Valakų reforma

Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje. Svarbiausias šios reformos tikslas – padidinti pajamas, tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles.

Nuo XV a. grūdai tapo paklausia preke Vakarų Europoje, o nuo XVI a. į šią prekybą įsitraukė Lietuva. 1529 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido instrukciją didžiojo kunigaikščio dvarų valdytojams, kurios tikslas buvo didinti grūdų auginimo plotus. Turėjo būti permatuoti ir perskirstyti kaimai, kiekvienam ūkiui skiriant po valaką žemės. Įtvirtinta ir . Šios instrukcijos tapo pagrindu didžiajai valakų reformai 1557 m.

Eiga

Reforma pradėta 1547 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemėse, įstatymais įtvirtinta 1557 m. ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti. Pereita prie taisyklingo trilaukio, valstiečių žemė padalinta į tris masyvus ir kiekvienam ūkiui paskirta po rėžį kiekviename masyve, trys ūkio rėžiai sudarė valaką (apie 21,38 ha), kiekviename rėžyje buvo taikoma vienoda sėjomaina. Reformos rezultatai – įsigalėjo baudžiava, buvo sueuropinta žemėtvarka, žemėvalda bei žemdirbystė. Valstybiniuose dvaruose (jų pavyzdžiu pasekė bajorų ir bažnyčiai priklausantys dvarai) buvo steigiami palivarkai. Palivarkas - dvaro dirbamos žemės, kuriose valstiečiai atlikdavo lažą. Atitinkamas skaičius valstiečių valakų buvo atsakingas už vieną dvaro palivarko valaką. Santykis 7:1.

Viena pagrindinių valakų reformos planuotojų – Bona Sforca, pirmoji pradėjusi reformą savo domene Palenkėje. Vykdymą prižiūrėjo Ostapas Valavičius.

Šaltiniai

1. Juozas Jurginis, Algirdas Matulevičius. Valakų reforma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 567-568 psl.