Naujojo Sibiro salos rus Новосибирские острова archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje tarp Laptevų ir Rytų Sibir
Naujojo Sibiro salos

Naujojo Sibiro salos (rus. Новосибирские острова) – archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Įeina į Jakutijos Respublikos sudėtį. Bendras plotas – apie 38 tūkst. km².
Geografija
Naujojo Sibiro saloms priklauso Anžu salos, kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:
- Kotelno sala (о. Коте́льный) 11 700 km² ir
- Fadejevo sala (о. Фадде́евский) 5300 km²
- Kurios taip pat vadinamos Bungės Žemė (земля́ Бу́нге) 6200 km² (kartais apsemiamos jūros)
- Naujojo Sibiro sala (о. Но́вая Сиби́рь) 6200 km²
- Belkovo sala (о. Бельковский) 500 km²
Į pietus ir arčiau Sibiro žemyninės dalies išsidėsčiusios Liachovo salos (6100 km²):
- Didžioji Liachovo sala (о. Большо́й Ля́ховский) 4600 km²
- Mažoji Liachovo sala (о. Ма́лый Ля́ховский) 1325 km²
- Stolbovojaus sala (о. Столбово́й) 170 km²
- Semionovo sala (о. Семёновский) 5 km²
Mažosios De Longo salos (228 km²) išsidėsčiusios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose:
- Žanetos sala (о. Жанне́тты)
- Henrietos sala (о. Генрие́тты)
- Beneto sala (о. Бе́ннетта)
- Vilkickio sala (о. Вильки́цкого)
- Žochovo sala (о. Жо́хова)
Reljefas
Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.
Klimatas
- Vidutinė temperatūra sausį: nuo −28 °C iki −31 °C
- Temperatūra liepą: pakrantėse Ledinis arktinis vanduo padaro temperatūra reliatyviai žemą. Vidutinė maksimali temperatūra yra: nuo +8 °C iki +11 °C Ir vidutinė žemiausia temperatūra: nuo -3 °C iki +1 °C.
Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16 °C iki +19 °C ir vidutinė žemiausia: nuo +3 °C to +6 °C.
Krituliai: iki 132 mm per metus
Amžinasis įšalas ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.
Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liachovo salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 308
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujojo Sibiro salos, Kas yra Naujojo Sibiro salos? Ką reiškia Naujojo Sibiro salos?
Naujojo Sibiro salos rus Novosibirskie ostrova archipelagas Rytu Sibiro siaurineje pakranteje tarp Laptevu ir Rytu Sibiro juru Įeina į Jakutijos Respublikos sudetį Bendras plotas apie 38 tukst km Naujojo Sibiro salosGeografijaNaujojo Sibiro saloms priklauso Anzu salos kuriu plotas mazdaug apie 29 000 km jos susideda is Kotelno sala o Kote lnyj 11 700 km ir Fadejevo sala o Fadde evskij 5300 km Kurios taip pat vadinamos Bunges Zeme zemlya Bu nge 6200 km kartais apsemiamos juros Naujojo Sibiro sala o No vaya Sibi r 6200 km Belkovo sala o Belkovskij 500 km Į pietus ir arciau Sibiro zemynines dalies issidesciusios Liachovo salos 6100 km Didzioji Liachovo sala o Bolsho j Lya hovskij 4600 km Mazoji Liachovo sala o Ma lyj Lya hovskij 1325 km Stolbovojaus sala o Stolbovo j 170 km Semionovo sala o Semyonovskij 5 km Mazosios De Longo salos 228 km issidesciusios Naujojo Sibiro siaures rytuose Zanetos sala o Zhanne tty Henrietos sala o Genrie tty Beneto sala o Be nnetta Vilkickio sala o Vilki ckogo Zochovo sala o Zho hova ReljefasDauguma is archipelago salu yra gana zemai ir susideda is blogai sukibusiu nuosediniu uolienu Jo vakarine dalis susideda is klinciu ir skaluno Auksciausias taskas 374 m Malakatin Taso kalnas Kotelno saloje Klimatas yra arktinis ir atsiaurus Sniegas pavirsiu dengia 9 menesius per metus KlimatasVidutine temperatura sausį nuo 28 C iki 31 C Temperatura liepa pakrantese Ledinis arktinis vanduo padaro temperatura reliatyviai zema Vidutine maksimali temperatura yra nuo 8 C iki 11 C Ir vidutine zemiausia temperatura nuo 3 C iki 1 C Salu viduje vidutine maksimali temperatura liepa yra nuo 16 C iki 19 C ir vidutine zemiausia nuo 3 C to 6 C Krituliai iki 132 mm per metus Amzinasis įsalas ir pozeminis ledas labai paplite po visa teritorija Salu pavirsius yra padengtas arktines tundros augmenija ir gausybe ezeru Pirmoji zinia apie Naujojo Sibiro salu egzistavima buvo atnesta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a pradzioje 1712 m kazokas lydimas M Vagino pasieke Didziasias Liachovo salas XIX a pradzioje salos buvo istyrinetos Jakovo Sannikovo Matvejaus Gedenschtromo ir kitu SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 308