Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sapatistų Nacionalinė Išlaisvinimo armija isp Ejército Zapatista de Liberación Nacional EZLN arba sapatistai ginkluota r
Sapatistai
Sapatistų Nacionalinė Išlaisvinimo armija (isp. Ejército Zapatista de Liberación Nacional, EZLN), arba sapatistai – ginkluota revoliucinė grupuotė, įsikūrusi Meksikos skurdžiausioje Čiapaso valstijoje. Sukurta 1994 m., kovoja prieš Meksikos valstybę. Dauguma kovotojų yra Čiapaso indėnai (majai), valstiečiai. Sapatistams vadovauja .
Sapatistų pavadinimas kilo nuo Meksikos revoliucionieriaus Emiliano Zapata, XX a. pr. organizavusio sukilimą prieš prezidentą Porfirio Díaz. Sapatistų armijos ideologija – socialistinis anarchizmas. Jie teigia kovojantys prieš globalizmą, neoliberalizmą, už indėnų teises, gamtos išsaugojimą.
Istorija
Sapatistai pirmą kartą viešumoje pasirodė 1994 m. sausio 1 d., įsigaliojus Šiaurės Amerikos Laisvosios Prekybos Sutarčiai (angl. North American Free Trade Agreement, NAFTA). Sapatistai manė, jog ši sutartis dar labiau padidins atotrūkį Meksikoje tarp turtingųjų ir neturtingųjų.
Tą dieną jie pateikė Pirmąją Lakandono džiunglių deklaraciją ir Revoliucinius įstatymus. Karo deklaracija buvo skirta Meksikos valdžiai, kuri, jų nuomone, buvo tiek atitrūkusi nuo Meksikos gyventojų, jog tapo neteisėta. Taip pat Sapatistai reikalavo didesnės demokratijos iš Meksikos valdžios, kurią net 65 metus savo rankose laikė Institucinė Revoliucinė partija, 1917 metų žemės reformos laikymosi, kurios Institucinė Revoliucinė partija visai nepaisė bei teisingesnio pinigų skirstymo vietiniams gyventojams už gamtinius išteklius išgaunamus Čiapase. Zapatistai nereikalavo Čiapaso nepriklausomybės nuo Meksikos, o tik didesnės autonomijos.
Sapatistai tikėjo, jog revoliucija iš Čiapaso persimes į visą Meksiką, tačiau taip neįvykus, jie pradėjo stengtis atkreipti pasaulio dėmesį į jų kovą Čiapase.
1994 metų sausio 1 dienos rytą per 2000 ginkluotų Sapatistų sukilėlių puolė ir užėmė daugumą Čiapaso miestų. Sukilėliai išlaisvino San Kristobal de las Kasaso miesto kalėjime kalintus žmones bei padegė keletą policijos nuovadų ir kareivinių. Pirmą dieną Sapatistai patyrė sėkmę, tačiau jau sausio 2 dieną kontrakatavo . mieste užvirė nuožmi kova. Patyrusios didelių nuostolių, Sapatistų pajėgos atsitraukė į netoliese esančias džiungles. Ginkluoti susirėmimai Čiapase baigėsi sausio 12 dieną, pasirašius laikiną ugnies nutraukimo sutartį, tarpininkaujant San Kristobalio de las Kasaso miesto vyskupui Samuel Ruiz.
Dalį 1994 metais užimtos teritorijos sukilėliams pavyko išlaikyti, tačiau didelę dalį teritorijos atkovojo Meksikos armija, kai 1995 metų lapkritį neįspėjusi sulaužė ugnies nutraukimo sutartį ir netikėtai kontratakavo antrą kartą. Apleidę savo kaimus, sukilėliai pasitraukė į kalnus. Nors armijos pajėgos surengė pasalas prie visų pagrindinių kelių, tačiau jiems nepavyko į nelaisvę paimti nė vieno Sapatistų sukilėlių vado.
Greitai Meksikos vyriausybė nutarė sėsti prie derybų stalo su Zapatistais. Vėlesnėse Lakandono džiunglių deklaracijose Sapatistai atsisakė ginkluoto maišto idėjos ir pradėjo ieškoti taikių problemų sprendimo būdų su Meksikos valdžia. Pacifistinės Čiapaso organizacijos, kaip Las Abejas pradėjo remti taikius Sapatistų veiksmus. Sapatistus ėmė remti ir įvairūs pasaulio kairiųjų judėjimai.
2001 metais suformavus prezidento Vicente Fox (pirmo prezidento ne iš Institucinės Revoliucinės partijos daugiau, kaip per 80 metų) naują vyriausybę, Sapatistai išvyko į Meksiko miestą pateikti savo reikalavimų. Tačiau Sapatistams nepavyko susitarti su naująja Meksikos valdžia.
2006 metais Sapatistai paskelbė Šeštąją Lakandono džiunglių deklaraciją, kurioje išdėstė savo principus bei Meksikos ir pasaulio viziją. Deklaracijoje Sapatistai dar kartą pakartojo, jog remia skurdžiai gyvenančius Čiapaso gyventojus ir visus išnaudojamus Meksikos žmones. Taip pat jie išreiškė solidarumą tarptautiniu antiglobalistiniu judėjimu ir pasiūlė teikti materialinę pagalbą judėjimams Kuboje, Bolivijoje, Ekvadore ir kitur, kurie siekia panašių tikslų, kaip Sapatistai. Deklaracija baigiasi raginimu jungtis prie Sapatistų visiems, kurie žmogiškumą vertina labiau už pinigus ir tęsti kovą už socialinį teisingumą tiek pačioje Meksikoje, tiek užsienyje. Deklaracija kvietė remti Sapatistų sugalvotą „Kitokią kampaniją“, kaip alternatyvą prezidentinei kampanijai. „Kitokios kampanijos“ šalininkai mitinguose kvietė žmones atkreipti dėmesį į problemas, kurios nerūpi pagrindiniams kandidatams į prezidentus.
Ruošiant šią alternatyvią kampaniją, Sapatistai pakvietė į Čiapasą daugiau, kaip 600 kairiųjų nevyriausybinių organizacijų bei judėjimų į susitikimą, kuris baigėsi plenariniu posėdžiu rugsėjo 16 d., Meksikos nepriklausomybės nuo Ispanijos dieną. Susitkime Subcomandantė Markosas paprašė visų organizacijų laikytis Šeštosios Lakandono džiunglių deklaracijos nuostatų ir paskelbė apie 6 mėnesių kelionę per visas 31 Meksikos valstijas. Sapatistų kelionė specialiai buvo parinkta tokiu metu, kai prasidėjo priešrinkiminės prezidentinės kampanijos pradžia.
Nuo 2007 metų vėl prasidėjo aktyvios valdžios provokacijos Čiapase. Meksikos armija pradėjo nuolatines intervencijas į La Garučos rajoną prisidengiant kova prieš narkotikų prekybą ir nusikalstamumą. 2008 metais į La Garučos rajoną atvyko per 200 kareivių, policininkų ir saugumo agentų, taip pat tanketė. Kareivių tikslas buvo neva ieškoti marichuanos ir narkotikų prekeivių, nors vietinė Zapatistų valdžia buvo pranešusi, kad mieste niekas marichuanos neaugina, tik kukurūzus. Nieko nepešusi armija pasišalino.
Čiapase vėl, kaip ir 1994 metais, jaučiamos revoliucinės nuotaikos. Sapatistai grasina greitu metu atnaujinti karinius veiksmus, jei Meksikos valdžia nenustos vykdyti baudžiamųjų ekspedicijų į Čiapasą.
Ideologija
Sapatistų Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos ideologija – sapatizmas – apjungia tradicinį majų mokymą, bei marksizmą su anarchizmo elementais. Sapatistų šūkis yra suderintas su tarpusavo pagalbos sąvoka: „Visiems viskas, mums nieko“ (isp. Para todos todo, para nosotros nada).
Sapatistai griežtai oponuoja neoliberaliai globalizacijai, teigdami, kad ji neigiamai veikia valstiečių gyvenimo būdą. NAFTA sutarį Sapatistai laiko neoliberalios politikos pavyzdžiu.
Kitas svarbus elementas Sapatistų ideologijoje yra taip sutvarkyti politiką, kad žmonės vadovautų valdžiai, o ne valdžia žmonėms. Sapatistai laikosi nuomonės, jog dabartinė , paremta atstovaujamąja demokratija, natūraliai sukuria prarają tarp paprastų žmonių ir valdžios. Sapatistai siūlo stiprinti dalyvaujamąją, t. y. tiesioginę demokratiją. Subcomandantė Markosas yra pareiškęs: „Mano tikrasis vadas yra liaudis“. Zapatistų sukilėliai ragina visus žmones įsigyti ginklus ir ginti save bei savo šeimas nuo vyriausybės pajėgų puldinėjimų. Sapatistai nėra politinė partija, jie nesiekia vietos vyriausybėje. Sapatistų tikslas yra sukurti visiškai naują sistemą.
Revuliucinės moterų teisės
1994 metų sausio 8 dieną Sapatistai Meksikos žmonėms, Meksikos valdžiai ir pasauliui pristatė Revoliucinius įstatymus. Revoliuciniuose įstatymuose buvo išdėstytos ir Revoliucinės moterų teisės, kurios skelbė:
- Moterys, nepriklausomai nuo jų rasės, įsitikinimų, odos spalvos ar politinių pažiūrių turi teisę prisidėti prie revoliucinės kovos taip, kaip tik gali.
- Moterys turi teisę dirbti ir gauti teisingą atlyginimą.
- Moterys turi teisę pačios nuspręsti kiek vaikų turėti ar prižiūrėti.
- Moterys turi teisę dalyvauti sprendžiant bendruomenės klausimus, pareikšti savo nuomonę bei dalyvauti valdyme.
- Moterys ir jų vaikai turi teisę didžiausią dėmesį skirti savo sveikatai ir mitybai.
- Moterys turi teisę į išsimokslinimą.
- Moterys turi teisę pačios išsirinkti partnerį.
- Moterys turi teisę būti laisvos nuo smurto tiek iš giminių, tiek iš kitų žmonių.
Susisiekimas
Nuo pat pradžių Sapatistai sukūrė platų susisiekimo tinklą su Meksikos žmonėmis bei visu pasauliu. Sapatistai naudoja įvairias technologijas, kaip, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefonus ir internetą tam, kad sujungti visus juos palaikančius į bendrą tinklą.
Rep-roko grupė yra žinoma už solidarumą su Sapatistais. Ypatingai parama Sapatistams jaučiama dainose „People of the Sun“, „Wind Below“, „Zapata‘s Blood“ ir „War Within a Breath“.
Iki 2001 metų Markoso kūriniai būdavo dažnai publikuojami keletame Meksikos ir tarptautinių leidinių. Tačiau tada Markosas nutilo ir nutrūko žiniasklaidos ryšiai su juo. Kai 2002 metais jis vėl pradėjo rašyti, jo tonas buvo žymiai suagresyvėjęs. Markosas pradėjo puldinėti kai kuriuos buvusius sąjungininkus. Tai supykdė ir kai kuriuos tuometinius Zapatistų rėmėjus.
Išskyrus keletą kritikos laiškų, iki 2004 metų rugpjūčio mėnesio Sapatistai buvo tarsi išnykę iš politinio ir visuomeninio gyvenimo. Politikas Luis Héctor Álvarez pareiškė, jog Subcomandantės Markoso jau kuris laikas Čiapase niekas nematė. Rugpjūčio mėnesį Markosas išsiuntė aštuonis neilgus komunikatus Meksikos spaudai, kurie buvo publikuojami rugpjūčio 20–28 dienomis. Komunikatuose Markosas apžvelgė metų senumo politinius įvykius, tuometinę Zapatistų padėtį ir ateitį.
Nuo pat pirmo Sapatistų sukilimo, vienas svarbiausių jų rėmėjų buvo laikraštis La Jornada (informacijos nuoroda, isp.). Daugelis Markoso laiškų ir komunikatų buvo publikuojami tik šitame laikraštyje. Internetinė laikraščio versija turi ir specialų skyrelį, skirtą „Kitokiai kampanijai“. Deja laikraštis tik ispanų kalba.
Nepriklausoma žiniasklaidos organizacija Indymedia (informacijos nuoroda, angl.) taip pat vienas iš nedaugelio leidinių, spausdinantis Zapatistų laiškus, komunikatus bei straipsnius.
2005 metų birželio 28 dieną paskelbtame komunikate apžvelgė savo istoriją ir svarbiausia, nusprendė toliau tęsti kovą, jei reiks – ir ginkluotą.
Nuorodos
- Sapatistų svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sapatistai, Kas yra Sapatistai? Ką reiškia Sapatistai?
Sapatistu Nacionaline Islaisvinimo armija isp Ejercito Zapatista de Liberacion Nacional EZLN arba sapatistai ginkluota revoliucine grupuote įsikurusi Meksikos skurdziausioje Ciapaso valstijoje Sukurta 1994 m kovoja pries Meksikos valstybe Dauguma kovotoju yra Ciapaso indenai majai valstieciai Sapatistams vadovauja Sapatistu veliavaZenklas Ciapase Esate Sapatistu sukileliu teritorijoje Cia valdo liaudis o ne valstybe Sapatistu pavadinimas kilo nuo Meksikos revoliucionieriaus Emiliano Zapata XX a pr organizavusio sukilima pries prezidenta Porfirio Diaz Sapatistu armijos ideologija socialistinis anarchizmas Jie teigia kovojantys pries globalizma neoliberalizma uz indenu teises gamtos issaugojima IstorijaSapatistai pirma karta viesumoje pasirode 1994 m sausio 1 d įsigaliojus Siaures Amerikos Laisvosios Prekybos Sutarciai angl North American Free Trade Agreement NAFTA Sapatistai mane jog si sutartis dar labiau padidins atotrukį Meksikoje tarp turtinguju ir neturtinguju Ta diena jie pateike Pirmaja Lakandono dziungliu deklaracija ir Revoliucinius įstatymus Karo deklaracija buvo skirta Meksikos valdziai kuri ju nuomone buvo tiek atitrukusi nuo Meksikos gyventoju jog tapo neteiseta Taip pat Sapatistai reikalavo didesnes demokratijos is Meksikos valdzios kuria net 65 metus savo rankose laike Institucine Revoliucine partija 1917 metu zemes reformos laikymosi kurios Institucine Revoliucine partija visai nepaise bei teisingesnio pinigu skirstymo vietiniams gyventojams uz gamtinius isteklius isgaunamus Ciapase Zapatistai nereikalavo Ciapaso nepriklausomybes nuo Meksikos o tik didesnes autonomijos Sapatistai tikejo jog revoliucija is Ciapaso persimes į visa Meksika taciau taip neįvykus jie pradejo stengtis atkreipti pasaulio demesį į ju kova Ciapase 1994 metu sausio 1 dienos ryta per 2000 ginkluotu Sapatistu sukileliu puole ir uzeme dauguma Ciapaso miestu Sukileliai islaisvino San Kristobal de las Kasaso miesto kalejime kalintus zmones bei padege keleta policijos nuovadu ir kareiviniu Pirma diena Sapatistai patyre sekme taciau jau sausio 2 diena kontrakatavo mieste uzvire nuozmi kova Patyrusios dideliu nuostoliu Sapatistu pajegos atsitrauke į netoliese esancias dziungles Ginkluoti susiremimai Ciapase baigesi sausio 12 diena pasirasius laikina ugnies nutraukimo sutartį tarpininkaujant San Kristobalio de las Kasaso miesto vyskupui Samuel Ruiz Dalį 1994 metais uzimtos teritorijos sukileliams pavyko islaikyti taciau didele dalį teritorijos atkovojo Meksikos armija kai 1995 metu lapkritį neįspejusi sulauze ugnies nutraukimo sutartį ir netiketai kontratakavo antra karta Apleide savo kaimus sukileliai pasitrauke į kalnus Nors armijos pajegos surenge pasalas prie visu pagrindiniu keliu taciau jiems nepavyko į nelaisve paimti ne vieno Sapatistu sukileliu vado Greitai Meksikos vyriausybe nutare sesti prie derybu stalo su Zapatistais Velesnese Lakandono dziungliu deklaracijose Sapatistai atsisake ginkluoto maisto idejos ir pradejo ieskoti taikiu problemu sprendimo budu su Meksikos valdzia Pacifistines Ciapaso organizacijos kaip Las Abejas pradejo remti taikius Sapatistu veiksmus Sapatistus eme remti ir įvairus pasaulio kairiuju judejimai 2001 metais suformavus prezidento Vicente Fox pirmo prezidento ne is Institucines Revoliucines partijos daugiau kaip per 80 metu nauja vyriausybe Sapatistai isvyko į Meksiko miesta pateikti savo reikalavimu Taciau Sapatistams nepavyko susitarti su naujaja Meksikos valdzia 2006 metais Sapatistai paskelbe Sestaja Lakandono dziungliu deklaracija kurioje isdeste savo principus bei Meksikos ir pasaulio vizija Deklaracijoje Sapatistai dar karta pakartojo jog remia skurdziai gyvenancius Ciapaso gyventojus ir visus isnaudojamus Meksikos zmones Taip pat jie isreiske solidaruma tarptautiniu antiglobalistiniu judejimu ir pasiule teikti materialine pagalba judejimams Kuboje Bolivijoje Ekvadore ir kitur kurie siekia panasiu tikslu kaip Sapatistai Deklaracija baigiasi raginimu jungtis prie Sapatistu visiems kurie zmogiskuma vertina labiau uz pinigus ir testi kova uz socialinį teisinguma tiek pacioje Meksikoje tiek uzsienyje Deklaracija kviete remti Sapatistu sugalvota Kitokia kampanija kaip alternatyva prezidentinei kampanijai Kitokios kampanijos salininkai mitinguose kviete zmones atkreipti demesį į problemas kurios nerupi pagrindiniams kandidatams į prezidentus Ruosiant sia alternatyvia kampanija Sapatistai pakviete į Ciapasa daugiau kaip 600 kairiuju nevyriausybiniu organizaciju bei judejimu į susitikima kuris baigesi plenariniu posedziu rugsejo 16 d Meksikos nepriklausomybes nuo Ispanijos diena Susitkime Subcomandante Markosas paprase visu organizaciju laikytis Sestosios Lakandono dziungliu deklaracijos nuostatu ir paskelbe apie 6 menesiu kelione per visas 31 Meksikos valstijas Sapatistu kelione specialiai buvo parinkta tokiu metu kai prasidejo priesrinkimines prezidentines kampanijos pradzia Nuo 2007 metu vel prasidejo aktyvios valdzios provokacijos Ciapase Meksikos armija pradejo nuolatines intervencijas į La Garucos rajona prisidengiant kova pries narkotiku prekyba ir nusikalstamuma 2008 metais į La Garucos rajona atvyko per 200 kareiviu policininku ir saugumo agentu taip pat tankete Kareiviu tikslas buvo neva ieskoti marichuanos ir narkotiku prekeiviu nors vietine Zapatistu valdzia buvo pranesusi kad mieste niekas marichuanos neaugina tik kukuruzus Nieko nepesusi armija pasisalino Ciapase vel kaip ir 1994 metais jauciamos revoliucines nuotaikos Sapatistai grasina greitu metu atnaujinti karinius veiksmus jei Meksikos valdzia nenustos vykdyti baudziamuju ekspediciju į Ciapasa IdeologijaSapatistu Nacionalines Islaisvinimo Armijos ideologija sapatizmas apjungia tradicinį maju mokyma bei marksizma su anarchizmo elementais Sapatistu sukis yra suderintas su tarpusavo pagalbos savoka Visiems viskas mums nieko isp Para todos todo para nosotros nada Sapatistai grieztai oponuoja neoliberaliai globalizacijai teigdami kad ji neigiamai veikia valstieciu gyvenimo buda NAFTA sutarį Sapatistai laiko neoliberalios politikos pavyzdziu Kitas svarbus elementas Sapatistu ideologijoje yra taip sutvarkyti politika kad zmones vadovautu valdziai o ne valdzia zmonems Sapatistai laikosi nuomones jog dabartine paremta atstovaujamaja demokratija naturaliai sukuria praraja tarp paprastu zmoniu ir valdzios Sapatistai siulo stiprinti dalyvaujamaja t y tiesiogine demokratija Subcomandante Markosas yra pareiskes Mano tikrasis vadas yra liaudis Zapatistu sukileliai ragina visus zmones įsigyti ginklus ir ginti save bei savo seimas nuo vyriausybes pajegu puldinejimu Sapatistai nera politine partija jie nesiekia vietos vyriausybeje Sapatistu tikslas yra sukurti visiskai nauja sistema Revuliucines moteru teises1994 metu sausio 8 diena Sapatistai Meksikos zmonems Meksikos valdziai ir pasauliui pristate Revoliucinius įstatymus Revoliuciniuose įstatymuose buvo isdestytos ir Revoliucines moteru teises kurios skelbe Moterys nepriklausomai nuo ju rases įsitikinimu odos spalvos ar politiniu paziuriu turi teise prisideti prie revoliucines kovos taip kaip tik gali Moterys turi teise dirbti ir gauti teisinga atlyginima Moterys turi teise pacios nuspresti kiek vaiku tureti ar priziureti Moterys turi teise dalyvauti sprendziant bendruomenes klausimus pareiksti savo nuomone bei dalyvauti valdyme Moterys ir ju vaikai turi teise didziausia demesį skirti savo sveikatai ir mitybai Moterys turi teise į issimokslinima Moterys turi teise pacios issirinkti partnerį Moterys turi teise buti laisvos nuo smurto tiek is giminiu tiek is kitu zmoniu SusisiekimasNuo pat pradziu Sapatistai sukure platu susisiekimo tinkla su Meksikos zmonemis bei visu pasauliu Sapatistai naudoja įvairias technologijas kaip pavyzdziui mobiliojo rysio telefonus ir interneta tam kad sujungti visus juos palaikancius į bendra tinkla Rep roko grupe yra zinoma uz solidaruma su Sapatistais Ypatingai parama Sapatistams jauciama dainose People of the Sun Wind Below Zapata s Blood ir War Within a Breath Iki 2001 metu Markoso kuriniai budavo daznai publikuojami keletame Meksikos ir tarptautiniu leidiniu Taciau tada Markosas nutilo ir nutruko ziniasklaidos rysiai su juo Kai 2002 metais jis vel pradejo rasyti jo tonas buvo zymiai suagresyvejes Markosas pradejo puldineti kai kuriuos buvusius sajungininkus Tai supykde ir kai kuriuos tuometinius Zapatistu remejus Isskyrus keleta kritikos laisku iki 2004 metu rugpjucio menesio Sapatistai buvo tarsi isnyke is politinio ir visuomeninio gyvenimo Politikas Luis Hector Alvarez pareiske jog Subcomandantes Markoso jau kuris laikas Ciapase niekas nemate Rugpjucio menesį Markosas issiunte astuonis neilgus komunikatus Meksikos spaudai kurie buvo publikuojami rugpjucio 20 28 dienomis Komunikatuose Markosas apzvelge metu senumo politinius įvykius tuometine Zapatistu padetį ir ateitį Nuo pat pirmo Sapatistu sukilimo vienas svarbiausiu ju remeju buvo laikrastis La Jornada informacijos nuoroda isp Daugelis Markoso laisku ir komunikatu buvo publikuojami tik sitame laikrastyje Internetine laikrascio versija turi ir specialu skyrelį skirta Kitokiai kampanijai Deja laikrastis tik ispanu kalba Nepriklausoma ziniasklaidos organizacija Indymedia informacijos nuoroda angl taip pat vienas is nedaugelio leidiniu spausdinantis Zapatistu laiskus komunikatus bei straipsnius 2005 metu birzelio 28 diena paskelbtame komunikate apzvelge savo istorija ir svarbiausia nusprende toliau testi kova jei reiks ir ginkluota NuorodosSapatistu svetaine Vikiteka Sapatistu Nacionaline Islaisvinimo armija vaizdine ir garsine medziaga