Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Amžinasis įšalas arba daugiametis įšalas viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena trunkanti be pertraukos nuo dvejų iki
Amžinasis įšalas
Amžinasis įšalas arba daugiametis įšalas – viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, trunkanti be pertraukos nuo dvejų iki daugelio tūkstančių metų, kai jo temperatūra ne aukštesnė kaip 0 °C ir sluoksnyje yra ledo. Amžinasis įšalas užima apie ketvirtį Žemės paviršiaus. Tokios būsenos dirvožemio ir uolienų sluoksnis vadinamas daugiamete kriolitozona, jame vykstantys procesai – kriogeneze. Amžinojo įšalo sluoksnio storis būna nuo kelių iki 1500 metrų. Paprastai įšalo sluoksnis prasideda po , kriolitozonos sluoksniu, kurio temperatūra tarpais aukštesnė, o tarpais žemesnė už 0 °C (trumpalaikio arba sezoninio įšalimo ir atitirpimo sluoksnis). Žemiau esantis amžino įšalo sluoksnis susidarytas iš 2 dalių: viršuje yra 6-8 m storio svyruojančių neigiamų temperatūrų sluoksnis, kurį skaido gilūs šalčio plyšiai (vasarą į juos sunkiasi vanduo, užšaldamas virsta ledo pleištais ir platina plyšius). Po juo yra pastovių neigiamų temperatūrų sluoksnis, kriogeniniai procesai jame nevyksta.
Pagrindinė sąlyga amžinajam įšalui susidaryti yra neigiama Žemės paviršiaus vidutinė metinė temperatūra. Tačiau jis laikosi ir kai kuriose sausumos ar šelfo paviršiaus vietose, kur metinė temperatūra yra teigiama, ten daugiametis įšalas – nykstantis senojo šaltesnio klimato reliktas. Vandens telkiniai atšildo po jais esantį įšalo sluoksnį ir jame susidaro spragos. Žiemą pro tas spragas kyla požeminis vanduo, slegiamas gilumoje besiplečiančio įšalo, išsiveržęs į paviršių jis užšąla ir sudaro antledžius.
Didžiausius plotus amžinasis įšalas užima šalto žemyninio klimato srityse, kur plona sniego danga netrukdo skverbtis šalčiui gilyn, o per trumpą vasarą įšalas nespėja atitirpti. Apima beveik visą Azijos šiaurę (Sibirą, Mongoliją), didelę Šiaurės Amerikos dalį (Grenlandiją, Kanados šiaurę, Aliaską), Rytų Europos šiaurinius pakraščius. Storiausias įšalo sluoksnis yra žemynų gilumoje, kur vyrauja itin žemos temperatūros, jūrų pakrantėse jūrų plonesnis. Azijoje įšalo pietinė riba eina maždaug ties 60° š. pl., toliau į pietus (Mongolijoje iki 44° lygiagretės) pasitaiko pavienių įšalo salų. Šiaurės Amerikoje amžino įšalo salų pietinė riba siekia 42° lygiagretę. Pietų pusrutulyje įšalas išplitęs Antarktidoje.
Lietuvoje amžinasis įšalas buvo pleistoceno ledynmečiu, prie ledyno pakraščio. Įšalo požymių randama upių terasų nuogulose, bei ledynmečio neledyninėse upinėse ir ežerinėse nuogulose.
Dėl daugiamečio įšalo sudėtinga atlikti žemės darbus (tiesti kelius, statyti pastatus, vystyti žemės ūkį). Amžinojo įšalo srityse vamzdžiai klojami virš žemės, pastatai statomi ant polių. Dėl amžinojo įšalo vanduo sunkiai geriasi į žemę, todėl įšalo srityse gausu ežerų, pelkių, upių, susiformuoja pingai.
Šaltiniai
- Geografijos žodynas, 1972 m.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amžinasis įšalas, Kas yra Amžinasis įšalas? Ką reiškia Amžinasis įšalas?
Amzinasis įsalas arba daugiametis įsalas virsutinio Zemes plutos sluoksnio busena trunkanti be pertraukos nuo dveju iki daugelio tukstanciu metu kai jo temperatura ne aukstesne kaip 0 C ir sluoksnyje yra ledo Amzinasis įsalas uzima apie ketvirtį Zemes pavirsiaus Tokios busenos dirvozemio ir uolienu sluoksnis vadinamas daugiamete kriolitozona jame vykstantys procesai kriogeneze Amzinojo įsalo sluoksnio storis buna nuo keliu iki 1500 metru Paprastai įsalo sluoksnis prasideda po kriolitozonos sluoksniu kurio temperatura tarpais aukstesne o tarpais zemesne uz 0 C trumpalaikio arba sezoninio įsalimo ir atitirpimo sluoksnis Zemiau esantis amzino įsalo sluoksnis susidarytas is 2 daliu virsuje yra 6 8 m storio svyruojanciu neigiamu temperaturu sluoksnis kurį skaido gilus salcio plysiai vasara į juos sunkiasi vanduo uzsaldamas virsta ledo pleistais ir platina plysius Po juo yra pastoviu neigiamu temperaturu sluoksnis kriogeniniai procesai jame nevyksta Daugybe ezeru amzino įsalo srityjeAliaskoje kasamas įsalas Pagrindine salyga amzinajam įsalui susidaryti yra neigiama Zemes pavirsiaus vidutine metine temperatura Taciau jis laikosi ir kai kuriose sausumos ar selfo pavirsiaus vietose kur metine temperatura yra teigiama ten daugiametis įsalas nykstantis senojo saltesnio klimato reliktas Vandens telkiniai atsildo po jais esantį įsalo sluoksnį ir jame susidaro spragos Ziema pro tas spragas kyla pozeminis vanduo slegiamas gilumoje besipleciancio įsalo issiverzes į pavirsiu jis uzsala ir sudaro antledzius Didziausius plotus amzinasis įsalas uzima salto zemyninio klimato srityse kur plona sniego danga netrukdo skverbtis salciui gilyn o per trumpa vasara įsalas nespeja atitirpti Apima beveik visa Azijos siaure Sibira Mongolija didele Siaures Amerikos dalį Grenlandija Kanados siaure Aliaska Rytu Europos siaurinius pakrascius Storiausias įsalo sluoksnis yra zemynu gilumoje kur vyrauja itin zemos temperaturos juru pakrantese juru plonesnis Azijoje įsalo pietine riba eina mazdaug ties 60 s pl toliau į pietus Mongolijoje iki 44 lygiagretes pasitaiko pavieniu įsalo salu Siaures Amerikoje amzino įsalo salu pietine riba siekia 42 lygiagrete Pietu pusrutulyje įsalas isplites Antarktidoje Lietuvoje amzinasis įsalas buvo pleistoceno ledynmeciu prie ledyno pakrascio Įsalo pozymiu randama upiu terasu nuogulose bei ledynmecio neledyninese upinese ir ezerinese nuogulose Del daugiamecio įsalo sudetinga atlikti zemes darbus tiesti kelius statyti pastatus vystyti zemes ukį Amzinojo įsalo srityse vamzdziai klojami virs zemes pastatai statomi ant poliu Del amzinojo įsalo vanduo sunkiai geriasi į zeme todel įsalo srityse gausu ezeru pelkiu upiu susiformuoja pingai SaltiniaiGeografijos zodynas 1972 m Visuotine lietuviu enciklopedija IV t