Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čiapasas isp Chiapas valstija pietryčių Meksikoje Ribojasi su Oašaka ir Verakrusu vakaruose su Tabasku šiaurėje su Gvate
Čiapaso valstija
Čiapasas (isp. Chiapas) – valstija pietryčių Meksikoje. Ribojasi su Oašaka ir Verakrusu vakaruose, su Tabasku šiaurėje, su Gvatemala rytuose. Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno Tehuantepeko įlanka. Sostinė – Tustla Gutjeresas.
| Čiapasas Chiapas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė | Meksika | ||||||
| Administracinis centras | Tustla Gutjeresas | ||||||
| Gyventojų | 5 543 828 | ||||||
| Plotas | 73 289 km² | ||||||
| Tankumas | 76 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MX-CHP | ||||||
Istorija
Čiapase esančios Čiapa de Korso archeologinės radimvietės radiniai rodo, kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m. pr. m. e. Čiapaso džiunglėse klestėjo Majų civilizacija. VI a. majai įkūrė garsiąją Palenkę. Apie 800 mūsų eros metus iš šiaurės atkeliavę mange kalbomis kalbantys čiapanekai užkariavo vietinius zokių ir majų miestus. XVI a. Čiapasą kolonizavo ispanai ir prijungė prie Naujosios Ispanijos vicekaralystės. 1823 m. teritoriją aneksavo Meksika, tačiau į ją pretenzijas reiškė ir Centrinės Amerikos Federacija. Čiapasas buvo kultūriškai menkai kolonizuotas, didelę įtaką turėjo vietinės indėnų bendruomenės, kurios rengdavo sukilimus. 1917 m. Meksikos valdžia suteikė indėnams bendruomenių savivaldos teisę (). 1994 m. valstijoje susikūrė separatistinis Sapatistų judėjimas, ginantis indėnų ir skurdžiųjų teises.
Geografija
Čiapasas skirstomas į penkias gamtines zonas: džiungles, aukštumas, centrinį slėnį, Siera Madrę ir Sokonuską. Džiunglių sritis driekiasi šiaurėje, Usumasintos baseine. Čia tebegyvena vietinės indėnų bendruomenės, tačiau miškai sparčiai kertami. Toliau į pietus prasideda aukštumų sritis, o už jos – Grichalvos upės slėnis, kuriame įsikūrusi valstijos sostinė. Grichalvos upė patvenkta keletu didelių tvenkinių. Toliau kyla Čiapaso Siera Madrės kalnai, su veikiančiais ugnikalniais (Takana, 4092 m). Galiausiai vandenyno pakrantėje driekiasi lygumų sritis.
Gyventojai
Čiapaso etninė sudėtis: 55 % metisai, 40 % indėnai (dauguma majų kilmės: cociliai, celtaliai, tocholabaliai, čoliai). Daugiau nei trečdaliui valstijos gyventojų ispanų kalba nėra gimtoji. Dauguma gyventojų susitelkę Grichalvos slėnyje, aukštumose ir Sokonuske.
Didžiausi miestai:
- Tustla Gutjeresas – 578,8 tūkst. gyv. (2020 m.)
- Tapačula – 217,5
- San Kristobal de las Kasasas – 183,5
- Komitanas – 113,4
- Čiapa de Korsas – 55,9
- – 51,7
- – 49,2
- – 47,6
- – 38,0
- – 37,5
Lankytinos vietos
- Majų miestų griuvėsiai (Palenkė, Bonampakas, Jaščilanas, Tonina)
- Sumidero kanjonas Grichalvos slėnyje
- Agua Asulio (mėlyno vandens) krioklys netoli Palenkės
- Lakandono džiunglės su indėnų bendruomenėmis
- Kolonijinės architektūros San Kristobal de las Kaso miestas
Šaltiniai
- MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de
- Chiapas#Localities, citypopulation.de
| Meksikos valstijos | |
|---|---|
| Agvaskaljentesas | Chaliskas | Čiapasas | Čihuahua | Durangas | Gereras | Gvanachuatas | Hidalgas | Jukatanas | Kampečė | Keretaras | Kintana Roo | Koahuila | Kolima | Meksikas | Mičoakanas | Morelosas | Najaritas | Nuevo Leonas | Oachaka | Puebla | Sakatekasas | San Luis Potosi | Sinaloa | Sonora | Tabaskas | Tamaulipasas | Tlaskala | Verakrusas | Žemutinė Kalifornija | Žemutinė Pietų Kalifornija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čiapaso valstija, Kas yra Čiapaso valstija? Ką reiškia Čiapaso valstija?
Ciapasas isp Chiapas valstija pietryciu Meksikoje Ribojasi su Oasaka ir Verakrusu vakaruose su Tabasku siaureje su Gvatemala rytuose Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno Tehuantepeko įlanka Sostine Tustla Gutjeresas Ciapasas ChiapasLaiko juosta UTC 6 vasaros UTC 5 Valstybe MeksikaAdministracinis centras Tustla GutjeresasGyventoju 2020 5 543 828Plotas 73 289 km Tankumas 2020 76 zm km ISO 3166 2 MX CHPIstorijaCiapase esancios Ciapa de Korso archeologines radimvietes radiniai rodo kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m pr m e Ciapaso dziunglese klestejo Maju civilizacija VI a majai įkure garsiaja Palenke Apie 800 musu eros metus is siaures atkeliave mange kalbomis kalbantys ciapanekai uzkariavo vietinius zokiu ir maju miestus XVI a Ciapasa kolonizavo ispanai ir prijunge prie Naujosios Ispanijos vicekaralystes 1823 m teritorija aneksavo Meksika taciau į ja pretenzijas reiske ir Centrines Amerikos Federacija Ciapasas buvo kulturiskai menkai kolonizuotas didele įtaka turejo vietines indenu bendruomenes kurios rengdavo sukilimus 1917 m Meksikos valdzia suteike indenams bendruomeniu savivaldos teise 1994 m valstijoje susikure separatistinis Sapatistu judejimas ginantis indenu ir skurdziuju teises GeografijaCiapasas skirstomas į penkias gamtines zonas dziungles aukstumas centrinį slenį Siera Madre ir Sokonuska Dziungliu sritis driekiasi siaureje Usumasintos baseine Cia tebegyvena vietines indenu bendruomenes taciau miskai sparciai kertami Toliau į pietus prasideda aukstumu sritis o uz jos Grichalvos upes slenis kuriame įsikurusi valstijos sostine Grichalvos upe patvenkta keletu dideliu tvenkiniu Toliau kyla Ciapaso Siera Madres kalnai su veikianciais ugnikalniais Takana 4092 m Galiausiai vandenyno pakranteje driekiasi lygumu sritis GyventojaiMaju piramde Bonampake Ciapaso etnine sudetis 55 metisai 40 indenai dauguma maju kilmes cociliai celtaliai tocholabaliai coliai Daugiau nei trecdaliui valstijos gyventoju ispanu kalba nera gimtoji Dauguma gyventoju susitelke Grichalvos slenyje aukstumose ir Sokonuske Didziausi miestai Tustla Gutjeresas 578 8 tukst gyv 2020 m Tapacula 217 5 San Kristobal de las Kasasas 183 5 Komitanas 113 4 Ciapa de Korsas 55 9 51 7 49 2 47 6 38 0 37 5Lankytinos vietosMaju miestu griuvesiai Palenke Bonampakas Jascilanas Tonina Sumidero kanjonas Grichalvos slenyje Agua Asulio melyno vandens krioklys netoli Palenkes Lakandono dziungles su indenu bendruomenemis Kolonijines architekturos San Kristobal de las Kaso miestasSaltiniaiMEXICO States and Major Cities citypopulation de Chiapas Localities citypopulation de Meksikos valstijosAgvaskaljentesas Chaliskas Ciapasas Cihuahua Durangas Gereras Gvanachuatas Hidalgas Jukatanas Kampece Keretaras Kintana Roo Koahuila Kolima Meksikas Micoakanas Morelosas Najaritas Nuevo Leonas Oachaka Puebla Sakatekasas San Luis Potosi Sinaloa Sonora Tabaskas Tamaulipasas Tlaskala Verakrusas Zemutine Kalifornija Zemutine Pietu Kalifornija