Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TocholabaliaiGyventojų skaičius 40 000Populiacija šalyse Meksika Čiapasas Kalba os ispanų Religijos krikščionybė katalik
Tocholabaliai
| Tocholabaliai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 40 000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Čiapasas) |
| Kalba (-os) | , ispanų, |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | čuchiai, celtaliai, cociliai |
Tocholabaliai (isp. tojolabal, sav. tojol winik`otik) kitaip čanjabaliai, čanavaliai, chokolabaliai, komitekai – indėnų (majų) tauta, gyvenanti Meksikoje, Čiapaso valstijoje, daugiausia mieste ir apylinkėse. Populiacija ~40 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 28 tūkst.). Jų gimtoji , priskiriama majų kalbų šeimai, taip pat kalba ispaniškai, . Tikintieji – katalikai. Tocholabaliai kalbiškai ir kultūriškai artimi čuchiams.
Spėjama, kad tocholabaliai XVI–XVII a. į Čiapasą atsikraustė iš šiaurės vakarų Gvatemalos. Ten likęs jų svarbiausias religinis centras – ; į jį tocholabaliai rengia piligriminius žygius.
Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, nuo XIX a. – cukranendrės, kava ir kt.). Laiko kiaules, vištas, vietomis avis, turtingos šeimos – karves, arklius. Verčiasi žvejyba, medžiokle (elnių, pekarių), rankiojimu. Išvystyti amatai: puodininkystė, audimas, pynimas. Dabar dažnai dirba sezoninius samdomus darbus (ypač kavos plantacijose).
Tocholabalių moterų tradicinė apranga – sijonai ir pirktinių audeklų (dažniausiai raudonų) iki kelių (mergaičių) arba iki kulkšnių (ištekėjusių moterų), išsiuvinėti kryželiu ir kaspinais, baltos, taip pat išsiuvinėtos, palaidinės su plačiais pusapskričiu iškirptais pridurkais, juostuotos serapės.
Tocholabaliai maistui nevartoja pieno. Būstus stato iš cukranendrių stiebų, kalnuose – iš lentų.
Šeima didžioji, monogaminė arba mažoji. Santuoka patrilokalinė arba neolokalinė, vietomis – matrilokalinė (santuokos pradžioje). Giminė patrilinijinė.
Tocholabaliai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), gerbiamos kalnų, urvų, šaltinių, kryžių, laukų, vaisingumo, protėvių, žvėrių globėjų dvasios, paplitęs raganavimas, būrimas. Išlikęs paprotys ežero dvasiai aukoti gėles ir uipilius. Išlaikę tautosaką, mitologiją. Triukšmingai švenčia katalikų šventųjų globėjų šventes – rengiami šokiai, vaidinimai, karnavalai, aukojamas ožys ir kt.
Šaltiniai
- Тохолабали,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tocholabaliai, Kas yra Tocholabaliai? Ką reiškia Tocholabaliai?
TocholabaliaiGyventoju skaicius 40 000Populiacija salyse Meksika Ciapasas Kalba os ispanu Religijos krikscionybe katalikybe Giminingos etnines grupes cuchiai celtaliai cociliai Tocholabaliai isp tojolabal sav tojol winik otik kitaip canjabaliai canavaliai chokolabaliai komitekai indenu maju tauta gyvenanti Meksikoje Ciapaso valstijoje daugiausia mieste ir apylinkese Populiacija 40 tukst zmoniu XX a II puseje 28 tukst Ju gimtoji priskiriama maju kalbu seimai taip pat kalba ispaniskai Tikintieji katalikai Tocholabaliai kalbiskai ir kulturiskai artimi cuchiams Spejama kad tocholabaliai XVI XVII a į Ciapasa atsikrauste is siaures vakaru Gvatemalos Ten likes ju svarbiausias religinis centras į jį tocholabaliai rengia piligriminius zygius Tradicinis verslas rankine lydimine zemdirbyste kukuruzai pupeles moliugai nuo XIX a cukranendres kava ir kt Laiko kiaules vistas vietomis avis turtingos seimos karves arklius Verciasi zvejyba medziokle elniu pekariu rankiojimu Isvystyti amatai puodininkyste audimas pynimas Dabar daznai dirba sezoninius samdomus darbus ypac kavos plantacijose Tocholabaliu moteru tradicine apranga sijonai ir pirktiniu audeklu dazniausiai raudonu iki keliu mergaiciu arba iki kulksniu istekejusiu moteru issiuvineti kryzeliu ir kaspinais baltos taip pat issiuvinetos palaidines su placiais pusapskriciu iskirptais pridurkais juostuotos serapes Tocholabaliai maistui nevartoja pieno Bustus stato is cukranendriu stiebu kalnuose is lentu Seima didzioji monogamine arba mazoji Santuoka patrilokaline arba neolokaline vietomis matrilokaline santuokos pradzioje Gimine patrilinijine Tocholabaliai islaike ikikrikscioniskosios tikybos bruozu tikejimas dvasiomis sergetojomis nagualizmas gerbiamos kalnu urvu saltiniu kryziu lauku vaisingumo proteviu zveriu globeju dvasios paplites raganavimas burimas Islikes paprotys ezero dvasiai aukoti geles ir uipilius Islaike tautosaka mitologija Triuksmingai svencia kataliku sventuju globeju sventes rengiami sokiai vaidinimai karnavalai aukojamas ozys ir kt SaltiniaiToholabali Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999