Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gracijus Sakalauskas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – „gautas žodinis leidimas“? T.p. kategorijų perteklius, esamasis laikas ir kt. Jei galite, sutvarkykite. |
Gracijus Sakalauskas (g. 1955 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolėje) – kunigas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius, organologas.
Biografija
1962–1973 m. mokėsi Marijampolės 4-ojoje (P. Armino) vidurinėje mokykloje ir vaikų muzikos mokykloje (1962–1969 m. smuikuoti mokė V. Butovskis). 1969 m. buvo įstojęs į Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (P. Radzevičiaus alto klasė), bet dėl ligos mokslą nutraukė ir vėl grįžo į Marijampolę.
1970–1973 m. neakivaizdiniu būdu smuikavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. R. Čekuolis). 1973–1974 m. neakivaizdiniu būdu smuiko studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (J. Dvariono klasė). 1974–1979 m. mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, vadovavo seminarijos auklėtinių kameriniam chorui, savarankiškai ir, jau baigęs kunigų seminariją, privačiai pas prof.K.Kavecką mokėsi vargonavimo, chorvedybos ir kompozicijos. 1979 m. buvo įšventintas į kunigus.
Baigė Lietuvos muzikos akademiją. Menų magistras.
Dar besimokydamas G. Sakalauskas pradėjo vargonininkauti Gižuose, Gražiškiuose, Skriaudžiuose, Šunskuose, Liudvinave. Visur, išskyrus Gižų parapiją, vadovavo ir bažnytiniams chorams.
1980–1994 m. vadovavo Marijampolės Česlovo Sasnausko chorui, kuris 1979–1990 m. veikė prie Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo prokatedros, o 1990 m. tapo profesionaliu Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro kolektyvu. Iš pradžių buvo vaikų choras, o nuo 1985 m. – mišrusis.
G. Sakalauskas vaikus pradėjo mokyti muzikos rašto ir liturginės muzikos, o gabesnius ir vargonuoti. 1982 m. chore jau buvo iki 50 giesmininkų, kuriuos imta mokyti ir sudėtingesnių polifoninių kūrinių. 1984 m. spalio mėn. restauruotų bažnyčios vargonų pristatymo proga choras pirmą kartą dalyvavo koncerte. 1985 m. suburiamas 40 dalyvių jaunimo mišrusis choras, kuris debiutavo Naujųjų metų sutikimo pamaldose, atlikdamas A. Brūcknerio „Te Deum“ (be solo numerių). 1986 m. Gavėnios rekolekcijų metu choras giedojo J. S. Bacho „Pasijas pagal Joną“ (sutrumpintą variantą). 1988 m. birželio 30 d. choras pirmą kartą Lietuvoje atliko Č. Sasnausko monumentalų kūrinį „Miserere". 1988 m. spalio 27 d. chorui suteiktas Česlovo Sasnausko vardas. Kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga nuo 1989 m. choras pradėjo rengti lapkričio sinoikijas Vilniuje ir kitur, parengė F. Kairio F. Bajoro) Mišių giesmes, įrašyta G. Sakalausko muzika A. Digimo filmui „Kryžių kalnas“.
1989 m. choras pradėjo bendrauti su Lietuvos kultūros fondu, rengti labdaros koncertus, dalyvavo Juozo Naujalio gimimo 120-ųjų metinių renginiuose, koncertavo Kauno filharmonijoje, Domo katedroje Rygoje; Baltijos muzikologų konferencijos metu Kauno Arkikatedroje pirmą kartą Lietuvoje atliko Vlado Jakubėno kantatą „De profundis„. Vėlinių išvakarėse Vilniaus menininkų rūmuose surengė vakarą – koncertą „In memoriam“. 1990 m. choras dalyvavo religinės muzikos festivalyje Novosibirske. 1992 m. šis kolektyvas su solistu V. Noreika ir vargonininke I. Budriene į audiokasetę įrašė Česlovo Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“. 1992 m. vasarą choras koncertavo Italijoje – dalyvavo Portofino festivalyje ir atliko G. Palestrinos „Missa Papae Marcelli". Giedojo Šv. Petro Bazilikos Kapitulos šv. Mišiose Romoje, liturgijoje Šv. Kaliksto katakombose, koncertavo Panteone.
1993 m. kartu su Kauno styginių kvartetu ir vargonininku J. Grigu Kauno Įgulos bažnyčioje atliko D. Buxtehudes „Magnificat“. 1993 m. vasario mėn. dalyvavo tarptautiniame G. Palestrinos bažnytinių chorų konkurse Romoje ir laimėjo pirmąją premiją. Giedojo G. Palestrinos, J. Naujalio ir G. Sakalausko kūrinius. 1993 m. Verbų sekmadienį Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje choras atliko F. Liszto „Via crucis“. 1994 m. J. Naujalio gimimo 125-ųjų metinių proga kartu su Vilniaus Arkikatedros Bazilikos choristais Marijampolės prokatedroje giedojo J. Naujalio „Miserere". Iš viso Č. Sasnausko choras, vadovaujamas G. Sakalausko, turėjo apie 800 viešų pasirodymų – koncertų.
Be darbo su chorais, G. Sakalauskas 1989–1990 m. buvo Č. Sasnausko choro muzikos mokyklos direktorius, 1990–1994 m. – Marijampolės krikščioniškosios kultūros centro rektorius, nuo 1996 m. – Marijampolės aukštesniosios pedagogikos mokyklos bažnytinės muzikos dėstytojas, nuo 1998 m. – moksleivių grigališkojo choralo ansamblio vadovas. Parengė Marijampolės prokatedros vargonų rekonstrukcijos ir Liudvinavo bažnyčios vargonų pastatymo projektus ir vadovavo jų įgyvendinimo darbams, suorganizavo Sūduvos vargonų dirbtuves. Vadovavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios Marijampolės prokatedroje įrengimo darbams ir organizavo jo palaikų perkėlimą. Suprojektavo Vilkaviškio katedros, Marijampolės bazilikos, Molėtų bažnyčios vargonus.
1988 m. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos referentu ir Lietuvos vyskupijų bažnytinės muzikos pirmininko pavaduotoju. 1990 m. paskirtas Vilkaviškio vyskupo vikaru kultūros bei mokslo reikalams. Inicijavo Vilkaviškio vyskupijos sakralinio meno kūrinių katalogo parengimą. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, buvo valstybės ir bažnyčios santykių teisinio sureguliavimo iniciatorius ir valstybinės komisijos narys. 1994 m. paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kapitulos kanauninku.
Nuo 1996 m. yra CEDAME (Conference Europėenne des Associations de Musique d'Eglise) narys.
Kan. Gr. Sakalausko muzikinių kompozicijų sąrašas
- Mažasis Requiem. Chorui a capella. 1973.
- Lietuviškos Mišių Ordinariumo parafrazės. Chorui a capella. 1974.
- Penkios liturginės giesmės. Mišriam chorui ir fisharmonijai. 1975.
- Keturios gavėnios giesmės. Chorui a capella. 1977.
- Trys velykinės giesmės. 1977.
- Bendruomenės Mišių giesmės. 1978.
- Liturginės vaikų giesmės. 1980.
- Penki liturginiai etiudai. Vaikų chorui ir vargonams. 1982.
- Sanctus. Canon a 3. Vaikų chorui ir vargonams. 1982.
- Domine, clamavi ad Te. Choralas, keturios meditacijos ir post scriptum. Vargonams. 1984.
- Alma Redemptoris Mater. Chorui a capella. 1984.
- Mažas liturginis preliudas. Chorui ir vargonams. 1984.
- Gloria in Resurrectione Domini. Chorui, pučiamųjų orkestrui ir vargonams. 1985.
- Meldimai. Keturi kanonai chorui, styginių orkestrui ir vargonams. 1987.
- Muzika LKS filmui „Kryžių kalnas“ („Meldimai“ su kupiūromis, orkestro adaptacija fonogramai). 1987.
- Muzika LTV filmui „Nostalgija auksinių angelų sparnų“. 1989.
- Trenoi (Pranašo Jeremijo raudos). Monodrama mecosopranui ir vargonams. 1994.
- Litaniae Laurentanae Beatae Mariae Virginis. Vyrų chorui ir vargonams. 1998.
- Completorium explendum in festo Immaculatae Conceptionis Beatae Mariae Virginis ad duplicem chorum a capella. 2008.
- Campi lugentes. Konduktas fleitai, obojui ir vargonams. 2009.
- Muzika Kauno miestui. Styginių kvartetui ir vargonams. 2015.
- Varpai (B.Brazdžionio t.). Tenorui, smuikui ir vargonams. 2024
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Muzikos enciklopedija (t. 3). Vilnius 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gracijus Sakalauskas, Kas yra Gracijus Sakalauskas? Ką reiškia Gracijus Sakalauskas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus gautas zodinis leidimas T p kategoriju perteklius esamasis laikas ir kt Jei galite sutvarkykite Gracijus Sakalauskas g 1955 m rugpjucio 9 d Marijampoleje kunigas vargonininkas chorvedys pedagogas kompozitorius organologas Biografija1962 1973 m mokesi Marijampoles 4 ojoje P Armino vidurineje mokykloje ir vaiku muzikos mokykloje 1962 1969 m smuikuoti moke V Butovskis 1969 m buvo įstojes į Vilniaus M K Ciurlionio vidurine meno mokykla P Radzeviciaus alto klase bet del ligos moksla nutrauke ir vel grįzo į Marijampole 1970 1973 m neakivaizdiniu budu smuikavimo mokesi Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos aukstesniojoje muzikos mokykloje dest R Cekuolis 1973 1974 m neakivaizdiniu budu smuiko studijas tese Lietuvos valstybineje konservatorijoje J Dvariono klase 1974 1979 m mokesi Kauno tarpdiecezineje kunigu seminarijoje vadovavo seminarijos aukletiniu kameriniam chorui savarankiskai ir jau baiges kunigu seminarija privaciai pas prof K Kavecka mokesi vargonavimo chorvedybos ir kompozicijos 1979 m buvo įsventintas į kunigus Baige Lietuvos muzikos akademija Menu magistras Dar besimokydamas G Sakalauskas pradejo vargonininkauti Gizuose Graziskiuose Skriaudziuose Sunskuose Liudvinave Visur isskyrus Gizu parapija vadovavo ir baznytiniams chorams 1980 1994 m vadovavo Marijampoles Ceslovo Sasnausko chorui kuris 1979 1990 m veike prie Marijampoles Sv Arkangelo Mykolo prokatedros o 1990 m tapo profesionaliu Vilkaviskio vyskupijos krikscioniskosios kulturos centro kolektyvu Is pradziu buvo vaiku choras o nuo 1985 m misrusis G Sakalauskas vaikus pradejo mokyti muzikos rasto ir liturgines muzikos o gabesnius ir vargonuoti 1982 m chore jau buvo iki 50 giesmininku kuriuos imta mokyti ir sudetingesniu polifoniniu kuriniu 1984 m spalio men restauruotu baznycios vargonu pristatymo proga choras pirma karta dalyvavo koncerte 1985 m suburiamas 40 dalyviu jaunimo misrusis choras kuris debiutavo Naujuju metu sutikimo pamaldose atlikdamas A Brucknerio Te Deum be solo numeriu 1986 m Gavenios rekolekciju metu choras giedojo J S Bacho Pasijas pagal Jona sutrumpinta varianta 1988 m birzelio 30 d choras pirma karta Lietuvoje atliko C Sasnausko monumentalu kurinį Miserere 1988 m spalio 27 d chorui suteiktas Ceslovo Sasnausko vardas Kartu su Lietuvos kompozitoriu sajunga nuo 1989 m choras pradejo rengti lapkricio sinoikijas Vilniuje ir kitur parenge F Kairio F Bajoro Misiu giesmes įrasyta G Sakalausko muzika A Digimo filmui Kryziu kalnas 1989 m choras pradejo bendrauti su Lietuvos kulturos fondu rengti labdaros koncertus dalyvavo Juozo Naujalio gimimo 120 uju metiniu renginiuose koncertavo Kauno filharmonijoje Domo katedroje Rygoje Baltijos muzikologu konferencijos metu Kauno Arkikatedroje pirma karta Lietuvoje atliko Vlado Jakubeno kantata De profundis Veliniu isvakarese Vilniaus menininku rumuose surenge vakara koncerta In memoriam 1990 m choras dalyvavo religines muzikos festivalyje Novosibirske 1992 m sis kolektyvas su solistu V Noreika ir vargonininke I Budriene į audiokasete įrase Ceslovo Sasnausko Requiem ir Miserere 1992 m vasara choras koncertavo Italijoje dalyvavo Portofino festivalyje ir atliko G Palestrinos Missa Papae Marcelli Giedojo Sv Petro Bazilikos Kapitulos sv Misiose Romoje liturgijoje Sv Kaliksto katakombose koncertavo Panteone 1993 m kartu su Kauno styginiu kvartetu ir vargonininku J Grigu Kauno Įgulos baznycioje atliko D Buxtehudes Magnificat 1993 m vasario men dalyvavo tarptautiniame G Palestrinos baznytiniu choru konkurse Romoje ir laimejo pirmaja premija Giedojo G Palestrinos J Naujalio ir G Sakalausko kurinius 1993 m Verbu sekmadienį Vilniaus Sv Kazimiero baznycioje choras atliko F Liszto Via crucis 1994 m J Naujalio gimimo 125 uju metiniu proga kartu su Vilniaus Arkikatedros Bazilikos choristais Marijampoles prokatedroje giedojo J Naujalio Miserere Is viso C Sasnausko choras vadovaujamas G Sakalausko turejo apie 800 viesu pasirodymu koncertu Be darbo su chorais G Sakalauskas 1989 1990 m buvo C Sasnausko choro muzikos mokyklos direktorius 1990 1994 m Marijampoles krikscioniskosios kulturos centro rektorius nuo 1996 m Marijampoles aukstesniosios pedagogikos mokyklos baznytines muzikos destytojas nuo 1998 m moksleiviu grigaliskojo choralo ansamblio vadovas Parenge Marijampoles prokatedros vargonu rekonstrukcijos ir Liudvinavo baznycios vargonu pastatymo projektus ir vadovavo ju įgyvendinimo darbams suorganizavo Suduvos vargonu dirbtuves Vadovavo Palaimintojo Jurgio Matulaicio koplycios Marijampoles prokatedroje įrengimo darbams ir organizavo jo palaiku perkelima Suprojektavo Vilkaviskio katedros Marijampoles bazilikos Moletu baznycios vargonus 1988 m paskirtas Lietuvos vyskupu konferencijos referentu ir Lietuvos vyskupiju baznytines muzikos pirmininko pavaduotoju 1990 m paskirtas Vilkaviskio vyskupo vikaru kulturos bei mokslo reikalams Inicijavo Vilkaviskio vyskupijos sakralinio meno kuriniu katalogo parengima Atkurus Lietuvos valstybinguma buvo valstybes ir baznycios santykiu teisinio sureguliavimo iniciatorius ir valstybines komisijos narys 1994 m paskirtas Vilkaviskio vyskupijos kapitulos kanauninku Nuo 1996 m yra CEDAME Conference Europeenne des Associations de Musique d Eglise narys Kan Gr Sakalausko muzikiniu kompoziciju sarasas Mazasis Requiem Chorui a capella 1973 Lietuviskos Misiu Ordinariumo parafrazes Chorui a capella 1974 Penkios liturgines giesmes Misriam chorui ir fisharmonijai 1975 Keturios gavenios giesmes Chorui a capella 1977 Trys velykines giesmes 1977 Bendruomenes Misiu giesmes 1978 Liturgines vaiku giesmes 1980 Penki liturginiai etiudai Vaiku chorui ir vargonams 1982 Sanctus Canon a 3 Vaiku chorui ir vargonams 1982 Domine clamavi ad Te Choralas keturios meditacijos ir post scriptum Vargonams 1984 Alma Redemptoris Mater Chorui a capella 1984 Mazas liturginis preliudas Chorui ir vargonams 1984 Gloria in Resurrectione Domini Chorui puciamuju orkestrui ir vargonams 1985 Meldimai Keturi kanonai chorui styginiu orkestrui ir vargonams 1987 Muzika LKS filmui Kryziu kalnas Meldimai su kupiuromis orkestro adaptacija fonogramai 1987 Muzika LTV filmui Nostalgija auksiniu angelu sparnu 1989 Trenoi Pranaso Jeremijo raudos Monodrama mecosopranui ir vargonams 1994 Litaniae Laurentanae Beatae Mariae Virginis Vyru chorui ir vargonams 1998 Completorium explendum in festo Immaculatae Conceptionis Beatae Mariae Virginis ad duplicem chorum a capella 2008 Campi lugentes Konduktas fleitai obojui ir vargonams 2009 Muzika Kauno miestui Styginiu kvartetui ir vargonams 2015 Varpai B Brazdzionio t Tenorui smuikui ir vargonams 2024SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 Muzikos enciklopedija t 3 Vilnius 2007