Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Krasnojarskas rus Красноярск miestas Rusijoje Sibire Krasnojarsko krašto administracinis centras Uostas prie Jenisejaus
Krasnojarskas
Krasnojarskas (rus. Красноярск) – miestas Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašto administracinis centras. Uostas prie Jenisejaus. Geležinkelių mazgas prie Transsibiro geležinkelio, praeina „Sibiro“ plentas, atšaka į Kyzylą. Išvystyta metalo apdirbimo, mašinų, chemijos pramonė, gaminamas sintetinis kaučiukas, padangos. Yra metalurgijos, statybų, maisto, lengvosios pramonės įmonių, popieriaus kombinatas.
| Krasnojarskas Красноярск | |
|---|---|
| Krasnojarskas naktį | |
| Valstybė | Rusija |
| Kraštas | Krasnojarsko kraštas |
| Įkūrimo data | 1628 m. |
| Gyventojų | 1 187 771 |
| Plotas | 378,3 km² |
| Tankumas | 3 140 žm./km² |
| Altitudė | 287 m |
| Pašto kodas | 660ххх |
| Tel. kodas | +7 391 |
| Tinklalapis | красноярск.рф |
| Vikiteka | Krasnojarskas |
Krasnojarske yra 9 aukštosios mokyklos (iš jų 4 – universitetai), Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo mokslinis centras. 5 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), kraštotyros muziejus, dailės galerija.
Netoli miesto pastatyta vandens jėgainė, sudarytas Krasnojarsko tvenkinys, yra Stolbų draustinis.
Istorija
Krasnojarskas įkurtas 1628 m. rugpjūčio 29 d. kaip ostrogas (medinė tvirtovė Rusijos pasienio ruože). Andrejaus Dubenskio vadovaujama žmonių grupė iš Jeniseisko atvyko į ir Jenisiejaus upių santaką ir pastatė įtvirtinimus, skirtus apsaugoti sieną nuo gailmų puolimų. Rusai baiminosi vietinių tautų, gyvenusių prie Jenisejaus ir jo intakų. Kitados buriatai surengė keletą išpuolių prieš šį ostrogą. Pavadintas Krasny Jaru (rus. Кра́сный Яр), kuris kilo iš chakasų kalbos pavadinimo, reiškusio „raudonas stačias upės krantas“. Miesto statusas gyvenvietei suteiktas 1690 m., o spartus Krasnojarsko augimas prasidėjo nuo 1735–1741 m., kai buvo nutiesti keliai, sujungę regioną su Rusija.
1749 m. 230 km į pietus nuo Krasnojarsko buvo rastas maždaug 700 kg masės meteoritas. Jį 1772 m. iškasė ir nugabeno į Krasnojarską, o vėliau į Sankt Peterburgą.
1822 m. Krasnojarskas tapo Jeniseisko gubernijos administraciniu centru. Rusijos imperijoje Krasnojarskas buvo viena iš vietų, į kurią buvo tremiami politiniai tremtiniai. Pavyzdžiui, aštuoni dekabristai po sukilimo buvo ištremti iš Sankt Peterburgo į Krasnojarską. Augimas tęsėsi atradus aukso ir 1895 m. nutiesus geležinkelį.
Po 1917 m. Rusijos revoliucijos, pilietinio karo metu, Sibirą į rytus nuo Omsko kontroliavo baltųjų pajėgos, vadovaujamos Aleksandro Kolčiako, kuris 1919 m. gruodį pasitraukė į rytus, į Irkutską ir bolševikai perėmė miesto kontrolę. Už 7 km už miesto esančioje plynaukštėje buvo belaisvių stovykla su 13 000 vokiečių ir austrų karių.
1934 m. buvo suformuotas Krasnojarsko kraštas, kurio administraciniu centru tapo Krasnojarskas.
Per Antrąjį pasaulinį karą į Krasnojarską ir gretimus miestelius buvo evakuota dešimtys gamyklų. Po karo buvo pastatytos papildomos didelės gamyklos: aliuminio, metalurgijos, netauriųjų metalų gamyklos ir daugelis kitų fabrikų. Žlugus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus privatizacijai, daugelis didelių gamyklų ir gamyklų, pavyzdžiui, Krasnojarsko aliuminio gamykla, privatizuotos, dalis iš jų netrukus bankrutavo, smarkiai išaugo nedarbas.
Lietuviai
1952 m. vasario 8 d. ir 1953 m. vasario mėn. iš sovietų okupuotos Lietuvos į Krasnojarską ištremta apie 6000 žmonių, dalis jų išvežta į apylinkes. Vėliau atvežta nemažai lietuvių – buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmę koncentracijos lageriuose ir kalėjimuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. keli šimtai lietuvių tremtinių atsikėlė į Krasnojarską iš viso Krasnojarsko krašto, daugiausia iš jo šiaurės. Lietuviai dirbo plytinėse (jų buvo trys), cemento fabrike, statybose. Gyveno bendrabučiuose ir barakuose. Nemažai lietuvių jaunimo mokėsi Krasnojarsko aukštosiose ir specialiosiose mokyklose (miškų technikos, medicinos, pedagoginiame, žemės ūkio institutuose, miškų technikume, farmacijos, kūno kultūros mokyklose, buhalterių kursuose). 1953–1955 m. miškų technikume veikė lietuvių tautinių šokių ir dainų būrelis (apie 20 dalyvių, vadovė D. Paruškevičiūtė). Po 1956 m. dauguma Krasnojarske gyvenusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Mirusieji tremtiniai buvo laidojami miesto kapinėse; kai kurių palaikai 1989–1990 m. parvežti į Lietuvą. 1991 m. Krasnojarske gyveno apie 500 lietuvių (daugiausia sukūrusieji mišrias šeimas).
Iš Lietuvos į Krasnojarsko sritį vyko didžiausias vežimas 1948 m. gegužės 22 d. 1949 m. vežimas buvo į Irkutsko sritį. Vėlesni vežimai 1952 m. ir kt. buvo žymiau mažesni.
Šaltiniai
- [1], citypopulation.de
- Aldona Juodvalkytė. Krasnojarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 715 psl.
| Krasnojarsko krašto miestai | ||
| Administracinis centras: Krasnojarskas Ačinskas | Artiomovskas | Bogotolas | Borodinas | Divnogorskas | Dudinka | Igarka | Ilanskis | Jeniseiskas | Kanskas | | Lesosibirskas | Minusinskas | | Norilskas | | | | Zaoziornas | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krasnojarskas, Kas yra Krasnojarskas? Ką reiškia Krasnojarskas?
Krasnojarskas rus Krasnoyarsk miestas Rusijoje Sibire Krasnojarsko krasto administracinis centras Uostas prie Jenisejaus Gelezinkeliu mazgas prie Transsibiro gelezinkelio praeina Sibiro plentas atsaka į Kyzyla Isvystyta metalo apdirbimo masinu chemijos pramone gaminamas sintetinis kauciukas padangos Yra metalurgijos statybu maisto lengvosios pramones įmoniu popieriaus kombinatas Krasnojarskas Krasnoyarsk Krasnojarskas naktįKrasnojarskas56 01 00 s pl 93 04 00 r ilg 56 01667 s pl 93 06667 r ilg 56 01667 93 06667 Krasnojarskas Valstybe RusijaKrastas Krasnojarsko krastasĮkurimo data 1628 m Gyventoju 2021 1 187 771Plotas 378 3 km Tankumas 2021 3 140 zm km Altitude 287 mPasto kodas 660hhhTel kodas 7 391Tinklalapis krasnoyarsk rfVikiteka Krasnojarskas Krasnojarske yra 9 aukstosios mokyklos is ju 4 universitetai Rusijos mokslu akademijos Sibiro filialo mokslinis centras 5 teatrai zymiausias operos ir baleto krastotyros muziejus dailes galerija Netoli miesto pastatyta vandens jegaine sudarytas Krasnojarsko tvenkinys yra Stolbu draustinis IstorijaTaikos prospektas 1904 m Krasnojarskas įkurtas 1628 m rugpjucio 29 d kaip ostrogas medine tvirtove Rusijos pasienio ruoze Andrejaus Dubenskio vadovaujama zmoniu grupe is Jeniseisko atvyko į ir Jenisiejaus upiu santaka ir pastate įtvirtinimus skirtus apsaugoti siena nuo gailmu puolimu Rusai baiminosi vietiniu tautu gyvenusiu prie Jenisejaus ir jo intaku Kitados buriatai surenge keleta ispuoliu pries sį ostroga Pavadintas Krasny Jaru rus Kra snyj Yar kuris kilo is chakasu kalbos pavadinimo reiskusio raudonas stacias upes krantas Miesto statusas gyvenvietei suteiktas 1690 m o spartus Krasnojarsko augimas prasidejo nuo 1735 1741 m kai buvo nutiesti keliai sujunge regiona su Rusija 1749 m 230 km į pietus nuo Krasnojarsko buvo rastas mazdaug 700 kg mases meteoritas Jį 1772 m iskase ir nugabeno į Krasnojarska o veliau į Sankt Peterburga 1822 m Krasnojarskas tapo Jeniseisko gubernijos administraciniu centru Rusijos imperijoje Krasnojarskas buvo viena is vietu į kuria buvo tremiami politiniai tremtiniai Pavyzdziui astuoni dekabristai po sukilimo buvo istremti is Sankt Peterburgo į Krasnojarska Augimas tesesi atradus aukso ir 1895 m nutiesus gelezinkelį Po 1917 m Rusijos revoliucijos pilietinio karo metu Sibira į rytus nuo Omsko kontroliavo baltuju pajegos vadovaujamos Aleksandro Kolciako kuris 1919 m gruodį pasitrauke į rytus į Irkutska ir bolsevikai pereme miesto kontrole Uz 7 km uz miesto esancioje plynauksteje buvo belaisviu stovykla su 13 000 vokieciu ir austru kariu 1934 m buvo suformuotas Krasnojarsko krastas kurio administraciniu centru tapo Krasnojarskas Per Antrajį pasaulinį kara į Krasnojarska ir gretimus miestelius buvo evakuota desimtys gamyklu Po karo buvo pastatytos papildomos dideles gamyklos aliuminio metalurgijos netauriuju metalu gamyklos ir daugelis kitu fabriku Zlugus Sovietu Sajungai ir prasidejus privatizacijai daugelis dideliu gamyklu ir gamyklu pavyzdziui Krasnojarsko aliuminio gamykla privatizuotos dalis is ju netrukus bankrutavo smarkiai isaugo nedarbas Lietuviai1952 m vasario 8 d ir 1953 m vasario men is sovietu okupuotos Lietuvos į Krasnojarska istremta apie 6000 zmoniu dalis ju isvezta į apylinkes Veliau atvezta nemazai lietuviu buvusiu politiniu kaliniu atlikusiu bausme koncentracijos lageriuose ir kalejimuose Po J Stalino mirties 1953 m keli simtai lietuviu tremtiniu atsikele į Krasnojarska is viso Krasnojarsko krasto daugiausia is jo siaures Lietuviai dirbo plytinese ju buvo trys cemento fabrike statybose Gyveno bendrabuciuose ir barakuose Nemazai lietuviu jaunimo mokesi Krasnojarsko aukstosiose ir specialiosiose mokyklose misku technikos medicinos pedagoginiame zemes ukio institutuose misku technikume farmacijos kuno kulturos mokyklose buhalteriu kursuose 1953 1955 m misku technikume veike lietuviu tautiniu sokiu ir dainu burelis apie 20 dalyviu vadove D Paruskeviciute Po 1956 m dauguma Krasnojarske gyvenusiu lietuviu grįzo į Lietuva Mirusieji tremtiniai buvo laidojami miesto kapinese kai kuriu palaikai 1989 1990 m parvezti į Lietuva 1991 m Krasnojarske gyveno apie 500 lietuviu daugiausia sukurusieji misrias seimas Is Lietuvos į Krasnojarsko sritį vyko didziausias vezimas 1948 m geguzes 22 d 1949 m vezimas buvo į Irkutsko sritį Velesni vezimai 1952 m ir kt buvo zymiau mazesni Saltiniai 1 citypopulation de Aldona Juodvalkyte Krasnojarskas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 715 psl Krasnojarsko krasto miestaiAdministracinis centras Krasnojarskas Acinskas Artiomovskas Bogotolas Borodinas Divnogorskas Dudinka Igarka Ilanskis Jeniseiskas Kanskas Lesosibirskas Minusinskas Norilskas Zaoziornas