San Kristobal de las Kasas isp San Cristóbal de las Casas coc Jovel miestas pietryčių Meksikoje Čiapaso valstijoje Centr
San Kristobal de las Kasas

San Kristobal de las Kasas (isp. San Cristóbal de las Casas, coc. Jovel) – miestas pietryčių Meksikoje, Čiapaso valstijoje, Centrinės Mesos plynaukštėje, ~80 km į rytus nuo Tustla Gutjereso. Pro miestą eina Panamerikos plentas, netoliese yra oro uostas (nuo 2010 m. uždarytas). Vystoma maisto (daugiausia cukraus, spirito), medienos apdirbimo pramonė. Audimo, siuvinėjimo (peltakiavimo), keramikos amatai, gaminami dirbiniai iš gintaro, nefrito, metalo, medžio. San Kristobal de las Kasaso apylinkėse auginami javai, vaismedžiai, cukranendrės.
San Kristobal de las Kasas San Cristóbal de las Casas | |
---|---|
Senamiesčio reginys | |
San Kristobal de las Kasas | |
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |
Valstybė | Meksika |
Valstija | Čiapaso valstija |
Įkūrimo data | 1528 m. |
Gyventojų | 183 509 |
Plotas | 35,6 km² |
Tankumas | 5 155 žm./km² |
Altitudė | 2 200 m |
Vikiteka | San Kristobal de las Kasas |
Kirčiavimas | San Kristòbal de las Kãsasas |
Mieste veikia meno institutas, keletas muziejų (Casa Na Bolom, nefrito, gintaro, etnografijos, majų medicinos), teatras. Išlikęs gausus kolonijinis paveldas su grįstomis gatvelėmis, bažnyčiomis, vienuolynais: Šv. Dominyko bažnyčia (1560 m.), Šv. Kristupo katedra (pastatyta XVI a.; perstatyta XVI ir XVIII a.),, Šv. Mykolo bažnyčia (1613–1621 m.), Šv. Pranciškaus bažnyčia (1577 m., perstatyta XVIII a.), dominikonų ir mersedarijų vienuolynai, XIX a. rotušė, „Sirenų namai“, Karmelio bažnyčios arka ir kt.
Dauguma miesto gyventojų yra indėnai majai (cociliai ir celtaliai). Dėl savo išskirtinės architektūros ir gyvųjų tradicijų San Kristobal de las Kasas yra svarbus turistinis centras. Miestas taip pat garsėja jo apylinkėse veikiančiais sapatistų sukilėliais, dėl to dažnai laikomas marksizmo aktyvistų ir kitų kairiųjų.
Istorija
1528 m. gyvenvietę (karinę tvirtovę), pavadintą Villa Real de Chiapa, įkūrė konkistadoras Diegas de Masarjegosas. Miesto teisės suteiktos 1536 m. (tada pervadintas Siudad Realiu). Nuo 1532 m. miestas priklausė Gvatemalos generalkapitonijai, todėl 1821 m. paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, priklausė Gvatemalai, bet 1824 m. tapo Meksikos dalimi. 1829 m. pervadintas į San Kristobalį. XIX a. Čiapase vyko nuolatiniai susirėmimai tarp konservatorių ir liberalų, miestas nesyk atsidūrė kovų sūkuryje Iki 1892 m. buvo Čiapaso sostinė.
1974 m. miestas paskelbtas istoriniu paminklu. XX a. 7–10 dešimtmečiais apylinkėse prasidėjo indėnų politiniai judėjimai, susidarė sapatistų sukilėlių būriai. 1994 m. sapatistų pajėgos buvo užėmusios San Kristobal de las Kasą.
- Miesto reginys
- Senamiesčio gatvelė
- Šv. Dominyko bažnyčia
- Šv. Kristupo katedra
Šaltiniai
- MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de
- San Cristóbal de las Casas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie San Kristobal de las Kasas, Kas yra San Kristobal de las Kasas? Ką reiškia San Kristobal de las Kasas?
San Kristobal de las Kasas isp San Cristobal de las Casas coc Jovel miestas pietryciu Meksikoje Ciapaso valstijoje Centrines Mesos plynauksteje 80 km į rytus nuo Tustla Gutjereso Pro miesta eina Panamerikos plentas netoliese yra oro uostas nuo 2010 m uzdarytas Vystoma maisto daugiausia cukraus spirito medienos apdirbimo pramone Audimo siuvinejimo peltakiavimo keramikos amatai gaminami dirbiniai is gintaro nefrito metalo medzio San Kristobal de las Kasaso apylinkese auginami javai vaismedziai cukranendres San Kristobal de las Kasas San Cristobal de las Casas Senamiescio reginysSan Kristobal de las Kasas16 44 0 s pl 92 38 0 v ilg 16 73333 s pl 92 63333 r ilg 16 73333 92 63333 San Kristobal de las Kasas Laiko juosta UTC 6 vasaros UTC 5 Valstybe MeksikaValstija Ciapaso valstijaĮkurimo data 1528 m Gyventoju 2020 183 509Plotas 35 6 km Tankumas 2020 5 155 zm km Altitude 2 200 mVikiteka San Kristobal de las KasasKirciavimas San Kristobal de las Kasasas Mieste veikia meno institutas keletas muzieju Casa Na Bolom nefrito gintaro etnografijos maju medicinos teatras Islikes gausus kolonijinis paveldas su grįstomis gatvelemis baznyciomis vienuolynais Sv Dominyko baznycia 1560 m Sv Kristupo katedra pastatyta XVI a perstatyta XVI ir XVIII a Sv Mykolo baznycia 1613 1621 m Sv Pranciskaus baznycia 1577 m perstatyta XVIII a dominikonu ir mersedariju vienuolynai XIX a rotuse Sirenu namai Karmelio baznycios arka ir kt Dauguma miesto gyventoju yra indenai majai cociliai ir celtaliai Del savo isskirtines architekturos ir gyvuju tradiciju San Kristobal de las Kasas yra svarbus turistinis centras Miestas taip pat garseja jo apylinkese veikianciais sapatistu sukileliais del to daznai laikomas marksizmo aktyvistu ir kitu kairiuju Istorija1528 m gyvenviete karine tvirtove pavadinta Villa Real de Chiapa įkure konkistadoras Diegas de Masarjegosas Miesto teises suteiktos 1536 m tada pervadintas Siudad Realiu Nuo 1532 m miestas priklause Gvatemalos generalkapitonijai todel 1821 m paskelbus nepriklausomybe nuo Ispanijos priklause Gvatemalai bet 1824 m tapo Meksikos dalimi 1829 m pervadintas į San Kristobalį XIX a Ciapase vyko nuolatiniai susiremimai tarp konservatoriu ir liberalu miestas nesyk atsidure kovu sukuryje Iki 1892 m buvo Ciapaso sostine 1974 m miestas paskelbtas istoriniu paminklu XX a 7 10 desimtmeciais apylinkese prasidejo indenu politiniai judejimai susidare sapatistu sukileliu buriai 1994 m sapatistu pajegos buvo uzemusios San Kristobal de las Kasa Miesto reginys Senamiescio gatvele Sv Dominyko baznycia Sv Kristupo katedraSaltiniaiMEXICO States and Major Cities citypopulation de San Cristobal de las Casas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012