Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žurnalistika pranc journal laikraštis taip pat dienynas žurnalas jour diena profesinė žurnalistų veikla pagrįsta visuome
Žurnalistas
Žurnalistika (pranc. journal – laikraštis, taip pat dienynas, žurnalas; jour – diena) – profesinė žurnalistų veikla, pagrįsta visuomeniškai svarbios informacijos rinkimu, tyrimu apdorojimu ir periodiniu platinimu; visuomenės informavimo priemonių (VIP) sistema kaip natūraliai demokratinės visuomenės konkurencijos rinkoje susiformavęs reiškinys; visuomenės informavimo priemonės paskelbti žurnalistų kūriniai: publikacijos žodžiu, vaizdu ir garsu; rašiniai, nuotraukos, piešiniai, laidos, programos, kronikiniai filmai; socialinių mokslų sritis: žurnalistika ne tik atspindi, bet ir tyrinėja ekonominio bei politinio gyvenimo tendencijas, VIP poveikį ir raidą, o istorine prasme ji išlieka kaip svarbus praeities visuomeninių santykių dokumentas.
Tiriamoji žurnalistika išaiškina ir atskleidžia visuomenei svarbų faktą arba reiškinį, susijusį su ekonominiu, politiniu ar kultūriniu gyvenimu.
Žurnalistikos kaip produkcijos ieškojimas pagrįstas naujienų ieškojimu, atsisakius išankstinės nuostatos ir stengiantis pateiktį įvairius požiūrius, atsispindinčius visuomenėje (t. y. laikantis objektyvumo). Žurnalistika remiasi teorija, kuri pradėjo formuotis XIX a. ir išsirutuliojo XX a. Demokratinėse šalyse ji grindžiama tuo pačiu objektyvumo principu.
Žurnalistiką reglamentuoja įstatymai, etikos kodeksai, arba kitokie specialūs aktai. Lietuvoje žurnalistika kaip VIP sistema ėmė formuotis tarpukario laikotarpiu. 1919 metais buvo priimtas pirmasis spaudos įstatymas, nusakęs VIP leidybos sąlygas. Antrasis, griežčiau nusakęs valstybės ir VIP santykius, buvo išleistas 1935 metais. Trečiasis įstatymas, Lietuvoje veikęs nuo 1990, priimtas žlungant monopartinei sovietinei propagandos sistemai, panaikino žurnalistikos cenzūrą.
Istorija
Šiuolaikinės žurnalistikos istorijos pradžia laikomas XV–XVI a., kai pasirodė pirmosios spausdintinės knygos ir informaciniai lapeliai. XVII a. pradėti leisti periodiniai leidiniai – laikraščiai ir žurnalai, XIX atsirado informacijos agentūros, ir dokumentinis kinas, o XX a. – radijas, televizija ir internetas.
Funkcijos
Visuma žurnalistikos „pareigų“ ir jų atlikimo pobūdis, žurnalistinės veiklos paskirtis, priemonės, organizavimo būdai ir rezultatai. Norėdami realizuoti konkrečius žurnalistikos tikslus ir uždavinius, žurnalistai ir rengia ir platina įvairios tematikos ir problematikos žurnalistikos kūrinius, kurių kiekvienas turi tam tikrą paskirtį, tikslines funkcijas. Įvairios visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistiniai kūrinai atlieka skirtingas funkcijas. Funkcijų skaičius, jų pobūdis bei turinys priklauso nuo visuomenės išsivystymo, demokratijos laimėjimų, socialinių bei istorinių sąlygų, tradicijų. Jungtinės Amerikos Valstijose pagrindinėmis laikoms 4 funkcijos: informacinė, aiškinamoji (interpretacinė), auklėjamoji (valdymo, vadovavimo) ir pramoginė. Svarbiomis taip pat laikomos , reklamos bei naujų idėjų propagavimo funkcijos. Skandinavijos šalių žurnalistikos tyrinėtojų nuomone, demokratinėje visuomenėje žurnalistika atlieka 4 funkcijas: teikia visuomenei informaciją, kontroliuoja valdžią, užtaria nuskriaustuosius (siekia teisybės) bei linksmina (paprastai komerciniais tikslais) skaitytojus, klausytojus bei žiūrovus. Kai kurios visuomenės informavimo priemonės atliekas dar ir penktąją – politinės propagandos (ideologinę) – funkciją.
Pirmiesiems Lietuvos laikraščiams ir žurnalams, ypač ėjusiems lietuviškos spaudos draudimo metais, buvo būdinga kultūrinė funkcija. Tarpukario Lietuvoje svarbiausiomis žurnalistikos funkcijomis buvo informavimas, mokymas, .
Principai
Principai bendrosios žurnalistinės veiklos taisyklės ir normos, pagrindinių pažiūrų visuma, sąlygojanti žurnalisto santykius su tikrove, gyvenimo reiškinių suvokimą ir įvertinimą, elgesį ir darbo rezultatus. Žurnalistikos principai formuojasi objektyvių gamtos ir visuomenės raidos dėsnių, žmonių praktinės veiklos, patirties pagrindu. Pagrindiniai jų kriterijai yra mokslinis pagrįstumas ir praktinis pritaikomumas. Bendraisiais principais turi būti remiamasi nušviečiant įvairiausius visuomeninio gyvenimo reiškinius ir įvykius. Norint teisingai orientuoti visuomenę, nešališkai atspindėti tikrovę, pirmiausia būtina vadovautis nepriklausomumo, objektyvumo, teisingumo, principais. Ne mažiau svarbūs ir tikslumo, sąžiningumo, atsakingumo, demokratiškumo bei humanizmo principai. Jie visi sudaro tam tikrą sistemą, visumą, kurioje vieną principą su kitu sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, vyksta nuolatinė jų sąveika, vienas principas papildo kitą. Bet kuris žurnalistikos kūrinys visiškai atitinka žurnalistinės veiklos principus, jei jis parengtas atsižvelgiant į kiekvieną šią sistemą sudarantį principą.
Žurnalistikos reikšmė demokratijai
XX amžiaus 3-iame dešimtmetyje, moderni žurnalistika tik formavosi. Rašytojas Valteris Lipmanas ir amerikietis filosofas Džonas Devejus diskutavo apie žurnalistikos reikšmę demokratijai. Jų išskirtinės filosofijos vis dar yra aktualios.
V. Lipmanas tais laikais žurnalistikos reikšmę suprato, kaip tarpininkę visuomenės ir politikos gaires nubrėžiančio elito. Žurnalistika tapo tarpininke. Kai elito atstovai kalbėjo, žurnalistai klausėsi ir įrašinėjo informaciją, ją atrinkinėjo ir paskleisdavo plačiai visuomėnei. Jo pozicija buvo ta, kad visuomenė nebesugeba atsirinkti informacijos iš augančio ir vis sudėtingesniu tampančio informacijos kiekio, todėl turi būti tarpininkas šiuose procesuose, kuris filtruotų informaciją masėms. Lipmanas tai apibūdino taip: Visuomenė nėra pakankamai protinga, kad suprastų komplikuotus politinius klausimus. Dar daugiau, visomenės atstovai per daug užsiėmę, kad jiems rūpėtų sudėtingi politiniai sprendimai. Todėl visuomėnei yra reikalinga, kad kažkas interpretuotų ir paaiškintų priimamus sprendimus, kad pateikiama infrmacija būtų paprasta ir lengvai suprantama. Toks buvo žurnalistų vaidmuo. Lipma tikėjo, kad visuomenė veikia sprendimų priėmimą per rinkimus. Tuo tarpu elitas (pvz., politikai, sprendimus priimantieji, biurokratai, mokslininkai ir t. t.) toliau turės valdžią. Lipmano požiūriu žiurnalistų vaidmuo buvo informuoti visuomėnę apie tai, ką veikia elitas ir vykdyti tam tikrą priežiūrą, nes visuomenė turėjo pagrindinę galią – balso teisę.
Iš kitos pusės Devejus, tikėjo, kad visuomenė nesugebėtų suprasti klausimų, kuriuos sprendžia elitas. Sprendimai turėtų būti priimami po diskusijų visuomenėje. Jis tikėjo, kad žurnalistai turi atlikti kurkas didsnį vaidmenį, nei tik informacijos perdavimas. Devejus manė, kad žurnalistai turėtų įvertinti tam tikros politikos pasekmes. Per laiką jo idėjos buvo pritaikytos įvairiuose lygmenyse ir pastaruoju metu vadinamos, kaip „bendruomeninė žurnalistika“.
Šios bendruomeninės žurnalistikos koncepcija yra esminė besivystant šiuolaikinei žurnalistikai. Šioje naujoje plėtotėje žurnalistai santykiauja su visuomenės ir elito atstovais.
Žurnalistikos dalys
Pagal and knygą „Žurnalistikos elementai“, yra devynios žurnalistikos dalys . Žurnalistai, norėdami atlikti savo visuomenės informavimo pareigą, jie privalo būti nepriklausomi ir turėti savivaldą. Jie privalo vadovautis šiomis gairėmis:
- Skelbti tiesą
- Likti ištikimi piliečiams
- Privalo patikrinti informaciją.
- Informaicijos skelbėjai privalo išlaikyti nepriklausomybę nuo tų, apie kuriuos skelbia informaciją.
- Privalo tarnauti, kaip nepriklausomas jėgos monitorius.
- Privalo sukurti aplinką, visuomeninei kritikai ir sutarimui.
- Privalo stengtis pateikti svarbią, įdomią ir aktualią informaciją.
- Privalo pateikti naujienas įvairiapusiškai ir proporcingai.
- Žurnalistai privalo vadovautis asmenine sąžine.
2007 m. balandžio mėnesį savo knygoje jie pridėjo papildomą gairę: „piliečių teisės ir pareigos“, todėl atsirado 10 žurnalistikos gairių.
Teisinis statusas
Žurnalistai visame pasaulyje dažnai rašo apie vyriausybių veiklą jų šalyse, o tos vyriausybės turi įvairiausiais politikas nukreiptas į žurnalistus, kurios kontroliuoja, ką jie tirti ir apie ką jie gali rašyti ir ką šios organizacijos gali publikuoti. Dauguma Vakarų valstybių vyriausybių garantuoja žodžio ir spaudos laisvę ir labai mažai apriboja šias teises, kai palyginus kitose valstybėse egzistuoja labai stiprūs spaudos apribojimai. Žurnalistai daugelyje šalių turi tam tikras privilegijas, pavyzdžiui, gali lengviau, nei kiti visuomenės nariai, dalyvauti visuomeniniuose renginiuose, prieiti arčiau nusikaltimo įvykdymo vietų ir dalyvauti spaudos konferencijose.
Kai kuriose šalyse žurnalistus tiesiogiai samdo vyriausybė, juos kontroliuoja ir cenzūruoja. Kitose šalyse, kuriose oficialiai garantuojama spaudos laisvė, žurnalistai gali būti bauginami, jiems grasinama, jie areštuojami, sunaikinama jų nuosavybė (ypač dažnai jų darbo priemonės), kankinami ir/arba užmušami.
Pagal tarptautinę teisę, žurnalistai, kurie būna sugaunami karo metu, turi tikėtis, kad su jais bus elgiamasi, kaip su civiliais ir jie bus išduoti tai valstybei, kurios piliečiai jie yra.
Taip pat skaitykite
- Naujoji žurnalistika
Šaltiniai
- Žurnalistika. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-09.
- Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius 1997.
- [1] Archyvuota kopija 2013-10-02 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žurnalistas, Kas yra Žurnalistas? Ką reiškia Žurnalistas?
Zurnalistika pranc journal laikrastis taip pat dienynas zurnalas jour diena profesine zurnalistu veikla pagrįsta visuomeniskai svarbios informacijos rinkimu tyrimu apdorojimu ir periodiniu platinimu visuomenes informavimo priemoniu VIP sistema kaip naturaliai demokratines visuomenes konkurencijos rinkoje susiformaves reiskinys visuomenes informavimo priemones paskelbti zurnalistu kuriniai publikacijos zodziu vaizdu ir garsu rasiniai nuotraukos piesiniai laidos programos kronikiniai filmai socialiniu mokslu sritis zurnalistika ne tik atspindi bet ir tyrineja ekonominio bei politinio gyvenimo tendencijas VIP poveikį ir raida o istorine prasme ji islieka kaip svarbus praeities visuomeniniu santykiu dokumentas Tiriamoji zurnalistika isaiskina ir atskleidzia visuomenei svarbu fakta arba reiskinį susijusį su ekonominiu politiniu ar kulturiniu gyvenimu Zurnalistikos kaip produkcijos ieskojimas pagrįstas naujienu ieskojimu atsisakius isankstines nuostatos ir stengiantis pateiktį įvairius poziurius atsispindincius visuomeneje t y laikantis objektyvumo Zurnalistika remiasi teorija kuri pradejo formuotis XIX a ir issirutuliojo XX a Demokratinese salyse ji grindziama tuo paciu objektyvumo principu Zurnalistika reglamentuoja įstatymai etikos kodeksai arba kitokie specialus aktai Lietuvoje zurnalistika kaip VIP sistema eme formuotis tarpukario laikotarpiu 1919 metais buvo priimtas pirmasis spaudos įstatymas nusakes VIP leidybos salygas Antrasis griezciau nusakes valstybes ir VIP santykius buvo isleistas 1935 metais Treciasis įstatymas Lietuvoje veikes nuo 1990 priimtas zlungant monopartinei sovietinei propagandos sistemai panaikino zurnalistikos cenzura IstorijaSiuolaikines zurnalistikos istorijos pradzia laikomas XV XVI a kai pasirode pirmosios spausdintines knygos ir informaciniai lapeliai XVII a pradeti leisti periodiniai leidiniai laikrasciai ir zurnalai XIX atsirado informacijos agenturos ir dokumentinis kinas o XX a radijas televizija ir internetas FunkcijosVisuma zurnalistikos pareigu ir ju atlikimo pobudis zurnalistines veiklos paskirtis priemones organizavimo budai ir rezultatai Noredami realizuoti konkrecius zurnalistikos tikslus ir uzdavinius zurnalistai ir rengia ir platina įvairios tematikos ir problematikos zurnalistikos kurinius kuriu kiekvienas turi tam tikra paskirtį tikslines funkcijas Įvairios visuomenes informavimo priemones ir zurnalistiniai kurinai atlieka skirtingas funkcijas Funkciju skaicius ju pobudis bei turinys priklauso nuo visuomenes issivystymo demokratijos laimejimu socialiniu bei istoriniu salygu tradiciju Jungtines Amerikos Valstijose pagrindinemis laikoms 4 funkcijos informacine aiskinamoji interpretacine auklejamoji valdymo vadovavimo ir pramogine Svarbiomis taip pat laikomos reklamos bei nauju ideju propagavimo funkcijos Skandinavijos saliu zurnalistikos tyrinetoju nuomone demokratineje visuomeneje zurnalistika atlieka 4 funkcijas teikia visuomenei informacija kontroliuoja valdzia uztaria nuskriaustuosius siekia teisybes bei linksmina paprastai komerciniais tikslais skaitytojus klausytojus bei ziurovus Kai kurios visuomenes informavimo priemones atliekas dar ir penktaja politines propagandos ideologine funkcija Pirmiesiems Lietuvos laikrasciams ir zurnalams ypac ejusiems lietuviskos spaudos draudimo metais buvo budinga kulturine funkcija Tarpukario Lietuvoje svarbiausiomis zurnalistikos funkcijomis buvo informavimas mokymas PrincipaiPrincipai bendrosios zurnalistines veiklos taisykles ir normos pagrindiniu paziuru visuma salygojanti zurnalisto santykius su tikrove gyvenimo reiskiniu suvokima ir įvertinima elgesį ir darbo rezultatus Zurnalistikos principai formuojasi objektyviu gamtos ir visuomenes raidos desniu zmoniu praktines veiklos patirties pagrindu Pagrindiniai ju kriterijai yra mokslinis pagrįstumas ir praktinis pritaikomumas Bendraisiais principais turi buti remiamasi nusvieciant įvairiausius visuomeninio gyvenimo reiskinius ir įvykius Norint teisingai orientuoti visuomene nesaliskai atspindeti tikrove pirmiausia butina vadovautis nepriklausomumo objektyvumo teisingumo principais Ne maziau svarbus ir tikslumo saziningumo atsakingumo demokratiskumo bei humanizmo principai Jie visi sudaro tam tikra sistema visuma kurioje viena principa su kitu sieja glaudus tarpusavio rysiai vyksta nuolatine ju saveika vienas principas papildo kita Bet kuris zurnalistikos kurinys visiskai atitinka zurnalistines veiklos principus jei jis parengtas atsizvelgiant į kiekviena sia sistema sudarantį principa Zurnalistikos reiksme demokratijaiXX amziaus 3 iame desimtmetyje moderni zurnalistika tik formavosi Rasytojas Valteris Lipmanas ir amerikietis filosofas Dzonas Devejus diskutavo apie zurnalistikos reiksme demokratijai Ju isskirtines filosofijos vis dar yra aktualios V Lipmanas tais laikais zurnalistikos reiksme suprato kaip tarpininke visuomenes ir politikos gaires nubreziancio elito Zurnalistika tapo tarpininke Kai elito atstovai kalbejo zurnalistai klausesi ir įrasinejo informacija ja atrinkinejo ir paskleisdavo placiai visuomenei Jo pozicija buvo ta kad visuomene nebesugeba atsirinkti informacijos is augancio ir vis sudetingesniu tampancio informacijos kiekio todel turi buti tarpininkas siuose procesuose kuris filtruotu informacija masems Lipmanas tai apibudino taip Visuomene nera pakankamai protinga kad suprastu komplikuotus politinius klausimus Dar daugiau visomenes atstovai per daug uzsieme kad jiems rupetu sudetingi politiniai sprendimai Todel visuomenei yra reikalinga kad kazkas interpretuotu ir paaiskintu priimamus sprendimus kad pateikiama infrmacija butu paprasta ir lengvai suprantama Toks buvo zurnalistu vaidmuo Lipma tikejo kad visuomene veikia sprendimu priemima per rinkimus Tuo tarpu elitas pvz politikai sprendimus priimantieji biurokratai mokslininkai ir t t toliau tures valdzia Lipmano poziuriu ziurnalistu vaidmuo buvo informuoti visuomene apie tai ka veikia elitas ir vykdyti tam tikra prieziura nes visuomene turejo pagrindine galia balso teise Is kitos puses Devejus tikejo kad visuomene nesugebetu suprasti klausimu kuriuos sprendzia elitas Sprendimai turetu buti priimami po diskusiju visuomeneje Jis tikejo kad zurnalistai turi atlikti kurkas didsnį vaidmenį nei tik informacijos perdavimas Devejus mane kad zurnalistai turetu įvertinti tam tikros politikos pasekmes Per laika jo idejos buvo pritaikytos įvairiuose lygmenyse ir pastaruoju metu vadinamos kaip bendruomenine zurnalistika Sios bendruomenines zurnalistikos koncepcija yra esmine besivystant siuolaikinei zurnalistikai Sioje naujoje pletoteje zurnalistai santykiauja su visuomenes ir elito atstovais Zurnalistikos dalys Pagal and knyga Zurnalistikos elementai yra devynios zurnalistikos dalys Zurnalistai noredami atlikti savo visuomenes informavimo pareiga jie privalo buti nepriklausomi ir tureti savivalda Jie privalo vadovautis siomis gairemis Skelbti tiesa Likti istikimi pilieciams Privalo patikrinti informacija Informaicijos skelbejai privalo islaikyti nepriklausomybe nuo tu apie kuriuos skelbia informacija Privalo tarnauti kaip nepriklausomas jegos monitorius Privalo sukurti aplinka visuomeninei kritikai ir sutarimui Privalo stengtis pateikti svarbia įdomia ir aktualia informacija Privalo pateikti naujienas įvairiapusiskai ir proporcingai Zurnalistai privalo vadovautis asmenine sazine 2007 m balandzio menesį savo knygoje jie pridejo papildoma gaire pilieciu teises ir pareigos todel atsirado 10 zurnalistikos gairiu Teisinis statusasZurnalistai visame pasaulyje daznai raso apie vyriausybiu veikla ju salyse o tos vyriausybes turi įvairiausiais politikas nukreiptas į zurnalistus kurios kontroliuoja ka jie tirti ir apie ka jie gali rasyti ir ka sios organizacijos gali publikuoti Dauguma Vakaru valstybiu vyriausybiu garantuoja zodzio ir spaudos laisve ir labai mazai apriboja sias teises kai palyginus kitose valstybese egzistuoja labai stiprus spaudos apribojimai Zurnalistai daugelyje saliu turi tam tikras privilegijas pavyzdziui gali lengviau nei kiti visuomenes nariai dalyvauti visuomeniniuose renginiuose prieiti arciau nusikaltimo įvykdymo vietu ir dalyvauti spaudos konferencijose Kai kuriose salyse zurnalistus tiesiogiai samdo vyriausybe juos kontroliuoja ir cenzuruoja Kitose salyse kuriose oficialiai garantuojama spaudos laisve zurnalistai gali buti bauginami jiems grasinama jie arestuojami sunaikinama ju nuosavybe ypac daznai ju darbo priemones kankinami ir arba uzmusami Pagal tarptautine teise zurnalistai kurie buna sugaunami karo metu turi tiketis kad su jais bus elgiamasi kaip su civiliais ir jie bus isduoti tai valstybei kurios pilieciai jie yra Taip pat skaitykiteVikiteka Zurnalistika vaizdine ir garsine medziagaNaujoji zurnalistikaSaltiniaiZurnalistika Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 12 09 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius 1997 1 Archyvuota kopija 2013 10 02 is Wayback Machine projekto