Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Magdalena Radvilienė lenk Maria Magdalena Radziwiłłowa bltr Марыя Магдалена Радзіві л Gulbės herbasGimė 1861 m li
Marija Magdalena Radvilienė
| Marija Magdalena Radvilienė lenk. Maria Magdalena Radziwiłłowa bltr. Марыя Магдалена Радзіві́л | |
|---|---|
| „Gulbės“ herbas | |
| Gimė | 1861 m. liepos 8 d. Varšuva |
| Mirė | 1945 m. sausio 6 d. (83 metai) Fribūras |
| Tėvas | Janas Kazimieras Zaviša–Kęsgaila |
| Motina | Marija Kvilecka |
| Vaikai | Marija Liudvika (1883–1958) |
| Veikla | kunigaikštienė ir filantropė |
Marija Magdalena Radvilienė (lenk. Maria Magdalena Radziwiłłowa; bltr. Марыя Магдалена Радзіві́л; 1861 m. liepos 8 d. Varšuvoje, Rusijos imperija – 1945 m. sausio 6 d. Fribūre, Šveicarija) – „Gulbės“ herbo kunigaikštienė, filantropė.
Biografija
Gimė ir augo grafo Jano Kazimiero Zavišos–Kęsgailos ir Marijos Kvileckos (paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio provaikaitės) šeimoje. Tėvas domėjosi archeologija ir kraštotyra, rinko monetų ir medalių kolekcijas. Jos sesuo Marija Ieva buvo ištekėjusi už didiko Petro Mykolo Radvilos; pora vaikų neturėjo ir savo turtus skyrė filantropijai.
Marija Magdalena įgijo puikų namų išsilavinimą, vaikystėje ir jaunystėje gyveno Varšuvoje. 1882 m. ji ištekėjo už grafo (1833–1895). Gimė duktė Marija Liudvika (1883–1958), kuri išaugusi sukūrė šeimą su kunigaikščiu Adomu Liudviku Čartoriskiu.
Po tėvo mirties (1887 m.) perėmė dvarus prie Minsko ir Lenkijoje, o našlaudama pati pradėjo administruoti šeimos valdas. 1904 m. susipažino su devyniolika metų jaunesniu carinės Rusijos armijos atsargos karininku kunigaikščiu (1879–1914). Po vedybų Londone 1906 m. jaunavedžiai persikėlė gyventi į dvarą (dab. Pervomaisko kaimas Uzdos rajone vidurio Baltarusijoje). V.M.Radvila pats apsiėmė vadovauti naujosios šeimos verslui (jo būta nemažo – vien ąžuolynų ir pušynų plotai siekė 27 tūkst. dešimtinių). 1911 m. jis nutiesė geležinkelio atšaką iš Grodziankos lentpjūvės į artimiausią linijos stotelę (Grodziankos lenpjūvė buvo tokia didelė, kad Baltarusijos TSR laikais jos bazėje veikė miško pramonės ūkis). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje kunigaikštis V.M. Radvila buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir žuvo ties Malviškėmis (Rytprūsiai), buvo palaidotas Kuchtičiuose (kapavietė neišliko).
Marija Magdalena Radvilienė save siejo su buvusios LDK kultūra, materialiai rėmė lietuvių ir baltarusių tautinius siekius. Varšuvoje kunigaikštienė lietuviams atidavė puikiai įrengtą, elektrifikuotą (matyt, kalba eina apie Kūdikėlio Jėzaus ligoninės koplyčią, XX a. pr. pertvarkytą į Švč. Jėzaus Vardo bažnyčią (lenk. Kościół Najświętszego Imienia Jezus w Warszawie); Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi šventovė pokaryje buvo nugriauta.). Taip pat mieste leido naudotis sale–skatykla su lietuviška spauda; be to skyrė lėšų lietuviškos Londono Šv. Kazimiero bažnyčios statybai. Ji ženkliai prisidėjo ir prie Šv. Mikalojaus lietuvių bažnyčios parapijos namų Vilniuje atsiradimo. Finansinė parama taip pat buvo teikiama Žiburio švietimo organizacijai, lietuviškiems laikraščiams leisti. Lietuvių mokslo draugijai ji padovanojo virš 1000 knygų. Pirmojo pasaulinio karo metais kunigas Vincentas Borisevičius Minske buvo įkūręs ratelį moksleiviams šelpti, M.M.Radvilienė šiai organizacijai padovanojo ypatingos vertės sidabro servizą, kuris pokaryje buvo įvertintas 30 000 litų ir tapo Ateitininkų rūmų Kaune statybos finansinių lėšų pagrindu. Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti ją išrinko savo garbės nare. Marija Magdalena Radvilienė Kuchtičiuose ir gretimuose kaimuose atidarė mokyklas valstiečių vaikams, finansiškai parėmė baltarusiškų knygų ir laikraščių leidimą. Minske jos lėšomis buvo atidaryta ligoninė ir keleta vaikų prieglaudų, skirtos stipendijos baltarusių studentams.
1918 m. pabaigoje Baltarusiją užėmus komunistams, ji grįžo į Varšuvą. 1922 m. apsigyveno Kaune ir priėmė Lietuvos pilietybę. M.K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo kontušo juostų kolekciją ir kt. meno vertybių. Vėliau išvyko į Bad Godesbergą Vokietijoje, nuo 1932 m. iki mirties gyveno Fribūre (Šveicarija). 2018 m. palaikai buvo perlaidoti .
Įvertinimas
Šaltiniai
- Jonas Vytautas Bruveris. Čiurlionis ir kiti lietuviai Varšuvoje // 7 meno dienos Nr. 41 (1278), 2018-12-14
- Мікола Багадзяж. Я – беларуска... (Марыя Магдалена Радзівіл) // Беларуская мінуўшчына. № 1, 1996
- Радзівіл Марыя Магдалена (1861–1945) // Беларускія рэлігійныя дзеячы XX ст.: Жыццярысы, мартыралогія, успаміны. – Менск–Мюнхэн: Беларускі кнігазбор, 1999. ISBN 985-6318-65-3
- Ірына Масляніцына, Мікалай Багадзяж. Магдалена Радзівіл: з пакалення “знесеных ветрам” // www.sb.by/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Magdalena Radvilienė, Kas yra Marija Magdalena Radvilienė? Ką reiškia Marija Magdalena Radvilienė?
Marija Magdalena Radviliene lenk Maria Magdalena Radziwillowa bltr Maryya Magdalena Radzivi l Gulbes herbasGime 1861 m liepos 8 d VarsuvaMire 1945 m sausio 6 d 83 metai FriburasTevas Janas Kazimieras Zavisa KesgailaMotina Marija KvileckaVaikai Marija Liudvika 1883 1958 Veikla kunigaikstiene ir filantrope Marija Magdalena Radviliene lenk Maria Magdalena Radziwillowa bltr Maryya Magdalena Radzivi l 1861 m liepos 8 d Varsuvoje Rusijos imperija 1945 m sausio 6 d Fribure Sveicarija Gulbes herbo kunigaikstiene filantrope BiografijaGime ir augo grafo Jano Kazimiero Zavisos Kesgailos ir Marijos Kvileckos paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio provaikaites seimoje Tevas domejosi archeologija ir krastotyra rinko monetu ir medaliu kolekcijas Jos sesuo Marija Ieva buvo istekejusi uz didiko Petro Mykolo Radvilos pora vaiku neturejo ir savo turtus skyre filantropijai Marija Magdalena įgijo puiku namu issilavinima vaikysteje ir jaunysteje gyveno Varsuvoje 1882 m ji istekejo uz grafo 1833 1895 Gime dukte Marija Liudvika 1883 1958 kuri isaugusi sukure seima su kunigaiksciu Adomu Liudviku Cartoriskiu Po tevo mirties 1887 m pereme dvarus prie Minsko ir Lenkijoje o naslaudama pati pradejo administruoti seimos valdas 1904 m susipazino su devyniolika metu jaunesniu carines Rusijos armijos atsargos karininku kunigaiksciu 1879 1914 Po vedybu Londone 1906 m jaunavedziai persikele gyventi į dvara dab Pervomaisko kaimas Uzdos rajone vidurio Baltarusijoje V M Radvila pats apsieme vadovauti naujosios seimos verslui jo buta nemazo vien azuolynu ir pusynu plotai sieke 27 tukst desimtiniu 1911 m jis nutiese gelezinkelio atsaka is Grodziankos lentpjuves į artimiausia linijos stotele Grodziankos lenpjuve buvo tokia didele kad Baltarusijos TSR laikais jos bazeje veike misko pramones ukis Pirmojo pasaulinio karo pradzioje kunigaikstis V M Radvila buvo mobilizuotas į carines Rusijos kariuomene ir zuvo ties Malviskemis Rytprusiai buvo palaidotas Kuchticiuose kapaviete neisliko Zavisu dvaro rumai Napoleono Ordos 1864 1876 m tapytas paveikslas Marija Magdalena Radviliene save siejo su buvusios LDK kultura materialiai reme lietuviu ir baltarusiu tautinius siekius Varsuvoje kunigaikstiene lietuviams atidave puikiai įrengta elektrifikuota matyt kalba eina apie Kudikelio Jezaus ligonines koplycia XX a pr pertvarkyta į Svc Jezaus Vardo baznycia lenk Kosciol Najswietszego Imienia Jezus w Warszawie Antrajame pasauliniame kare nukentejusi sventove pokaryje buvo nugriauta Taip pat mieste leido naudotis sale skatykla su lietuviska spauda be to skyre lesu lietuviskos Londono Sv Kazimiero baznycios statybai Ji zenkliai prisidejo ir prie Sv Mikalojaus lietuviu baznycios parapijos namu Vilniuje atsiradimo Finansine parama taip pat buvo teikiama Ziburio svietimo organizacijai lietuviskiems laikrasciams leisti Lietuviu mokslo draugijai ji padovanojo virs 1000 knygu Pirmojo pasaulinio karo metais kunigas Vincentas Borisevicius Minske buvo įkures ratelį moksleiviams selpti M M Radviliene siai organizacijai padovanojo ypatingos vertes sidabro serviza kuris pokaryje buvo įvertintas 30 000 litu ir tapo Ateitininku rumu Kaune statybos finansiniu lesu pagrindu Lietuviu draugija nukentejusiems del karo selpti ja isrinko savo garbes nare Marija Magdalena Radviliene Kuchticiuose ir gretimuose kaimuose atidare mokyklas valstieciu vaikams finansiskai pareme baltarusisku knygu ir laikrasciu leidima Minske jos lesomis buvo atidaryta ligonine ir keleta vaiku prieglaudu skirtos stipendijos baltarusiu studentams 1918 m pabaigoje Baltarusija uzemus komunistams ji grįzo į Varsuva 1922 m apsigyveno Kaune ir prieme Lietuvos pilietybe M K Ciurlionio dailes muziejui padovanojo kontuso juostu kolekcija ir kt meno vertybiu Veliau isvyko į Bad Godesberga Vokietijoje nuo 1932 m iki mirties gyveno Fribure Sveicarija 2018 m palaikai buvo perlaidoti ĮvertinimasDidziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino I laipsnio ordinasSaltiniaiVikiteka Marija Magdalena Radviliene vaizdine ir garsine medziagaJonas Vytautas Bruveris Ciurlionis ir kiti lietuviai Varsuvoje 7 meno dienos Nr 41 1278 2018 12 14 Mikola Bagadzyazh Ya belaruska Maryya Magdalena Radzivil Belaruskaya minuyshchyna 1 1996 Radzivil Maryya Magdalena 1861 1945 Belaruskiya religijnyya dzeyachy XX st Zhyccyarysy martyralogiya uspaminy Mensk Myunhen Belaruski knigazbor 1999 ISBN 985 6318 65 3 Iryna Maslyanicyna Mikalaj Bagadzyazh Magdalena Radzivil z pakalennya znesenyh vetram www sb by