Pasaulio paveldo komitetas komitetas atrenkantis objektus UNESCO pasaulio paveldo sąrašui Pasaulio paveldo sąrašą ir Pas

Pasaulio paveldo komitetas – komitetas, atrenkantis objektus UNESCO pasaulio paveldo sąrašui (Pasaulio paveldo sąrašą ir Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą), apibrėžia Pasaulio paveldo fondo naudojimą ir skiria finansinę pagalbą valstybių, Konvencijos šalių, prašymu. Jį sudaro atstovai iš 21 šalių narių, kuriuos renka Generalinė valstybių narių asamblėja ketverių metų kadencijai. Šios šalys balsuoja dėl sprendimų ir pasiūlymų, susijusių su Pasaulio paveldo konvencija ir Pasaulio paveldo sąrašu.

Remiantis , komiteto nario kadencija trunka šešerius metus. Nepaisant to, daugelis šios Konvencijos šalių savanoriškai apriboja savo kadenciją iki ketverių metų tam, kad kitos Konvencijai priklausančios valstybės turėtų galimybę būti išrinktos į komitetą. Visi nariai, išrinkti 2005 m. vykusiojoje 15-ojoje Generalinėje asamblėjoje, savo noru nusprendė sutrumpinti savo kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų.

Pasaulio paveldo komiteto svarstymams padeda trys patariamieji organai – Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija, ir .

Sesijos

Pasaulio paveldo komitetas renkasi kartą per metus į eilinę sesiją, kad aptartų esamų Pasaulio paveldo vietų tvarkymą ir priimtų šalių kandidatūras. Neeiliniai susirinkimai gali būti šaukiami dviejų trečdalių valstybės narių prašymu. Posėdžiai vyksta Pasaulio paveldo komiteto valstybių narių teritorijoje jų kvietimu. Atrankos metu atsižvelgiama į rotaciją tarp regionų ir kultūrų, o kitos sesijos vietą kiekvienos sesijos pabaigoje parenka komitetas.

Sesija	Metai	Data	Miestas, kuriame vyko sesija
1	1977 m.	Birželio 27–liepos 1 d.	Paryžius
2	1978 m.	Rugsėjo 5–8 d.	Vašingtonas
3	1979 m.	Spalio 22-26 d.	Kairas ir Luksoras
4	1980 m.	Rugsėjo 1–5 d.	Paryžius
5	1981 m.	Spalio 26–30 d.	Sidnėjus
6	1982 m.	Gruodžio 13-17 d.	Paryžius
7	1983 m.	Gruodžio 5–9 d.	Florencija
8	1984 m.	Spalio 29 d.–lapkričio 2 d.	Buenos Airės
9	1985 m.	Gruodžio 2–6 d.	Paryžius
10	1986 m.	Lapkričio 24–28 d.	Paryžius
11	1987 m.	Gruodžio 7–11 d.	Paris
12	1988 m.	Gruodžio 5–9 d.	Brasília
13	1989 m.	Gruodžio 11–15 d.	Paryžius
14	1990 m.	Gruodžio 7–12 d.	Banfas
15	1991 m.	Gruodžio 9–13 d.	Kartachena
16	1992 m.	Gruodžio 7–14 d.	Santa Fė
17	1993 m.	Gruodžio 6–11 d.	Kartachena
18	1994 m.	Gruodžio 12–17 d.	Phuketas
19	1995 m.	Gruodžio 4–9 d.	Berlynas
20	1996 m.	Gruodžio 2–7 d.	Merida
21	1997 m.	Gruodžio 1–6 d.	Neapolis
22	1998 m.	Lapkričio 30–gruodžio 5 d.	Kiotas
23	1999 m.	Lapkričio 29–gruodžio 4 d.	Marakešas
24	2000 m.	Lapkričio 27–gruodžio 2 d.	Kernsas
25	2001 m.	Gruodžio 11–16 d.	Helsinkis
26	2002 m.	24 Birželio 24-29 d.	Budapeštas
27	2003 m.	Birželio 30–liepos 5 d.	Paryžius
28	2004 m.	Birželio 28–liepos 7 d.	Sudžou
29	2005 m.	Liepos 10-17 d.	Durbanas
30	2006 m.	Liepos 8-16 d.	Vilnius
31	2007 m.	Birželio 23–liepos 1 d.	Kraistčerčas
32	2008 m.	Liepos 2-10 d.	Kvebekas
33	2009 m.	Birželio 22–30 d.	Sevilija
34	2010 m.	Liepos 25–rugpjūčio 3 d.	Brazilija
35	2011 m.	Birželio 19-29 d.	Paryžius
36	2012 m.	Birželio 25–liepos 5 d.	Sankt Peterburgas
37	2013 m.	Birželio 11–27 d.	Pnompenis
38	2014 m.	Birželio 15–25 d.	Doha
39	2015 m.	Birželio 28–liepos 8 d.	Bona
40	2016 m.	Liepos 10–20 d.	Stambulas
41	2017 m.	Liepos 2–12 d.	Krokuva
42	2018 m.	Birželio 24–liepos 4 d.	Menama
43	2019 m.	Birželio 30–liepos 10 d.	Baku
44	2020–21 m.	Planuota 2020 metais, tačiau nukelta į 2021 m. liepos 16–31 d. dėl COVID-19 pandemijos.	Fudžou
45	2022 m.	Planuota rengti birželio 19–30 d. Kazanėje, Rusijoje. Atšaukta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.	TBA

Biuras

Kiekvienos eilinės sesijos pabaigoje komitetas išrenka pirmininką, penkis pirmininko pavaduotojus ir reporterį iš tų narių, kurių kadencija tęsis kitą sesiją. Pirmininkas ir penki jo pavaduotojai vadinami biuru, o jų atstovai yra atsakingi už Pasaulio paveldo komiteto darbo koordinavimą, įskaitant darbo susitikimų tvarkos nustatymą.

Balsavimas

Kiekviena Pasaulio paveldo komiteto narė turi vieną balsą. Sprendimams priimti reikalinga paprasta balsų dauguma, o susilaikiusieji laikomi nebalsuojančiais. Balsuojama pakeliant ranką, nebent slapto balsavimo prašo pirmininkas arba bent dvi valstybės narės.

Nariai

Dabartiniai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nariai

Valstybė narė	Mandatas
Australija	2017–2021 m.
Bahreinas	2017–2021 m.
Bosnija ir Hercegovina	2017–2021 m.
Brazilija	2017–2021 m.
Kinija	2017–2021 m.
Egiptas	2019–2023 m.
Etiopija	2019–2023 m.
Gvatemala	2017–2021 m.
Vengrija	2017–2021 m.
Kirgizija	2017–2021 m.
Malis	2019–2023 m.
Nigerija	2019–2023 m.
Norvegija	2017–2021 m.
Omanas	2019–2023 m.
Rusija	2019–2023 m.
Sent Kitsas ir Nevis	2017–2021 m.
Saudo Arabija	2019–2023 m.
Pietų Afrikos Respublika	2019–2023 m.
Ispanija	2017–2021 m.
Tailandas	2019–2023 m.
Uganda	2017–2021 m.
Iš viso	21

Kritika

Teigiama, kad vis didėjantis Pasaulio paveldo komiteto sprendimų politizavimas kertasi su paveldo išsaugojimo tikslais, įskaitant naujas nominacijas Pasaulio paveldo sąrašui ir Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašui. 2010 m. komiteto narės šalys, įskaitant Vengriją, Šveicariją ir Zimbabvę, pateikė oficialų protestą prieš tokį politizavimą.

Išorės auditas, kurio paprašė Pasaulio paveldo komitetas dėl Pasaulio paveldo sąrašo pasaulinės strategijos, 2011 m. padarė išvadą, kad sprendimų politinis pobūdis iš tiesų turėjo įtakos sprendimams. Audito išvadose pastebima, kad nepaisant Pasaulio paveldo konvencijos 9 straipsnio, tarp komiteto atstovų padaugėjo diplomatų ir sumažėjo ekspertų bei nustatė, kad patariamųjų institucijų nuomonės dažnai skiriasi nuo Pasaulio paveldo komiteto sprendimų.

2016 m. Izraelis atšaukė savo ambasadorių UNESCO po to, kai Pasaulio paveldo komitetas slaptame balsavime priėmė rezoliuciją, kurioje viena iš švenčiausių Jeruzalės vietų – Šventyklos kalnas – buvo paminėta tik kaip „musulmonų šventoji garbinimo vieta“, nenurodžius, kad ši vieta šventa ir žydams bei krikščionims.

Taip pat skaitykite

Pasaulio paveldo sąrašas

Išnašos

Anot UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo svetainės, šalys narės yra valstybės, pasirašiusios ir ratifikavusios Pasaulio paveldo konvenciją. 2013 m. kovo mėn tai padariusios buvo 170 šalių.
UNESCO. „The World Heritage Committee“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2019-06-27.
„The World Heritage Committee“. UNESCO World Heritage Site. Nuoroda tikrinta 2006-10-14.
Office of the External Auditor for the United Nations Scientific, Educational and Cultural Organization (2011) Independent Evaluation by the UNESCO External Auditor, Volume 1: Implementation of the Global Strategy for the Credible, Balanced and Representative World Heritage List. UNESCO būstinė, Paryžius.
UNESCO Intergovernmental Committee for the Protection of the World Natural and Cultural Heritage (2015) Rules of Procedure. World Heritage Centre, Paris. Duomenis galima atsisiųsti https://whc.unesco.org/en/committee/ (2019 m. birželio 27 d.)
The Economist. 2010. UNESCO’s World Heritage Sites: A Danger List in Danger. Tikrinta 2019 m. birželio 27 d.

[1] Anot UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo svetainės, šalys narės yra valstybės, pasirašiusios ir ratifikavusios Pasaulio paveldo konvenciją. 2013 m. kovo mėn tai padariusios buvo 170 šalių.

[:0-2] UNESCO. „The World Heritage Committee“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2019-06-27.

[world-3] „The World Heritage Committee“. UNESCO World Heritage Site. Nuoroda tikrinta 2006-10-14.

[:1-4] Office of the External Auditor for the United Nations Scientific, Educational and Cultural Organization (2011) Independent Evaluation by the UNESCO External Auditor, Volume 1: Implementation of the Global Strategy for the Credible, Balanced and Representative World Heritage List. UNESCO būstinė, Paryžius.

[:2-5] UNESCO Intergovernmental Committee for the Protection of the World Natural and Cultural Heritage (2015) Rules of Procedure. World Heritage Centre, Paris. Duomenis galima atsisiųsti https://whc.unesco.org/en/committee/ (2019 m. birželio 27 d.)

[6] The Economist. 2010. UNESCO’s World Heritage Sites: A Danger List in Danger. Tikrinta 2019 m. birželio 27 d.