Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Valentinas GustainisGimė 1896 m liepos 15 d Vinkšnupiai Sintautų valsčiusMirė 1971 m spalio 11 d 75 metai GriškabūdisPal
Valentinas Gustainis
| Valentinas Gustainis | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. liepos 15 d. Vinkšnupiai, Sintautų valsčius |
| Mirė | 1971 m. spalio 11 d. (75 metai) Griškabūdis |
| Palaidotas (-a) | Griškabūdžio kapinėse |
| Veikla | žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas, rašytojas. |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
Valentinas Gustainis (1896 m. liepos 15 d. Vinkšnupiuose, Sintautų valsčius – 1971 m. spalio 11 d. Griškabūdyje) – žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas, rašytojas. Vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje žurnalistų profesionalų.
Biografija
Tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Po Pirmojo pasaulinio karo studijavo filosofiją Heidelbergo universitete, Lietuvos ir Sorbonos universitetuose. 1922 m. vienas „Neo-Lithuania“ korporacijos steigėjų, 1925–1926 m. – jos pirmininkas.
Nuo 1928 m. vasario 1 d. iki 1932 m. – „Lietuvos Aido“ redaktorius, po jo šias pareigas ėjo Ignas Šeinius. Kaip šio laikraščio užsienio korespondentas dirbo Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitur. 1932 m. apdovanotas Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinu. 1934 m. deleguotas į Lenkiją kaip žurnalistas ir diplomatas. 1939–1940 m. ELTOS direktorius. Kurį laiką buvo žurnalo „Jaunoji Lietuva“ faktiškasis redaktorius.
1941 m. NKVD suimtas, kalintas Bijsko, Barnaulo, Krasnojarsko kalėjimuose, , Karagandos lageriuose. Iš Sibiro grįžo 1956 m., apsigyveno Griškabūdyje.
Bendradarbiavo leidiniuose „Vairas“, „Naujoji Romuva“, „Židinys “, „Tautos ūkis“. Išvertė grožinių kūrinių iš vokiečių ir prancūzų kalbų.
Publicistinė veikla
Valentinas Gustainis į žurnalistinį darbą įsitraukė gana anksti. Jau 1918 m. jis rašė į „Lietuvos aidą“, kuriame buvo išspausdinti pirmieji V. Gustainio politinio pobūdžio straipsniai. Juos autorius pasirašinėdavo slapyvardžiais ir kriptomis. Pirmasis jo straipsnis „Patriotizmo svarba“ buvo išspausdintas 1918 m. vasario 2 d. redakcinio straipsnio vietoje. Į „Lietuvos aidą“ jis rašė įvairiomis temomis: „Lietuva ir bolševizmas“, kuriame pasisakė už nepriklausomą Lietuvą, „Mūsų artimiausios ateities mokykla“, „Rūpinkimės kuriamuoju Seimu“, „Partingumas ir vienybė“, kuriame teigė:
Sveikas protas bei gyvenimo pavyzdžiai rodo mums vienybės galybę ir partingumo pragaištį.
Tokios nuostatos laikėsi ir brandžioje kūryboje.
Studijuodamas užsienyje, rašė oficiozui „Lietuva“ bei įvairiais pavadinimais ėjusių tautininkų srovės laikraščiuose, kuriuos redagavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1924 m. grįžęs į Lietuvą, gyveno Kaune ir dažnai rašė laikraščiams, ypač tuometiniam oficiozui „Lietuva“. Kauną pasirinko ne atsitiktinai. Pagal tuometinę Lietuvos situaciją, kitokio pasirinkimo, matyt, ir būti negalėjo. Nuo 1919 m. balandžio 19 d.– 21 d. Lenkijos kariuomenė buvo užėmusi Vilnių. Okupacija truko iki 1939 m.
Gyvendamas Kaune, V. Gustainis neapsiribojo vien žurnalistine veikla, o kartu ėmėsi ir diplomatijos. Jis priiminėdavo įvairius iš užsienio atvykstančius žurnalistus, užmegzdavo pažintis su jais. Bendradarbiavo tautininkų srovės laikraščiuose ir buvo palankus šiai politinei srovei. A. Smetonos įvykdytą šalyje perversmą V. Gustainis taip pat vertino palankiai. Jis rašė:
Įvykusį gruodžio 17 d. perversmą sveikinau, kiek galėdamas ir kiek išmanydamas stengiausi naujoje situacijoje susiorientuoti ir įsijungti į valstybės kūrybinį darbą.
V. Gustainis tautininkų veiksmus laikė apsigynimu nuo gresiančio komunistinio perversmo ir nemanė, kad jis turėjo būti fašistinis, su aiškiais ilgametės diktatūros tikslais. Jis ir toliau rašė tautininkų laikraščiuose: tai „Lietuvoje“, tai „Lietuvyje“. 1927 m. lapkritį V. Gustainį paskyrė oficiozo „Lietuvis“ faktiškuoju redaktoriumi. Kadangi buvo siekiama panaikinti kitą tautininkų oficiozą – „Lietuvą“ – ir palikti grynai tautininkų „Lietuvį“, V. Gustainis pasiūlė vietoje abiejų įkurti „Lietuvos aidą“, ir taip atgaivinti šį laikraštį. Tai padaryti jiems pavyko 1928 m. Apie aną laikotarpį jis rašė:
Dėl oficiozo („Lietuvos aido“) politinės linijos susitarėme, kad jo redaktorius palaikys nuolatinį kontaktą su ministru pirmininku, taip pat laikas nuo laiko tarsis ir su pačiu prezidentu.
Palaikyti nuolatinį ryšį su vyriausybe, ypač su Ministru pirmininku Augustinu Voldemaru, jam buvo visai lengva. Be jokių oficialumų jį priimdavo ir prezidentas Antanas Smetona, kurį V. Gustainis lankydavo kartą per savaitę. Jį, kaip oficiozo redaktorių, be jokio vargo priimdavo pasikalbėti ir bet kuris ministras.
1928 m. pradėtam leisti „Lietuvos aidui“ V. Gustainis pats parašė pirmąjį programinį straipsnį „Laisvės ir tiesos keliais“. Apie valdžioje esančią partiją jis rašė: „Nors tautininkai buvo maždaug nacionalistai, bet jie jokiu būdu nenorėjo būti šovinistais. Ideologiniuose dalykuose norėjo būti tolerantais, kiek tai nekliudė valstybės sudarytai santvarkai“. Ir vėliau jis priduria nesistengęs, kad laikraštyje dirbtų vieni tautininkai, nekalbant jau apie atsitiktinius laikraščio bendradarbius įvairiais specifiniais klausimais.
Iš „Lietuvos aido“ redakcijos V. Gustainis išėjo po konflikto su tuometiniu ministru pirmininku Juozu Tūbeliu. Anot V. Gustainio, jį I. Jurkūnu-Šeiniumi norėjo pakeisti „opozicijos šulas“ . Ne savo valia palikęs „Lietuvos aido“ vyriausiojo redaktoriaus postą, kaip šio laikraščio korespondentas keletą metų dirbo Varšuvoje, važinėjo po Europos valstybių sostines, susitikinėjo su aukštais diplomatais, kurį laiką gyveno Paryžiuje, rašė politologinius straipsnius „Naujajai Romuvai“, „Vairui“, „Židiniui“, „Tautos ūkiui“. Vienas jų – „Standartizuotas žmogus“, išspausdintas 1935 m. 7/8 „Vairo“ numeriuose. Jame rašoma:
Mūsų laikų žmogus jau nesijaučia gerai ir saugiai tik savo draugų bei artimųjų tarpe. Jis ieško kažko tvirtesnio, galingesnio. Jis nori būti galingoje masėje, kaip tos masės dalelė. (…) Charakteringas masinio žmogaus bruožas yra jo net nebeslepiamas noras pasislėpti masėje, slėptis už jos pečių, kada tenka imtis atsakomybės.
Masinis žmogus, anot V. Gustainio, yra jėgos garbintojas, kuriam būtinas vardas. Jis tvirtino, kad toji dauguma pati bijo ir nemoka galvoti, todėl ji labai gerai jaučiasi, kai masių vadas už ją galvoja ir jai pasako, ką veikti. Jis rašė, kad modernus žmogus pasijuto pakibęs tuštumoje todėl, kad nusilpo jo tikėjimas. Žmogus pasijuto pasiklydęs gyvenimo labirintuose ir jam vado reikėjo tam, kad šis jį atvestų į teisingą kelią. Savo straipsniuose V. Gustainis palietė ir inteligentijos klausimą. Apie ją straipsnyje „Mokslas ir inteligentai bei jų elitas“, išspausdintame 1931 m. rugsėjo 9-ame numeryje, V. Gustainis rašė:
Kultūros sumetimai reikalauja, kad būtų ne tik inteligentinio darbo specialistų, kurie galėtų dirbti visose moderninio civilizuoto gyvenimo srityse, bet jie reikalauja, kad iš tų pačių specialistų eilių išeitų ir kultūros vertybių kūrėjai, kurie naujus kelius skintų, naujų darbo ir dvasios pasireiškimo sričių surastų.
Kitas aktualus to meto klausimas, nagrinėtas V. Gustainio – tauta. Pamąstymus apie ją jis išdėstė straipsnyje „Kas yra visuomenė?“. Publikacija išspausdinta 1934 m. 11-ame „Židinio“ numeryje. Joje V. Gustainis rašė, kad tauta – tai organizacijos viršūnė. Jis pabrėžė, kad kiekvienas individas, kalbėdamas apie tautą, omenyje privalo turėti ne save kaip atskirą individą, bet save, kaip didžiulės organizacijos neatskiriamą vienetą. Autorius išskyrė ir tautos galias. Jo teigimu, tauta gali valstybę sukurti ir ją išlaikyti, bet valstybė savo galiomis negali išlaikyti tautos, jei ji netektų gyvybinės jėgos.
Šioje prieškarinio laikotarpio V. Gustainio filosofiniuose straipsniuose paprastai aiškinamasi to meto aktualios socialinės ir politinės realijos: kas yra tauta ir visuomenė, politinė ideologija, liberalizmas, demokratija, fašizmas, komunizmas, ieškoma jų paralelių su Lietuvos visuomeninio gyvenimo raida. Žurnalistinė publicistika kreipia jo ranką ir mintį į šviečiamąjį reiškinių aprašymą. Autorius nekelia klausimo, kodėl taip yra, o tiesiog įtaigiai dėsto, kaip yra, kokie yra vieno ar kito reiškinio požymiai, ryšiai su kitais reiškiniais, kaip jie praktiškai realizuojami.
Diplomatinė veikla
V. Gustainis buvo ne tik žurnalistas, bet ir diplomatas. Su šia misija jis buvo paskirtas ir į Varšuvą, kada pietinę dalį Lietuvos buvo okupavę lenkai.
Neturėdama diplomatinių ryšių su Lenkija, oficialiai nepripažindama Vilniaus užgrobimo ir būtiniausiais klausimais kontaktuodama per šalių pasiuntinius Rygoje, Lietuvos vadovybė vis dėlto neprieštaravo Lenkijos žurnalistų atvykimui. Lenkai šia proga pasinaudojo. Lietuvoje dirbo lenkų žurnalistai – diplomatai, turėję ne tik ištirti viešąją nuomonę, bet ir ją paveikti.
1934 m. vėlų rudenį savo žurnalistą – diplomatą pasiuntė ir Lietuva. Juo tapo V. Gustainis. Šis pasirinkimas įvyko T. Katelbacho, lenkų žurnalisto – diplomato pasiūlymu. Suprantama, kad jam šią pavardę nurodė ir Varšuvos. Sudėtingoje abipusių santykių atmosferoje neoficialus Lietuvos atstovas – korespondentas, „Lietuvos aido“ žurnalistas dalinosi su lenkų pareigūnais jo vyriausybės planais. V. Gustainis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse buvo vienintelis žinomas korespondentas, dirbęs užsieniuose su Lietuvos vyriausybės žinia: jis pateikė informacijos per „Lietuvos aidą“ nebe daug ką žinojusiems apie Lenkiją tautiečiams. Šiuo tikslu jis taip pat parašė knygą „Lenkai ir Lenkija“.
Ši knyga buvo skirta plačiajai visuomenei, kad ši geriau susipažintų su Lenkijos gyvenimo bendraisiais bruožais bei su jos antilietuviška politika. Knygoje autorius pasakoja apie Lenkijos teisinę santvarką, tuometinį Lenkijos politinį paveikslą. Jis kritikuoja Lenkijos politines partijas, kaltina jas sukūrus oligarchiją. Taip pat kiek ironiškai, kartais net su humoru V. Gustainis išsamiai aprašo lenkų būdo bruožus. Pavyzdžiui:
Lenkų šviesuomenė didžiuojasi savo kultūra. Kol jiems nenurodai, kad tai, ką jie laiko esant lenkiška kultūra, daugumoje yra tik Vakarų Europos tautų kultūros pritaikinti vaisiai, jie labai aukštai šoka.
Taip pat jis aprašo šalies švietimo sistemą, jaunimo organizacijas, tautines mažumas, kaimo gyventojų vargą, valstybės ekonominį, ūkio ir pramonės gyvenimą, pateikia daug statistikos, pasakoja apie kultūrą bei pasiekimus meno srityje. Nagrinėdamas Lenkijos tarptautinę padėtį, daug dėmesio skyrė Vilniaus klausimui:
Jeigu tarptautiniuose santykiuose moralės dėsniai, paremti teise bei teisingumu spręstų, o ne fizinių jėgų santykiai, lietuvių lenkų ginčas seniai būtų baigtas Lietuvos naudai.
Knyga parašyta santūriu stiliumi. Pasak jos autoriaus,
kad ir kokie būtų lietuvių – lenkų santykiai, ypač kai jie nėra normalūs, mums yra didžiausio reikalo Lenkiją ir lenkus pažinti tokius, kokie jie yra tikrumoje.
Kitas V. Gustainio žurnalisto – diplomato veiklos tarpsnis susijęs su Prancūzija. Ši valstybė Lietuvai buvus svarbi dėl jos svarbaus vaidmens Europoje, dėl jos įtakos diplomatiniams šalių santykiams ir dėl to, jog Lenkija nuolat stengėsi paversti Prancūziją savo sąjungininku ginčuose su Lietuva.
Būtina paminėti tai, kad XX a. tarpukario laikotarpiu Europoje diplomatija painiota su žurnalistika tarptautinės reikšmės tikslui pasiekti. Angažuoti spaudos darbuotoją kaip talkininką valstybės pareigūnams būdavo tuo paprasčiau, kuo labiau spauda buvusi priklausoma nuo valstybės. Kita vertus, tarptautinių santykių kontekste žurnalistinė veikla naudinga juos gerinant. Lygiai taip pat žurnalisto darbas užsienyje galėjo praversti legaliu būdu surinkti informacijai iš įvairiausių šaltinių kitoje šalyje. Be abejo, tokia veikla itin patraukli, kai oficialus pareigūnas negali nuvykti į kitą šalį.
Kaip ir kitose Europos šalyse, taip ir Lietuvoje užsienio leidinių korespondentai būdavo akredituojami užsienio reikalų ministerijose. Kiekvienam korespondentui priimti užsienio reikalų ministerijos spaudos departamentas, gavęs informaciją iš Lietuvos pasiuntinybės atitinkamoje šalyje, nuspręsdavęs individualiai.
Užsienio korespondento veikla bet kurioje šalyje buvo grindžiama svarbiausiu tikslu – informuoti apie kitos šalies politinius bei kultūros įvykius, kad pavyktų suvokti kitos visuomenės raidą. Neabejotinai tai palengvino abipusių santykių kūrimą, išplėtė veiklos galimybes suinteresuotiems asmenims, tarp jų pirmiausia politikams, taip pat verslininkams. Tuo tarpu, žurnalisto darbo prasmė tarsi apversta: komandiruotieji korespondentai pirmiausia turėję tikslą informuoti savo šalių politikus, bet ne visuomenę. Jų korespondencijos dienraščiams buvo tarsi antrinis dalykas, nulemtas politinių aplinkybių, politikų pageidavimo.
Grįžęs dirbti Eltos direktoriumi, V. Gustainis išleido knygą „Prancūzija“. Joje jis aprašė prancūzų kalbą, kuriai lietuvių vidurinėse mokyklose suteikta pirmoji vieta, Paryžių, prancūzų tautinius bruožus, gyventojų mažą prieauglį, atskirus gyventojų sluoksnius: ūkininkus, darbininkus. Daug dėmesio skyrė Prancūzijos politikai: politinėms ideologijoms, konstitucinei sąrangai, valdžios administravimui, jos karinei galiai bei užsienio politikai. V. Gustainis rašė:
Lietuvai glaudūs santykiai su Prancūzija itin įdomūs ir pageidaujami yra dviejose plotmėse: kultūros ir užsienio politikos. (…) Lietuva žiūri į Prancūziją kaip į labai galingą Europos taikos veiksnį.
Tiek knygoje apie Lenkiją, tiek ir apie Prancūziją, V. Gustainis taip pat apžvelgė vietos spaudą ir jos vaidmenį visuomeniniame gyvenime.
1940 m. Sovietų armijai okupavus Lietuvą, V. Gustainis buvo pašalintas iš Eltos direktoriaus pareigų, nes valdžios nuomone, jis kėlė grėsmę sovietinei ideologijai. Po metų garsus Lietuvos žurnalistas buvo ištremtas į Sibirą, Altajaus kraštą. 1956 m. grįžęs iš ten parašė knygą „Be kaltės: Sibiro tremtyje ir lageriuose“.[reikalingas šaltinis]
Bibliografija
- Lenkai ir Lenkija. K.: 1937 m.
- Prancūzija. K.: 1938 m.
- Lithuania: The First Twenty Years. (Lietuva: Pirmasis dvidešimtmetis), 1939 m.
- Be kaltės: Sibiro tremtyje ir lageriuose. V.: 1989 m.
- Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus: atsiminimai apie Lietuvos spaudą, jos darbuotojus (1915–1940) ir Lietuvos rašytojus (1924–1966). K.: 1991 m.
- Raštai. V.: Mintis, 1991 m.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 159 psl.
- Lietuvių enciklopedija. VIII tomas. 1956.
Nuorodos
- Valentinas Gustainis. Paroda[neveikianti nuoroda]
- Valentinas Gustainis 1940 m. filme apie ELTĄ
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valentinas Gustainis, Kas yra Valentinas Gustainis? Ką reiškia Valentinas Gustainis?
Valentinas GustainisGime 1896 m liepos 15 d Vinksnupiai Sintautu valsciusMire 1971 m spalio 11 d 75 metai GriskabudisPalaidotas a Griskabudzio kapineseVeikla zurnalistas sociologas publicistas vertejas filosofas rasytojas Alma mater Lietuvos universitetas Valentinas Gustainis 1896 m liepos 15 d Vinksnupiuose Sintautu valscius 1971 m spalio 11 d Griskabudyje zurnalistas sociologas publicistas vertejas filosofas rasytojas Vienas pirmuju tarpukario Lietuvoje zurnalistu profesionalu BiografijaTarnavo savanoriu Lietuvos kariuomeneje Po Pirmojo pasaulinio karo studijavo filosofija Heidelbergo universitete Lietuvos ir Sorbonos universitetuose 1922 m vienas Neo Lithuania korporacijos steigeju 1925 1926 m jos pirmininkas Nuo 1928 m vasario 1 d iki 1932 m Lietuvos Aido redaktorius po jo sias pareigas ejo Ignas Seinius Kaip sio laikrascio uzsienio korespondentas dirbo Lenkijoje Prancuzijoje ir kitur 1932 m apdovanotas Triju zvaigzdziu 3 ojo laipsnio ordinu 1934 m deleguotas į Lenkija kaip zurnalistas ir diplomatas 1939 1940 m ELTOS direktorius Kurį laika buvo zurnalo Jaunoji Lietuva faktiskasis redaktorius 1941 m NKVD suimtas kalintas Bijsko Barnaulo Krasnojarsko kalejimuose Karagandos lageriuose Is Sibiro grįzo 1956 m apsigyveno Griskabudyje Bendradarbiavo leidiniuose Vairas Naujoji Romuva Zidinys Tautos ukis Isverte groziniu kuriniu is vokieciu ir prancuzu kalbu Publicistine veiklaValentinas Gustainis į zurnalistinį darba įsitrauke gana anksti Jau 1918 m jis rase į Lietuvos aida kuriame buvo isspausdinti pirmieji V Gustainio politinio pobudzio straipsniai Juos autorius pasirasinedavo slapyvardziais ir kriptomis Pirmasis jo straipsnis Patriotizmo svarba buvo isspausdintas 1918 m vasario 2 d redakcinio straipsnio vietoje Į Lietuvos aida jis rase įvairiomis temomis Lietuva ir bolsevizmas kuriame pasisake uz nepriklausoma Lietuva Musu artimiausios ateities mokykla Rupinkimes kuriamuoju Seimu Partingumas ir vienybe kuriame teige Sveikas protas bei gyvenimo pavyzdziai rodo mums vienybes galybe ir partingumo pragaistį Tokios nuostatos laikesi ir brandzioje kuryboje Studijuodamas uzsienyje rase oficiozui Lietuva bei įvairiais pavadinimais ejusiu tautininku sroves laikrasciuose kuriuos redagavo Juozas Tumas Vaizgantas 1924 m grįzes į Lietuva gyveno Kaune ir daznai rase laikrasciams ypac tuometiniam oficiozui Lietuva Kauna pasirinko ne atsitiktinai Pagal tuometine Lietuvos situacija kitokio pasirinkimo matyt ir buti negalejo Nuo 1919 m balandzio 19 d 21 d Lenkijos kariuomene buvo uzemusi Vilniu Okupacija truko iki 1939 m Gyvendamas Kaune V Gustainis neapsiribojo vien zurnalistine veikla o kartu emesi ir diplomatijos Jis priiminedavo įvairius is uzsienio atvykstancius zurnalistus uzmegzdavo pazintis su jais Bendradarbiavo tautininku sroves laikrasciuose ir buvo palankus siai politinei srovei A Smetonos įvykdyta salyje perversma V Gustainis taip pat vertino palankiai Jis rase Įvykusį gruodzio 17 d perversma sveikinau kiek galedamas ir kiek ismanydamas stengiausi naujoje situacijoje susiorientuoti ir įsijungti į valstybes kurybinį darba V Gustainis tautininku veiksmus laike apsigynimu nuo gresiancio komunistinio perversmo ir nemane kad jis turejo buti fasistinis su aiskiais ilgametes diktaturos tikslais Jis ir toliau rase tautininku laikrasciuose tai Lietuvoje tai Lietuvyje 1927 m lapkritį V Gustainį paskyre oficiozo Lietuvis faktiskuoju redaktoriumi Kadangi buvo siekiama panaikinti kita tautininku oficioza Lietuva ir palikti grynai tautininku Lietuvį V Gustainis pasiule vietoje abieju įkurti Lietuvos aida ir taip atgaivinti sį laikrastį Tai padaryti jiems pavyko 1928 m Apie ana laikotarpį jis rase Del oficiozo Lietuvos aido politines linijos susitareme kad jo redaktorius palaikys nuolatinį kontakta su ministru pirmininku taip pat laikas nuo laiko tarsis ir su paciu prezidentu Palaikyti nuolatinį rysį su vyriausybe ypac su Ministru pirmininku Augustinu Voldemaru jam buvo visai lengva Be jokiu oficialumu jį priimdavo ir prezidentas Antanas Smetona kurį V Gustainis lankydavo karta per savaite Jį kaip oficiozo redaktoriu be jokio vargo priimdavo pasikalbeti ir bet kuris ministras 1928 m pradetam leisti Lietuvos aidui V Gustainis pats parase pirmajį programinį straipsnį Laisves ir tiesos keliais Apie valdzioje esancia partija jis rase Nors tautininkai buvo mazdaug nacionalistai bet jie jokiu budu nenorejo buti sovinistais Ideologiniuose dalykuose norejo buti tolerantais kiek tai nekliude valstybes sudarytai santvarkai Ir veliau jis priduria nesistenges kad laikrastyje dirbtu vieni tautininkai nekalbant jau apie atsitiktinius laikrascio bendradarbius įvairiais specifiniais klausimais Is Lietuvos aido redakcijos V Gustainis isejo po konflikto su tuometiniu ministru pirmininku Juozu Tubeliu Anot V Gustainio jį I Jurkunu Seiniumi norejo pakeisti opozicijos sulas Ne savo valia palikes Lietuvos aido vyriausiojo redaktoriaus posta kaip sio laikrascio korespondentas keleta metu dirbo Varsuvoje vazinejo po Europos valstybiu sostines susitikinejo su aukstais diplomatais kurį laika gyveno Paryziuje rase politologinius straipsnius Naujajai Romuvai Vairui Zidiniui Tautos ukiui Vienas ju Standartizuotas zmogus isspausdintas 1935 m 7 8 Vairo numeriuose Jame rasoma Musu laiku zmogus jau nesijaucia gerai ir saugiai tik savo draugu bei artimuju tarpe Jis iesko kazko tvirtesnio galingesnio Jis nori buti galingoje maseje kaip tos mases dalele Charakteringas masinio zmogaus bruozas yra jo net nebeslepiamas noras pasislepti maseje sleptis uz jos peciu kada tenka imtis atsakomybes Masinis zmogus anot V Gustainio yra jegos garbintojas kuriam butinas vardas Jis tvirtino kad toji dauguma pati bijo ir nemoka galvoti todel ji labai gerai jauciasi kai masiu vadas uz ja galvoja ir jai pasako ka veikti Jis rase kad modernus zmogus pasijuto pakibes tustumoje todel kad nusilpo jo tikejimas Zmogus pasijuto pasiklydes gyvenimo labirintuose ir jam vado reikejo tam kad sis jį atvestu į teisinga kelia Savo straipsniuose V Gustainis paliete ir inteligentijos klausima Apie ja straipsnyje Mokslas ir inteligentai bei ju elitas isspausdintame 1931 m rugsejo 9 ame numeryje V Gustainis rase Kulturos sumetimai reikalauja kad butu ne tik inteligentinio darbo specialistu kurie galetu dirbti visose moderninio civilizuoto gyvenimo srityse bet jie reikalauja kad is tu paciu specialistu eiliu iseitu ir kulturos vertybiu kurejai kurie naujus kelius skintu nauju darbo ir dvasios pasireiskimo sriciu surastu Kitas aktualus to meto klausimas nagrinetas V Gustainio tauta Pamastymus apie ja jis isdeste straipsnyje Kas yra visuomene Publikacija isspausdinta 1934 m 11 ame Zidinio numeryje Joje V Gustainis rase kad tauta tai organizacijos virsune Jis pabreze kad kiekvienas individas kalbedamas apie tauta omenyje privalo tureti ne save kaip atskira individa bet save kaip didziules organizacijos neatskiriama vieneta Autorius isskyre ir tautos galias Jo teigimu tauta gali valstybe sukurti ir ja islaikyti bet valstybe savo galiomis negali islaikyti tautos jei ji netektu gyvybines jegos Sioje prieskarinio laikotarpio V Gustainio filosofiniuose straipsniuose paprastai aiskinamasi to meto aktualios socialines ir politines realijos kas yra tauta ir visuomene politine ideologija liberalizmas demokratija fasizmas komunizmas ieskoma ju paraleliu su Lietuvos visuomeninio gyvenimo raida Zurnalistine publicistika kreipia jo ranka ir mintį į svieciamajį reiskiniu aprasyma Autorius nekelia klausimo kodel taip yra o tiesiog įtaigiai desto kaip yra kokie yra vieno ar kito reiskinio pozymiai rysiai su kitais reiskiniais kaip jie praktiskai realizuojami Diplomatine veiklaV Gustainis buvo ne tik zurnalistas bet ir diplomatas Su sia misija jis buvo paskirtas ir į Varsuva kada pietine dalį Lietuvos buvo okupave lenkai Neturedama diplomatiniu rysiu su Lenkija oficialiai nepripazindama Vilniaus uzgrobimo ir butiniausiais klausimais kontaktuodama per saliu pasiuntinius Rygoje Lietuvos vadovybe vis delto nepriestaravo Lenkijos zurnalistu atvykimui Lenkai sia proga pasinaudojo Lietuvoje dirbo lenku zurnalistai diplomatai tureje ne tik istirti viesaja nuomone bet ir ja paveikti 1934 m velu rudenį savo zurnalista diplomata pasiunte ir Lietuva Juo tapo V Gustainis Sis pasirinkimas įvyko T Katelbacho lenku zurnalisto diplomato pasiulymu Suprantama kad jam sia pavarde nurode ir Varsuvos Sudetingoje abipusiu santykiu atmosferoje neoficialus Lietuvos atstovas korespondentas Lietuvos aido zurnalistas dalinosi su lenku pareigunais jo vyriausybes planais V Gustainis Antrojo pasaulinio karo isvakarese buvo vienintelis zinomas korespondentas dirbes uzsieniuose su Lietuvos vyriausybes zinia jis pateike informacijos per Lietuvos aida nebe daug ka zinojusiems apie Lenkija tautieciams Siuo tikslu jis taip pat parase knyga Lenkai ir Lenkija Si knyga buvo skirta placiajai visuomenei kad si geriau susipazintu su Lenkijos gyvenimo bendraisiais bruozais bei su jos antilietuviska politika Knygoje autorius pasakoja apie Lenkijos teisine santvarka tuometinį Lenkijos politinį paveiksla Jis kritikuoja Lenkijos politines partijas kaltina jas sukurus oligarchija Taip pat kiek ironiskai kartais net su humoru V Gustainis issamiai apraso lenku budo bruozus Pavyzdziui Lenku sviesuomene didziuojasi savo kultura Kol jiems nenurodai kad tai ka jie laiko esant lenkiska kultura daugumoje yra tik Vakaru Europos tautu kulturos pritaikinti vaisiai jie labai aukstai soka Taip pat jis apraso salies svietimo sistema jaunimo organizacijas tautines mazumas kaimo gyventoju varga valstybes ekonominį ukio ir pramones gyvenima pateikia daug statistikos pasakoja apie kultura bei pasiekimus meno srityje Nagrinedamas Lenkijos tarptautine padetį daug demesio skyre Vilniaus klausimui Jeigu tarptautiniuose santykiuose morales desniai paremti teise bei teisingumu sprestu o ne fiziniu jegu santykiai lietuviu lenku gincas seniai butu baigtas Lietuvos naudai Knyga parasyta santuriu stiliumi Pasak jos autoriaus kad ir kokie butu lietuviu lenku santykiai ypac kai jie nera normalus mums yra didziausio reikalo Lenkija ir lenkus pazinti tokius kokie jie yra tikrumoje Kitas V Gustainio zurnalisto diplomato veiklos tarpsnis susijes su Prancuzija Si valstybe Lietuvai buvus svarbi del jos svarbaus vaidmens Europoje del jos įtakos diplomatiniams saliu santykiams ir del to jog Lenkija nuolat stengesi paversti Prancuzija savo sajungininku gincuose su Lietuva Butina pamineti tai kad XX a tarpukario laikotarpiu Europoje diplomatija painiota su zurnalistika tarptautines reiksmes tikslui pasiekti Angazuoti spaudos darbuotoja kaip talkininka valstybes pareigunams budavo tuo paprasciau kuo labiau spauda buvusi priklausoma nuo valstybes Kita vertus tarptautiniu santykiu kontekste zurnalistine veikla naudinga juos gerinant Lygiai taip pat zurnalisto darbas uzsienyje galejo praversti legaliu budu surinkti informacijai is įvairiausiu saltiniu kitoje salyje Be abejo tokia veikla itin patraukli kai oficialus pareigunas negali nuvykti į kita salį Kaip ir kitose Europos salyse taip ir Lietuvoje uzsienio leidiniu korespondentai budavo akredituojami uzsienio reikalu ministerijose Kiekvienam korespondentui priimti uzsienio reikalu ministerijos spaudos departamentas gaves informacija is Lietuvos pasiuntinybes atitinkamoje salyje nuspresdaves individualiai Uzsienio korespondento veikla bet kurioje salyje buvo grindziama svarbiausiu tikslu informuoti apie kitos salies politinius bei kulturos įvykius kad pavyktu suvokti kitos visuomenes raida Neabejotinai tai palengvino abipusiu santykiu kurima isplete veiklos galimybes suinteresuotiems asmenims tarp ju pirmiausia politikams taip pat verslininkams Tuo tarpu zurnalisto darbo prasme tarsi apversta komandiruotieji korespondentai pirmiausia tureje tiksla informuoti savo saliu politikus bet ne visuomene Ju korespondencijos dienrasciams buvo tarsi antrinis dalykas nulemtas politiniu aplinkybiu politiku pageidavimo Grįzes dirbti Eltos direktoriumi V Gustainis isleido knyga Prancuzija Joje jis aprase prancuzu kalba kuriai lietuviu vidurinese mokyklose suteikta pirmoji vieta Paryziu prancuzu tautinius bruozus gyventoju maza prieauglį atskirus gyventoju sluoksnius ukininkus darbininkus Daug demesio skyre Prancuzijos politikai politinems ideologijoms konstitucinei sarangai valdzios administravimui jos karinei galiai bei uzsienio politikai V Gustainis rase Lietuvai glaudus santykiai su Prancuzija itin įdomus ir pageidaujami yra dviejose plotmese kulturos ir uzsienio politikos Lietuva ziuri į Prancuzija kaip į labai galinga Europos taikos veiksnį Tiek knygoje apie Lenkija tiek ir apie Prancuzija V Gustainis taip pat apzvelge vietos spauda ir jos vaidmenį visuomeniniame gyvenime 1940 m Sovietu armijai okupavus Lietuva V Gustainis buvo pasalintas is Eltos direktoriaus pareigu nes valdzios nuomone jis kele gresme sovietinei ideologijai Po metu garsus Lietuvos zurnalistas buvo istremtas į Sibira Altajaus krasta 1956 m grįzes is ten parase knyga Be kaltes Sibiro tremtyje ir lageriuose reikalingas saltinis BibliografijaLenkai ir Lenkija K 1937 m Prancuzija K 1938 m Lithuania The First Twenty Years Lietuva Pirmasis dvidesimtmetis 1939 m Be kaltes Sibiro tremtyje ir lageriuose V 1989 m Nuo Griskabudzio iki Paryziaus atsiminimai apie Lietuvos spauda jos darbuotojus 1915 1940 ir Lietuvos rasytojus 1924 1966 K 1991 m Rastai V Mintis 1991 m SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 159 psl Lietuviu enciklopedija VIII tomas 1956 NuorodosValentinas Gustainis Paroda neveikianti nuoroda Valentinas Gustainis 1940 m filme apie ELTA