Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Imperatorius Aleksandras III rus Александр III Александрович 1845 m kovo 10 d Sankt Peterburge 1894 m lapkričio 1 d Liva
Aleksandras III
Imperatorius Aleksandras III (rus. Александр III Александрович, 1845 m. kovo 10 d. Sankt Peterburge – 1894 m. lapkričio 1 d. Livadijos dvare Kryme) – Rusijos imperatorius, Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo 1881 m. kovo 13 d. iki savo mirties 1894 m. lapkričio 1 d.
| Aleksandras III | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rusijos imperatorius | |||||||||||
| Aleksandro III portretas, nutapytas Ivano Kramskojaus | |||||||||||
| Romanovų dinastija | |||||||||||
| Gimė | 1845 m. kovo 10 d. Sankt Peterburgas | ||||||||||
| Mirė | 1894 m. lapkričio 1 d. (49 metai) Livadija, Krymas | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | 1894 m. lapkričio 18 d. Petropavlovsko tvirtovė, Sankt Peterburgas | ||||||||||
| Tėvas | Aleksandras II | ||||||||||
| Motina | Marija fon Hesė (Marija Aleksandrovna) | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Dagmara (Marija Fiodorovna) | ||||||||||
| Vaikai | Nikolajus II Aleksandras Aleksandrovičius Georgijus Aleksandrovičius Michailas Aleksandrovičius | ||||||||||
| Rusijos imperatorius | |||||||||||
| Valdė | 1881 m. kovo 13 d.-1894 m. lapkričio 1 d. | ||||||||||
| Karūnavimas | 1883 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 15 d.] | ||||||||||
| Pirmtakas | Aleksandras II | ||||||||||
| Įpėdinis | Nikolajus II | ||||||||||
| Lenkijos Karalius | |||||||||||
| Valdė | 1881–1894 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Aleksandras II | ||||||||||
| Įpėdinis | Nikolajus II | ||||||||||
| |||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
|
| |||||||||||
| Vikiteka | Aleksandras III | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
Biografija
Kilęs iš Romanovų dinastijos. Tėvas – Aleksandras II, motina Heseno ir Reino princesė Marija, krikštyta Marija Aleksandrovna.
Pirmuosius dvidešimt savo gyvenimo metų turėjo nedaug šansų tapti Rusijos imperatoriumi, nes turėjo vyresnį brolį Nikolajų, kuris buvo geros sveikatos. Net ir prasidėjus primiesiems ligos požymiams niekas netikėjo, kad jis mirs jaunas. Pagrindinis dėmesys tuo metu buvo skiriamas sosto paveldėtojui, tuo tarpu Aleksandras gavo tik didžiajam kunigaikščiui reikalingą vidurinį išsilavinimą, įskaitant vokiečių, prancūzų, anglų kalbas ir šiek tiek karo mokslo. Nikolajus buvo susižadėjęs su Danijos karaliaus Kristijono IX Gliuksburgo dukrą .
Aleksandras paveldėtoju tapo po netikėtos brolio mirties 1865 m. TIk tuomet jis pradėjo studijuoti teisės ir administravimo principus vadovaujant Konstantinui Pobedonoscevui, kuris tuomet buvo Maskvos valstybinio universiteto teisės profesoriumi.
Mirties patale Nikolajus išreiškė norą, kad Aleksandras vestų jo sužadėtinę Dagmarą, kas ir įvyko 1866 m. Būdamas sosto paveldėtoju nuo 1865 m. iki 1881 m. Aleksandras mažai dalyvavo svarstant viešuosius klausimus, tačiau davė suprasti, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais turi savo nuomonę, nesutampančią su tuo metu vykdyta politika.
Aleksandras III mirė 1894 m. lapkričio 1 d. Livadijoje, tesulaukęs 49 m. Jam mirus sostas atiteko Nikolajui (Mikalojui) II.
Valdymas
Aleksandras III buvo daug konservatyvesnių pažiūrų negu jo tėvas. Savo valdymu imperatorius siekė panaikinti tėvo įvykdytas liberalias reformas bei sustiprinti Nikolajaus I ideologiją: ortodoksiją, autokratiją bei tautiškumą, taip sumažinant revoliucionierių keliamą grėsmę. Aleksandro III siekis buvo turėti šalį su viena tautybe, kalba, religija bei valdžia. Buvo pastatyti nemažai cerkvių ir vienuolynų. Viena ryškiausių reformų valdymo laikotarpyje buvo surusinimas. Rusų kalbos mokymasis buvo privalomas visoje imperijoje, įskaitant ir nerusiškas lenkų ir lietuvių žemes. Vokiškos, lenkiškos ir švediškos autonomiškos institucijos buvo uždarytos, nacionalinių sentimentų reiškimas - uždraustas. Rusinimo politiką Lietuvoje imta vykdyti stropiau, pradėta aktyviau ir griežčiau persekioti nelegalią lietuvių spaudą. 1885 m. priimtas Lenkijos karalystės Pradžios mokyklų įstatymas ir Lietuvos Užnemunėje įteisino dėstymą rusų kalba, kitose Lietuvos dalyse rusiškai buvo mokoma nuo 1864 m., vietos kalba čia palikta tik kaip dėstomasis dalykas. 1892 m. priimtos Laikinosios taisyklės nustatė administracines priemones slaptosioms mokykloms persekioti.
Siekdamas apriboti revoliucionierius, Aleksandras sugriežtino valstybės kontrolę. 1881-ais buvo paskelbtas šalies saugumo statutas, kuriuo buvo suteiktos plačios galios slaptajai policijai Ochranai - įtariamieji galėjo būti nuteisti be oficialaus teismo, suimti, ištremti į Sibirą. Buvo uždrausti visi viešieji susirinkimai, studentų susibūrimai. Teismo sesijos dažniausiai būdavo slaptos, liberalūs teisėjai - atleisti. 1884-ais ir 1887-ais metais buvo sugriežtinta universitetų kontrolė - universitetai prarado nepriklausomybę, buvo atliekamos reguliarios vyriausybės inspekcijos, studijų programos moderuojamos. Taip pat buvo pakelti reikalavimai stojantiems į universitetus, mokymasis - pabrangėjęs, taip užkertant kelią valstiečiams pasiekti universitetinį išsilavinimą. Atimta galimybė tęsti išsilavinimą ir moterims. Galiausiai buvo sustiprinta cenzūra, galia uždrausti spausdinti per daug radikalius leidinius.
Ekonomijos reformose Aleksandras III pratęsė daugumą jo tėvo įvestų naujovių. Toliau buvo tiesiami geležinkeliai, didinamas įvairių išteklių kaip anglis bei nafta išgavimas. 1882-ais metais buvo įvestas valstiečių bankas, kurio pagalba jie galėjo išsipirkti savo žemes bei taip padidinti ūkių pajėgumą. Buvo panaikintas pagalvės mokestis, įvesta privaloma išpirka laikiniesiems prievolininkams, sumažinti skirtinių sklypų išperkamieji mokesčiai, tuo pagerinant gyvenimo sąlygas kaimuose. Taip pat buvo pagerintas ir darbas fabrikuose - įvesta griežtesnė darbo sąlygų priežiūra, draudimas nuo nelaimių, legalios darbuotojų sąjungos. Galiausiai buvo taip pat padidintas grūdų eksportas bei susitarta dėl didesnio užsienio investicijų gavimo, taip pasiekiant pirmąkart Rusijos istorijoje biudžeto perviršį. Tačiau Aleksandro III valdymo laikotarpiu taip pat buvo ir nesklandumų šioje sferoje. Finansų ministras Ivanas Višnegradskis siekė padidinti grūdų eksportą, taip pagausinant Rusijos aukso atsargas. Tą jis bandė padaryti prievolės būdu iš valstiečių atimant grūdus, nepaliekant jiems beveik jokių kitiems metams. Todėl 1891–1892 metais dauguma žemdirbių kentė badą, kurio metu mirė šimtai tūkstančiai žmonių. Šis bado protrūkis ir nepakankama pagalba iš valstybės jam įveikti padidino revoliucinę veiklą ir neapykantą carui.
Aleksandras III taip pat ėmėsi kontrreformų: įvedė viršininkų pareigybę, apribojo žemietijų ir miestų savivaldą. Apribojo teisę valstiečiams verstis smulkia prekyba, bei keisti gyvenamąją vietą. Padidėjo parapinių mokyklų skaičius nuo 4 400 1884 m. iki 30 000 1894. 1882-1884 m. buvo išleisti įsakymai suvaržantys universitetų autonomiją. Pritarė antisemitizmo ideologijai, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose žydams įvedė procentinę normą (sėslumo riboje-10%, už sėslumo ribų-5%, Maskvoje ir Sankt Peterburge-3%). 1887 m. narodnikai (tarp jų ir vilnietis J. Lukoševičius) prieš Aleksandrą surengė nesėkmingą pasikėsinimą.
Užsienio politika
Aleksandras III siekė išlaikyti taiką užsienio santykiuose. Jo valdymo metais Rusija nė karto ne kariavo. Dėl to turėjo pravardę Taikdarys. Užsienio politiką diktatavo diplomatas Nikolajus Girsas. Svarbiausi pasiekti užsienio politikos laimėjimai: Išlaikyti geri santykiai su Vokietija: atnaujinta trijų imperatorių lyga su Vokietija bei Austrija (1883), pasirašyta savitarpio pagalbos sutartis (1887). Tačiau svarbu paminėti, kad devintajame dešimtmetyje Aleksandras III labiau linko ties santykių su Prancūzija stiprinimo. 1891: Sąjunga su Prancūziją, kuri vėliau buvo išplėsta ir tapo sąjungininkų koalicija su Didžiąja Britanija. Prancūzija įsipareigojo padėti Rusijos ekonominiam augimui. Prie Rusijos imperijos prijungta dalis Vidurinės Azijos, blogėjo santykiai su Vokietija, gerėjo su Prancūzija, 1891-1893 m. su ja sudaryta sąjunga.
Aleksandras nemėgo to, ką jis vadino perdėta užsienio įtaka bendrai, ir ypač vokiška įtaka. Jis siekė įtvirtinti nacionalinius principus visose viešosiose sferose ir realizuoti savo homogeniškos Rusijos viziją – homogeniška kalba, administravimu ir religija.
Vaikai
- Nikolajus II (1868-1918 m.), Rusijos imperatorius (1894-1917);
- Aleksandras Aleksandrovičius (1869-1870 m.), Didysis kunigaikštis;
- Georgijus Aleksandrovičius (1871-1899 m.), Didysis kunigaikštis;
- (1875-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Didysis kunigaikštis ;
- Michailas Aleksandrovičius (1878-1918 m.), Didysis kunigaikštis ir Rusijos Imperatorius 1917 Michailo II vardu;
- (1882-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Oldenburgo kunigaikštis Petras Frydrichas.
Šaltiniai
- Antanas Kulakauskas. Aleksandras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.
Nuorodos
Aleksandras III Šlevsigo Holnšteinų Romanovų šeima Smulkesnė šaka Gimė: 1845 m. kovo 10 d. Mirė: 1894 m. lapkričio 1 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras II | Rusijos imperatorius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 | Po to: Nikolajus II |
| Lenkijos karalius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 | ||
1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras III, Kas yra Aleksandras III? Ką reiškia Aleksandras III?
Imperatorius Aleksandras III rus Aleksandr III Aleksandrovich 1845 m kovo 10 d Sankt Peterburge 1894 m lapkricio 1 d Livadijos dvare Kryme Rusijos imperatorius Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikstis nuo 1881 m kovo 13 d iki savo mirties 1894 m lapkricio 1 d Aleksandras IIIRusijos imperatoriusAleksandro III portretas nutapytas Ivano KramskojausRomanovu dinastijaGime 1845 m kovo 10 d Sankt PeterburgasMire 1894 m lapkricio 1 d 49 metai Livadija KrymasPalaidotas a 1894 m lapkricio 18 d Petropavlovsko tvirtove Sankt PeterburgasTevas Aleksandras IIMotina Marija fon Hese Marija Aleksandrovna Sutuoktinis e Dagmara Marija Fiodorovna Vaikai Nikolajus II Aleksandras Aleksandrovicius Georgijus Aleksandrovicius Michailas AleksandroviciusRusijos imperatoriusValde 1881 m kovo 13 d 1894 m lapkricio 1 d Karunavimas 1883 m geguzes 27 d pagal J K geguzes 15 d Pirmtakas Aleksandras IIĮpedinis Nikolajus IILenkijos KaraliusValde 1881 1894 m Pirmtakas Aleksandras IIĮpedinis Nikolajus IIValde 1881 1894 m Pirmtakas Aleksandras IIĮpedinis Nikolajus IIZymus apdovanojimaiVikiteka Aleksandras IIIParasasAleksandro III monogramaBiografijaAleksandras III 22 metu amziausAleksandras III su seimaAleksandro III mirtis Kiles is Romanovu dinastijos Tevas Aleksandras II motina Heseno ir Reino princese Marija krikstyta Marija Aleksandrovna Pirmuosius dvidesimt savo gyvenimo metu turejo nedaug sansu tapti Rusijos imperatoriumi nes turejo vyresnį brolį Nikolaju kuris buvo geros sveikatos Net ir prasidejus primiesiems ligos pozymiams niekas netikejo kad jis mirs jaunas Pagrindinis demesys tuo metu buvo skiriamas sosto paveldetojui tuo tarpu Aleksandras gavo tik didziajam kunigaiksciui reikalinga vidurinį issilavinima įskaitant vokieciu prancuzu anglu kalbas ir siek tiek karo mokslo Nikolajus buvo susizadejes su Danijos karaliaus Kristijono IX Gliuksburgo dukra Aleksandras paveldetoju tapo po netiketos brolio mirties 1865 m TIk tuomet jis pradejo studijuoti teises ir administravimo principus vadovaujant Konstantinui Pobedonoscevui kuris tuomet buvo Maskvos valstybinio universiteto teises profesoriumi Mirties patale Nikolajus isreiske nora kad Aleksandras vestu jo suzadetine Dagmara kas ir įvyko 1866 m Budamas sosto paveldetoju nuo 1865 m iki 1881 m Aleksandras mazai dalyvavo svarstant viesuosius klausimus taciau dave suprasti kad kai kuriais uzsienio politikos klausimais turi savo nuomone nesutampancia su tuo metu vykdyta politika Aleksandras III mire 1894 m lapkricio 1 d Livadijoje tesulaukes 49 m Jam mirus sostas atiteko Nikolajui Mikalojui II ValdymasAleksandro III karunavimas Aleksandras III buvo daug konservatyvesniu paziuru negu jo tevas Savo valdymu imperatorius sieke panaikinti tevo įvykdytas liberalias reformas bei sustiprinti Nikolajaus I ideologija ortodoksija autokratija bei tautiskuma taip sumazinant revoliucionieriu keliama gresme Aleksandro III siekis buvo tureti salį su viena tautybe kalba religija bei valdzia Buvo pastatyti nemazai cerkviu ir vienuolynu Viena ryskiausiu reformu valdymo laikotarpyje buvo surusinimas Rusu kalbos mokymasis buvo privalomas visoje imperijoje įskaitant ir nerusiskas lenku ir lietuviu zemes Vokiskos lenkiskos ir svediskos autonomiskos institucijos buvo uzdarytos nacionaliniu sentimentu reiskimas uzdraustas Rusinimo politika Lietuvoje imta vykdyti stropiau pradeta aktyviau ir griezciau persekioti nelegalia lietuviu spauda 1885 m priimtas Lenkijos karalystes Pradzios mokyklu įstatymas ir Lietuvos Uznemuneje įteisino destyma rusu kalba kitose Lietuvos dalyse rusiskai buvo mokoma nuo 1864 m vietos kalba cia palikta tik kaip destomasis dalykas 1892 m priimtos Laikinosios taisykles nustate administracines priemones slaptosioms mokykloms persekioti Siekdamas apriboti revoliucionierius Aleksandras sugrieztino valstybes kontrole 1881 ais buvo paskelbtas salies saugumo statutas kuriuo buvo suteiktos placios galios slaptajai policijai Ochranai įtariamieji galejo buti nuteisti be oficialaus teismo suimti istremti į Sibira Buvo uzdrausti visi viesieji susirinkimai studentu susiburimai Teismo sesijos dazniausiai budavo slaptos liberalus teisejai atleisti 1884 ais ir 1887 ais metais buvo sugrieztinta universitetu kontrole universitetai prarado nepriklausomybe buvo atliekamos reguliarios vyriausybes inspekcijos studiju programos moderuojamos Taip pat buvo pakelti reikalavimai stojantiems į universitetus mokymasis pabrangejes taip uzkertant kelia valstieciams pasiekti universitetinį issilavinima Atimta galimybe testi issilavinima ir moterims Galiausiai buvo sustiprinta cenzura galia uzdrausti spausdinti per daug radikalius leidinius Ekonomijos reformose Aleksandras III pratese dauguma jo tevo įvestu naujoviu Toliau buvo tiesiami gelezinkeliai didinamas įvairiu istekliu kaip anglis bei nafta isgavimas 1882 ais metais buvo įvestas valstieciu bankas kurio pagalba jie galejo issipirkti savo zemes bei taip padidinti ukiu pajeguma Buvo panaikintas pagalves mokestis įvesta privaloma ispirka laikiniesiems prievolininkams sumazinti skirtiniu sklypu isperkamieji mokesciai tuo pagerinant gyvenimo salygas kaimuose Taip pat buvo pagerintas ir darbas fabrikuose įvesta grieztesne darbo salygu prieziura draudimas nuo nelaimiu legalios darbuotoju sajungos Galiausiai buvo taip pat padidintas grudu eksportas bei susitarta del didesnio uzsienio investiciju gavimo taip pasiekiant pirmakart Rusijos istorijoje biudzeto pervirsį Taciau Aleksandro III valdymo laikotarpiu taip pat buvo ir nesklandumu sioje sferoje Finansu ministras Ivanas Visnegradskis sieke padidinti grudu eksporta taip pagausinant Rusijos aukso atsargas Ta jis bande padaryti prievoles budu is valstieciu atimant grudus nepaliekant jiems beveik jokiu kitiems metams Todel 1891 1892 metais dauguma zemdirbiu kente bada kurio metu mire simtai tukstanciai zmoniu Sis bado protrukis ir nepakankama pagalba is valstybes jam įveikti padidino revoliucine veikla ir neapykanta carui Aleksandras III taip pat emesi kontrreformu įvede virsininku pareigybe apribojo zemietiju ir miestu savivalda Apribojo teise valstieciams verstis smulkia prekyba bei keisti gyvenamaja vieta Padidejo parapiniu mokyklu skaicius nuo 4 400 1884 m iki 30 000 1894 1882 1884 m buvo isleisti įsakymai suvarzantys universitetu autonomija Pritare antisemitizmo ideologijai aukstosiose ir vidurinese mokyklose zydams įvede procentine norma seslumo riboje 10 uz seslumo ribu 5 Maskvoje ir Sankt Peterburge 3 1887 m narodnikai tarp ju ir vilnietis J Lukosevicius pries Aleksandra surenge nesekminga pasikesinima Uzsienio politikaRusijos Prancuzijos sajunga 1893 m Aleksandras III sieke islaikyti taika uzsienio santykiuose Jo valdymo metais Rusija ne karto ne kariavo Del to turejo pravarde Taikdarys Uzsienio politika diktatavo diplomatas Nikolajus Girsas Svarbiausi pasiekti uzsienio politikos laimejimai Islaikyti geri santykiai su Vokietija atnaujinta triju imperatoriu lyga su Vokietija bei Austrija 1883 pasirasyta savitarpio pagalbos sutartis 1887 Taciau svarbu pamineti kad devintajame desimtmetyje Aleksandras III labiau linko ties santykiu su Prancuzija stiprinimo 1891 Sajunga su Prancuzija kuri veliau buvo isplesta ir tapo sajungininku koalicija su Didziaja Britanija Prancuzija įsipareigojo padeti Rusijos ekonominiam augimui Prie Rusijos imperijos prijungta dalis Vidurines Azijos blogejo santykiai su Vokietija gerejo su Prancuzija 1891 1893 m su ja sudaryta sajunga Aleksandras nemego to ka jis vadino perdeta uzsienio įtaka bendrai ir ypac vokiska įtaka Jis sieke įtvirtinti nacionalinius principus visose viesosiose sferose ir realizuoti savo homogeniskos Rusijos vizija homogeniska kalba administravimu ir religija VaikaiNikolajus II 1868 1918 m Rusijos imperatorius 1894 1917 Aleksandras Aleksandrovicius 1869 1870 m Didysis kunigaikstis Georgijus Aleksandrovicius 1871 1899 m Didysis kunigaikstis 1875 1960 m Didzioji kunigaikstyte jos vyras Didysis kunigaikstis Michailas Aleksandrovicius 1878 1918 m Didysis kunigaikstis ir Rusijos Imperatorius 1917 Michailo II vardu 1882 1960 m Didzioji kunigaikstyte jos vyras Oldenburgo kunigaikstis Petras Frydrichas SaltiniaiAntanas Kulakauskas Aleksandras III Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 308 psl NuorodosAleksandras IIISlevsigo Holnsteinu Romanovu seimaSmulkesne sakaGime 1845 m kovo 10 d Mire 1894 m lapkricio 1 d Karaliskieji titulaiPries tai Aleksandras II Rusijos imperatorius 1881 kovo 14 1894 lapkricio 1 Po to Nikolajus IILenkijos karalius 1881 kovo 14 1894 lapkricio 11881 kovo 14 1894 lapkricio 1