Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusijos imperatorius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Caras (rus. царь, serb. ir bulg. цар) – aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas Rusijoje nuo 1547 iki 1721 m., Serbijoje nuo 1346 iki 1371 m. ir Bulgarijoje 893–1014 m., 1085–1396 m. ir 1908–1946 m.
Yra karaliaus, o vėliau ir imperatoriaus titulo analogas. Kadangi 1721 m. caras Petras I tapo ir imperatoriumi, Rusijoje caro titulas tapo imperatoriaus titulo sinonimu, kaip kad kaizerio Vokietijoje.
Žodžio kilmė
Bulgarijos chanas Simeonas, 893 m. perkėlęs sostinę iš į Preslavą įvykdė kelias valstybės valdymo reformas, sustiprinęs savo valdžią bei įvedė sukurtą slavų rašybą. Norėdamas pasirodyti lygus Romos ir Bizantijos valdovams, vadinusiems save cezariais (pagal Julijaus Cezario gentvardį, lot. caesar:), jis perėmė graikišką žodžio formą, kuri atėjo kartu su 865 m. Simeono tėvo chano Boriso priimta krikščionybe ir kuri buvo artimesnė senovės bulgarams, nes senųjų tiurkų kalbose nebuvo garso zet, ir pasivadino цар – caru.
Kita etimologine šaka per ostgotų tarmes iš žodžio Cezaris (tariama kaip kesar) kilo germanų Šventosios Romos imperijos (962–1806 m.) bei Vokietijos (1871–1918 m.) valdovo pavadinimas Kaiser, taip pat lietuvių kasdieninėje kalboje vartotas ciesorius. Per vestgotų tarmes nuo žodžio Cezaris kilo žodis Carolus > Carl > Karalius.
Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas IV Rūstusis, 1533–1547 m. pradėjęs pirmtakų ir jo paties užkariautų kunigaikštysčių centralizaciją, taip pat priėmė kartu su graikų krikščionių bažnyčia slavų kalbose jau įsitvirtinusį žodį царь, norėdamas pabrėžti savo viršenybę prieš kitus kunigaikščius. Kaip valdovo titulas žodis įteisintas 1550 m. teisyne.
Rusijos carai
Kitos formos
Rusijoje nuo Ivano IV laikų nusistovėjo ir kitų caro šeimos narių titulinės formos, naudotos taip pat ir Rusijos imperijos laikais 1721–1917 m.:
- Carienė (rus.: царица) – aukščiausia Rusijos valdovė arba caro ar imperatoriaus žmona.
- Ciesoraitis (цесаревич) – caro sosto paveldėtojas.
- Caraitis (царевич) – caro sūnus. Oficialus sūnaus, ne sosto paveldėtojo titulas buvo Didysis kunigaikštis.
- Caraitė (царевна) – caro ar carienės duktė.
- Ciesoraitė (цесаревна) – ciesoraičio, sosto paveldėtojo žmona.
Imperatoriaus pilnas titulas
Rusijos caras Petras I 1721 m. Rusiją paskelbė imperija, o save imperatoriumi (Император). Tačiau iš pilnojo imperatoriaus titulo žodis caras neišnyko. Paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pilnas titulas skambėjo taip:
- Божію Поспешествующею Милостію МЫ, Николай Вторый Императоръ И Самодержецъ Всероссійскій, Московский, Кіевскій, Владимірскій, Новгородскій, Царь Казанскій, Царь Астраханскій, Царь Польскій, Царь Сибирскій, Царь Херсониса Таврическаго, Царь Грузинскій, Государь Псковскій, и Великій Князь Смоленскій, Литовскій, Волынскій, Подольскій и Финляндскій, Князь Эстляндскій, Лифляндскій, Курляндскій и Семигальскій, Самогитскій, Белостокский, Корельскій, Тверскій, Югорскій, Пермскій, Вятскій, Болгарскій и иныхъ, Государь и Великій Князь Новагорода низовскія земли, Черниговскій, Рязанскій, Полотскій, Ростовскій, Ярославскій, Белозерскій, Удорскій, Обдорскій, Кондійскій, Витебскій, Мстиславскій и всея Северныя страны Повелитель, и Государь Иверскія, Карталинскія и Кабардинскія земли и области Арменскія, Черкасскихъ и Горскихъ Князей и иныхъ Наследный Государь и Обладатель, Государь Туркестанскій, Наследникъ Норвежскій, Герцогъ Шлезвигъ-Голстинскій, Стормарнскій, Дитмарсенскій и Ольденбургскій, и прочая, и прочая, и прочая.
Aukščiausia Dievo palaima MES, Nikolajus Antrasis, Visos Rusijos, Maskvos, Kijevo, Vladimiro, Novgorodo Imperatorius ir Patvaldys, Kazanės caras, Astrachanės caras, Lenkijos caras, Sibiro caras, Tauridės Chersono caras, Gruzijos caras, Pskovo valdovas, Smolensko, Lietuvos, Voluinės, Podolsko ir Suomijos Didysis kunigaikštis, Estijos, Livonijos, Kuršo ir Žemgalos, Žemaitijos, Baltstogės, Karelijos, Tverės, Jugros, Permės, Viatkos, Bolgarų ir kitų kunigaikštis, Nižnij Novgorodo žemių Valdovas ir Didysis kunigaikštis, Černigovo, Riazanės, Polocko, Rostovo, Jaroslavlio, Belozersko, , Obdorijos, Kondijos, Vitebsko, Mstislavlio ir visų Šiaurinių kraštų valdytojas, , ir žemių ir Armėnijos sričių valdovas, Čerkesų ir kitų kalniečių kunigaikščių paveldimas Valdovas bei savininkas, Turkestano valdovas, Norvegijos sosto paveldėtojas, Šlezvigo-Holšteino, , ir Oldenburgo hercogas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau.
Nuorodos
- Rusijų carų sąrašas
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos imperatorius, Kas yra Rusijos imperatorius? Ką reiškia Rusijos imperatorius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Caras rus car serb ir bulg car auksciausias vienvaldzio salies valdovo titulas Rusijoje nuo 1547 iki 1721 m Serbijoje nuo 1346 iki 1371 m ir Bulgarijoje 893 1014 m 1085 1396 m ir 1908 1946 m Caras Nikolajus I Yra karaliaus o veliau ir imperatoriaus titulo analogas Kadangi 1721 m caras Petras I tapo ir imperatoriumi Rusijoje caro titulas tapo imperatoriaus titulo sinonimu kaip kad kaizerio Vokietijoje Zodzio kilmeBulgarijos chanas Simeonas 893 m perkeles sostine is į Preslava įvykde kelias valstybes valdymo reformas sustiprines savo valdzia bei įvede sukurta slavu rasyba Noredamas pasirodyti lygus Romos ir Bizantijos valdovams vadinusiems save cezariais pagal Julijaus Cezario gentvardį lot caesar jis pereme graikiska zodzio forma kuri atejo kartu su 865 m Simeono tevo chano Boriso priimta krikscionybe ir kuri buvo artimesne senoves bulgarams nes senuju tiurku kalbose nebuvo garso zet ir pasivadino car caru Kita etimologine saka per ostgotu tarmes is zodzio Cezaris tariama kaip kesar kilo germanu Sventosios Romos imperijos 962 1806 m bei Vokietijos 1871 1918 m valdovo pavadinimas Kaiser taip pat lietuviu kasdienineje kalboje vartotas ciesorius Per vestgotu tarmes nuo zodzio Cezaris kilo zodis Carolus gt Carl gt Karalius Maskvos didysis kunigaikstis Ivanas IV Rustusis 1533 1547 m pradejes pirmtaku ir jo paties uzkariautu kunigaikstysciu centralizacija taip pat prieme kartu su graiku krikscioniu baznycia slavu kalbose jau įsitvirtinusį zodį car noredamas pabrezti savo virsenybe pries kitus kunigaikscius Kaip valdovo titulas zodis įteisintas 1550 m teisyne Rusijos caraiKitos formos Rusijoje nuo Ivano IV laiku nusistovejo ir kitu caro seimos nariu titulines formos naudotos taip pat ir Rusijos imperijos laikais 1721 1917 m Cariene rus carica auksciausia Rusijos valdove arba caro ar imperatoriaus zmona Ciesoraitis cesarevich caro sosto paveldetojas Caraitis carevich caro sunus Oficialus sunaus ne sosto paveldetojo titulas buvo Didysis kunigaikstis Caraite carevna caro ar carienes dukte Ciesoraite cesarevna ciesoraicio sosto paveldetojo zmona Imperatoriaus pilnas titulas Rusijos caras Petras I 1721 m Rusija paskelbe imperija o save imperatoriumi Imperator Taciau is pilnojo imperatoriaus titulo zodis caras neisnyko Paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pilnas titulas skambejo taip Bozhiyu Pospeshestvuyusheyu Milostiyu MY Nikolaj Vtoryj Imperator I Samoderzhec Vserossijskij Moskovskij Kievskij Vladimirskij Novgorodskij Car Kazanskij Car Astrahanskij Car Polskij Car Sibirskij Car Hersonisa Tavricheskago Car Gruzinskij Gosudar Pskovskij i Velikij Knyaz Smolenskij Litovskij Volynskij Podolskij i Finlyandskij Knyaz Estlyandskij Liflyandskij Kurlyandskij i Semigalskij Samogitskij Belostokskij Korelskij Tverskij Yugorskij Permskij Vyatskij Bolgarskij i inyh Gosudar i Velikij Knyaz Novagoroda nizovskiya zemli Chernigovskij Ryazanskij Polotskij Rostovskij Yaroslavskij Belozerskij Udorskij Obdorskij Kondijskij Vitebskij Mstislavskij i vseya Severnyya strany Povelitel i Gosudar Iverskiya Kartalinskiya i Kabardinskiya zemli i oblasti Armenskiya Cherkasskih i Gorskih Knyazej i inyh Naslednyj Gosudar i Obladatel Gosudar Turkestanskij Naslednik Norvezhskij Gercog Shlezvig Golstinskij Stormarnskij Ditmarsenskij i Oldenburgskij i prochaya i prochaya i prochaya Auksciausia Dievo palaima MES Nikolajus Antrasis Visos Rusijos Maskvos Kijevo Vladimiro Novgorodo Imperatorius ir Patvaldys Kazanes caras Astrachanes caras Lenkijos caras Sibiro caras Taurides Chersono caras Gruzijos caras Pskovo valdovas Smolensko Lietuvos Voluines Podolsko ir Suomijos Didysis kunigaikstis Estijos Livonijos Kurso ir Zemgalos Zemaitijos Baltstoges Karelijos Tveres Jugros Permes Viatkos Bolgaru ir kitu kunigaikstis Niznij Novgorodo zemiu Valdovas ir Didysis kunigaikstis Cernigovo Riazanes Polocko Rostovo Jaroslavlio Belozersko Obdorijos Kondijos Vitebsko Mstislavlio ir visu Siauriniu krastu valdytojas ir zemiu ir Armenijos sriciu valdovas Cerkesu ir kitu kalnieciu kunigaiksciu paveldimas Valdovas bei savininkas Turkestano valdovas Norvegijos sosto paveldetojas Slezvigo Holsteino ir Oldenburgo hercogas ir taip toliau ir taip toliau ir taip toliau NuorodosRusiju caru sarasas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Caras Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas caras