, svogūnai, apelsinai). Laiko kiaules, avis, rečiau karves, taip pat vištas, kalakutus. Verčiasi medžiokle (su pučiamaisiais vamzdžiais), žvejyba, rankiojimu. Išvystyti amatai: rankinis audimas, puodininkystė, medžio drožyba, pynimas (ypač Chakaltenange), juvelyrika (miestuose). Dirba samdiniais kavos plantacijose.
Būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš žiogrių, dengtų moliu, stogas iš šiaudų ir lapų, keturšlaitis. Statosi garines pirtis. Virtuvei būdingi tradiciniai Meksikos gaminiai – tortilijos, pupelės, kukurūzų miltų košės ir gėrimai, kava su ruduoju cukrumi.
Chakaltekų moterys vilki ilgus sudurtus arba klostuotus sijonus, paprastai mėlynus, su statmenomis įvairiaspalvėmis juostomis, baltus marškinius, stačiakampes skaras, plačias juostas, geometriniais raštais išsiuvinėtus uipilius. Vyrai vilki marškinius (išsiuvinėtus ties pečiais ir atlapais), baltas plačias kelnes, sandalus, raudoną kaklaskarę, šiaudinę skrybėlę. Kiekvienam kaimui būdingas savitas rūbas.
Šeima dažniausiai mažoji, kartais – didžioji. Santuoka patrilokalinė, santuokos pradžioje matrilokalinė. Giminė patrilinijinė. Išlikusi nuotakos išpirka. Bendruomenėse didelę įtaką turi kofradijų sistema.
Chakaltekai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – gerbiamos kalnų, urvų, šaltinių, kryžių, lietaus, protėvių dvasios, paplitęs raganavimas, šamanizmas, agrarinės apeigos. Išlaikę tautosaką, mitologiją. Senosios naujųjų metų šventės Vajeb, vadovaujamos kaimo žynio, metu vyksta spalvingi karnavalai, šokiai (krikščioniški ir senosios tikybos motyvai).
Šaltiniai
- http://web.archive.org/web/http://www.ine.gob.gt/Nesstar/Censo2002/survey0/dataSet/dataFiles/dataFile1/var26.html
- http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=gt
- http://cuentame.inegi.gob.mx/impresion/poblacion/lindigena.asp
- Хакальтеки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chakaltekai, Kas yra Chakaltekai? Ką reiškia Chakaltekai?
ChakaltekaiChakalteku moterys 1977 m Gyventoju skaicius 47 000 88 000Populiacija salyse Gvatemala 47000 77000 Meksika 11000Kalba os chakalteku ispanuReligijos krikscionybe katalikybe maju tikybaGiminingos etnines grupes tocholabaliai cuchiai kanchobaliai celtaliai cociliai Chakaltekai isp jacalteco jakalteko indenu maju tauta gyvenanti siaures vakaru Gvatemaloje Kucumataneso kalnuose ir pasienio srityse Meksikoje Grichalvos aukstupio miskuose Populiacija neaiski tarp 47 ir 88 tukst zmoniu XX a II puseje 40 tukst Ju gimtoji chakalteku kalba priskiriama maju kalbu seimai apie puse populiacijos taip pat kalba ispaniskai Tikintieji formaliai katalikai taciau paplitusi senoji tikyba Chakaltekas su puciamuoju ginklu Iki ispanu uzkariavimo 1528 m chakaltekai buvo sukure keleta valstybiu buvo pavaldus mamams kariavo su kaimynais arsiai priesinosi ispanams Kadangi chakaltekai gyvena atokiose vietose akulturuojasi leciau nei kitos Gvatemalos indenu tautos Gvatemalos pilietinio karo metu is valdzios patyre represijas keletas tukstanciu chaklateku pasitrauke į Meksika Tradicinis verslas rankine lydimine zemdirbyste kukuruzai pupeles moliugai aitrieji pipirai pomidorai daugiausia pardavimui tabakas kakava cukranendres kava bananai svogunai apelsinai Laiko kiaules avis reciau karves taip pat vistas kalakutus Verciasi medziokle su puciamaisiais vamzdziais zvejyba rankiojimu Isvystyti amatai rankinis audimas puodininkyste medzio drozyba pynimas ypac Chakaltenange juvelyrika miestuose Dirba samdiniais kavos plantacijose Bustas staciakampio plano vienos patalpos statomas is ziogriu dengtu moliu stogas is siaudu ir lapu keturslaitis Statosi garines pirtis Virtuvei budingi tradiciniai Meksikos gaminiai tortilijos pupeles kukuruzu miltu koses ir gerimai kava su ruduoju cukrumi Chakalteku moterys vilki ilgus sudurtus arba klostuotus sijonus paprastai melynus su statmenomis įvairiaspalvemis juostomis baltus marskinius staciakampes skaras placias juostas geometriniais rastais issiuvinetus uipilius Vyrai vilki marskinius issiuvinetus ties peciais ir atlapais baltas placias kelnes sandalus raudona kaklaskare siaudine skrybele Kiekvienam kaimui budingas savitas rubas Seima dazniausiai mazoji kartais didzioji Santuoka patrilokaline santuokos pradzioje matrilokaline Gimine patrilinijine Islikusi nuotakos ispirka Bendruomenese didele įtaka turi kofradiju sistema Chakaltekai islaike ikikrikscioniskosios tikybos bruozu gerbiamos kalnu urvu saltiniu kryziu lietaus proteviu dvasios paplites raganavimas samanizmas agrarines apeigos Islaike tautosaka mitologija Senosios naujuju metu sventes Vajeb vadovaujamos kaimo zynio metu vyksta spalvingi karnavalai sokiai krikscioniski ir senosios tikybos motyvai Saltiniaihttp web archive org web http www ine gob gt Nesstar Censo2002 survey0 dataSet dataFiles dataFile1 var26 html http www ethnologue com show country asp name gt http cuentame inegi gob mx impresion poblacion lindigena asp Hakalteki Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999