Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Jungtinių Tautų švietimo mokslo ir kultūros organizacija United Nations Educational Scientific and Cultural Organization

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija

  • Pagrindinis puslapis
  • Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija
United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization

Vėliava
SantrumpaUNESCO
Įkurta1945 m. lapkričio 16 d. (1945-11-16)
TipasSpecializuotoji Jungtinių Tautų institucija
BūstinėParyžius, Prancūzija
Generalinis direktoriusAudrey Azoulay
HoldingasJungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba
Tinklalapisunesco.org

UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m. lapkričio 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. UNESCO finansuoja .

UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje (Prancūzija), o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių biurų visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos; raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros istorijos projektai; tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą ir saugoti žmogaus teises.

Istorija

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. XX a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka.

1972 m. UNESCO priimtoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva – 1992 m., Latvija ir Estija – 1995 m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo sąraše yra 869 kultūros bei 39 kultūros ir gamtos objektai.

Nuo XXI a. pradžios pagal , priimtą 2000 m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.

Paveldas

Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.

Materialusis kultūros paveldas

Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:

  • Paminklai:
    • architektūros paveldas – architektūros paminklai
    • – dailės kūriniai,
    • – archeologinio pobūdžio struktūros ar radiniai
  • Ansambliai – izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu
  • Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai

Nematerialusis kultūros paveldas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai.

Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.

Prieštaringa veikla

UNESCO veikla kurį laiką buvo vertinama prieštaringai. 1970-aisiais ir 1980-aisiais kai kurios Vakarų valstybės, ypač JAV ir Jungtinė Karalystė, manė, kad komunistinės ir naudoja organizaciją išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka“, kuris buvo skirtas sustabdyti sąmoningą melą ir klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktatūrų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984 m., o Jungtinė Karalystė 1985 m.

Lietuvos paveldas

Lietuva į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 dieną. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta:

  • 1994 m. – Vilniaus senamiestis
  • 2000 m. – Kuršių nerija (kultūros ir gamtos paveldas)
  • 2004 m. – Kernavės kultūrinis rezervatas
  • 2005 m. – Struvės geodezinis lankas
  • 2023 m. – Kauno modernizmo architektūra

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta:

  • 2001 m. – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
  • 2003 m. – dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
  • 2010 m. – Lietuvių daugiabalsinės dainos – sutartinės
  • Kernavės kultūrinis rezervatas
  • Vilniaus senamiestis
  • Vytauto Didžiojo karo muziejus – Kauno modernizmo architektūros pavyzdys.
  • Struvės geodezinio lanko punktas Paliepiukuose
  • Kuršių nerija, Nida
  • Trakų istorinis nacionalinis parkas. Siūlomas objektas UNESCO organizacijai.

Taip pat skaitykite

  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje
  • Pasaulio paveldo sąrašas
  • Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą
  • Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai

Išnašos

  1. Diana Varnaitė. UNESCO. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 243 psl.

Nuorodos

  • UNESCO Lietuvoje

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 18:17

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, Kas yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija? Ką reiškia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija?

Jungtiniu Tautu svietimo mokslo ir kulturos organizacija United Nations Educational Scientific and Cultural OrganizationVeliavaSantrumpaUNESCOĮkurta1945 m lapkricio 16 d 1945 11 16 TipasSpecializuotoji Jungtiniu Tautu institucijaBustineParyzius PrancuzijaGeneralinis direktoriusAudrey AzoulayHoldingasJungtiniu Tautu Ekonomine ir Socialine TarybaTinklalapisunesco org UNESCO angl United Nations Educational Scientific and Cultural Organization Jungtiniu Tautu svietimo mokslo ir kulturos organizacija specializuotoji Jungtiniu Tautu institucija įkurta 1945 m lapkricio 16 d siekiant skatinti bendradarbiavima tarp skirtingu tautu svietimo mokslo kulturos ir komunikaciju srityse UNESCO finansuoja UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybiu Bustine įsikurusi Paryziuje Prancuzija o mokslines mokymo kulturos programas bei mainus vykdo 60 vietiniu biuru visame pasaulyje Tarp UNESCO remiamu projektu yra tarptautines mokslines programos rastingumo didinimo technines pagalbos ir mokytoju tobulinimo programos regionines ir kulturos istorijos projektai tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant issaugoti pasaulio kulturinį ir gamtinį palikima ir saugoti zmogaus teises IstorijaKulturos paveldo samprata klostesi simtmecius Ilga laika kulturos paveldu laikyti pavieniai architekturos dailes archeologijos ir istorijos paminklai Nuo XX a antrosios puses kulturos pavelda imta traktuoti kaip kulturines ir gamtines aplinkos visuma XX a pabaigoje įsigalejo kulturinio krastovaizdzio savoka 1972 m UNESCO priimtoje skelbiama kad kiekvienos tautos paveldas yra visu tautu paveldas kurį butina pazinti ir saugoti Konvencija ratifikavo ar prie jos prisijunge 193 valstybes Lietuva 1992 m Latvija ir Estija 1995 m Reiksmingiausius kulturos paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais Pasaulio paveldo sarase yra 869 kulturos bei 39 kulturos ir gamtos objektai Nuo XXI a pradzios pagal priimta 2000 m tautu nematerialusis paveldas skelbiamas zmonijos kulturos paveldu Lietuva konvencija ratifikavo 2004 m PaveldasSvarbi UNESCO misija palaikyti pasaulio paveldo sarasa Siame sarase įtrauktos svarbios istorines ar gamtines vietos kuriu issaugojimas yra svarbus visam pasauliui Materialusis kulturos paveldas Materialusis kulturos paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencija yra Paminklai architekturos paveldas architekturos paminklai dailes kuriniai archeologinio pobudzio strukturos ar radiniai Ansambliai izoliuotos arba susietos statiniu grupes kuriu architektura yra susijusi su krastovaizdziu Įzymios vietoves zmoniu ir gamtos kuriniaiNematerialusis kulturos paveldas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sarasas UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai Nematerialusis kulturos paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kulturos paveldo apsaugos konvencija tai ilgainiui nusistovejusi veikla vaizdai raiskos formos zinios įgudziai taip pat su jais susijusios priemones objektai zmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kulturines erdves tam tikru bendruomeniu pripazintos kaip kulturos paveldo dalis Jis svarbus bendruomenes ar grupes tapatybes ir testinumo poziuriu rodo kulturu įvairove Nematerialusis kulturos paveldas daugiausia reiskiasi per zodines kurybos tradicijas ir raiskos formas kalba scenos menas paprociai apeigos ir sventiniai renginiai taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus Priestaringa veiklaUNESCO veikla kurį laika buvo vertinama priestaringai 1970 aisiais ir 1980 aisiais kai kurios Vakaru valstybes ypac JAV ir Jungtine Karalyste mane kad komunistines ir naudoja organizacija ispuoliams pries Vakarus UNESCO parengta plana Naujoji pasaulio informacine tvarka kuris buvo skirtas sustabdyti samoninga mela ir klaidinga informacija skleidziama apie Treciojo pasaulio salis Vakarai atmete ir įvertino kaip Treciojo pasaulio ir komunistiniu diktaturu bandyma sugriauti spaudos laisve JAV pasitrauke is organizacijos 1984 m o Jungtine Karalyste 1985 m Lietuvos paveldasLietuvos banko 50 litu moneta skirta kryzdirbystei 2008 m Lietuva į UNESCO įstojo 1991 m spalio 7 diena Lietuvoje pasaulio kulturos paveldu pripazinta 1994 m Vilniaus senamiestis 2000 m Kursiu nerija kulturos ir gamtos paveldas 2004 m Kernaves kulturinis rezervatas 2005 m Struves geodezinis lankas 2023 m Kauno modernizmo architektura Zmonijos zodinio ir nematerialiojo kulturos paveldo sedevru paskelbta 2001 m kryzdirbyste ir kryziu simbolika Lietuvoje 2003 m dainu svenciu tradicija ir simbolika Estijoje Latvijoje Lietuvoje 2010 m Lietuviu daugiabalsines dainos sutartinesKernaves kulturinis rezervatas Vilniaus senamiestis Vytauto Didziojo karo muziejus Kauno modernizmo architekturos pavyzdys Struves geodezinio lanko punktas Paliepiukuose Kursiu nerija Nida Traku istorinis nacionalinis parkas Siulomas objektas UNESCO organizacijai Taip pat skaitykiteSarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje Pasaulio paveldo sarasas Pasaulio paveldo sarasas pagal įrasymo data Sarasas UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektaiIsnasosDiana Varnaite UNESCO Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 243 psl NuorodosUNESCO Lietuvoje

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 17, 2025

    Salako senosios žydų kapinės

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Saksoniškė

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Saint Louis Hawks

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Sabalunkų šaltinis

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Sabalunkos

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje