Šiaurės Norvegija norv Nord Norge Nord Noreg viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių Kaip ir kitos Norvegijos žemės
Norvegijos Laplandija

Šiaurės Norvegija (norv. Nord-Norge / Nord-Noreg) − viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Kartu Šiaurės Norvegija sudaro didelę dalį Laplandijos kultūrinio regiono (todėl dar vadinamas Norvegijos Laplandija).
Norvegijos istorinis regionas Nord-Norge / Nord-Noreg | |
---|---|
Šalis | Šiaurinė Norvegija |
Tautos | norvegai, samiai |
Miestai | Mo i Rana, Budė, Narvikas, Harstadas, Trumsė, Alta |
Šiaurės Norvegija, Triondelagas, , , Rytų Norvegija, |
Šiaurėje jį riboja Norvegijos jūra, pietuose – Triondelagas, Švedijos-Suomijos Norlandas.
Administracinis padalinimas
Šiaurės Norvegijos plotas 112951 km², o gyventojų − 462908 (2002). Administraciškai Šiaurės Norvegiją sudaro 2 apskritys:
- Nordlandas;
- .
Geografija
Šiaurės Norvegija – kalnuotas, retai gyvenamas šiaurės kraštas, gausiai išvagotas fiordų. Jam priklauso daugybė salų Norvegijos jūroje. Regioną sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai:
- (senovės Halogalandas) – piečiausia Šiaurės Norvegijos dalis, esanti piečiau poliaračio. Šiaurėje jį uždaro kalnynas, skiriantis nuo ;
- – šiaurinė žemė į šiaurę nuo Saltfjeleto;
- – žemyninė dalis į šiaurę nuo Salteno;
- Lofotenas – siauras ir ilgas pusiasalis į vakarus nuo Ofoteno, išsikišęs toli į vakarus;
- Vesterolenas – salynas į šiaurę nuo Lofoteno;
- Tromsas – sutampa su buvusia Tromso apskritimi. Yra į šiaurės rytus nuo Ofoteno;
- Finmarkas – sutampa su buvusia Finmarko apskritimi. Yra į rytus nuo Tromso;
Istorija
Pirmoji žinoma krašto kultūra buvo Komsos kultūra (maždaug VIII tūkst. pr. m. e.), kurios gyventojai paskutiniaisiais tūkst. pr. m. e. paliko piešinius olose. Manoma, kad šios kultūros kūrėjai buvo senųjų krašto gyventojų samių protėviai, nors samių buvimas regione atsekamas tik iki II tūkst. pr. m. e.
II–III a. į pietines regiono pakrantes kėlėsi germanai, kurie prekiavo su vietiniais samiais. Tikriausiai vyravo mišrios santuokos. Taip formavosi germanų vyraujamas regionas Halogalandas. IX–X a. asmenybės iš šio krašto Otaras iš Halogalando, Toriras Šuo ir kiti pagarsėjo vikingų pasaulyje kaip keliautojai ir dydvyriai. Šis šiaurietiškas kraštas ilgai priešinosi norvegų (kilusių iš Rytų Norvegijos) ekspansijai, tačiau 872 m. galiausiai įjungtas į karalystę. Tai sumažino regiono reikšmę, kadangi politiniai ir kultūriniai Norvegijos centrai buvo gerokai toliau pietuose.
Iš pradžių regionas paskirtas valdyti Ladės jarlams, o XI a. viduryje perėjo tiesiogiai Norvegijos karūnai. Administraciškai didžiąją dalį teritorijos sudarė Halogalando provincija (norv. Håløygjafylke), nepavaldi nė vienam iš keturių , o Finmarkas traktuotas kaip „duoklinė šalis“ (norv. skattland), kaip ir Grenlandija, Islandija, Hebridai ir pan.
XI–XII a. vyko krašto kristianizacija (priimta vakarų krikščionybė), statomos bažnyčios. Tuometinė Norvegija netiesiogiai kontroliavo didžiules samių teritorijas į šiaurę nuo Svealando (t. y. istorinį Norlandą): jas dalijosi su rytuose ir suomių kolonistais () pietuose. Dėl to susikirto Norvegijos interesai su Naugardo respublika (kuri savo ruožtu valdė Kareliją). XIV a. vid. sudarytos keletas sutarčių su Naugardu dėl sienų, bet galutinai karai su šia respublika baigėsi tik XV a. pabaigoje. Nuo tada Norvegijos rytinė siena su Rusija nusistovėjo.
Iki XVII a. Šiaurės Norvegijos ekonomika buvo paremta džiovintų menkių prekyba. Tačiau vėliau dėl įvairių priežasčių krašto ūkis menko, gyventojų mažėjo. XVII a. Norvegija galutinai neteko didelių teritorijų, kurios perėjo Švedijai (tarp jų – Jemtlandas). Mažėjant vyriausybės dėmesiui kraštui, čia kėlėsi Rusijos kolonistai (pomorai), vėliau – suomių kolonistai. Tai suformavo didelė etninė krašto įvairovė.
Norvegijai atgavus nepriklausomybę 1905 m., stiprėjo norvegiškasis nacionalizmas, dėl kurio Šiaurės Norvegijoje uždraustas oficialus vietinių kalbų naudojimas. Kraštas stipriai nukentėjo per II Pasaulinį karą.
Per XX a. II pusę vyko strateginis Šiaurės Norvegijos atstatymas, remiant krašto ekonomiką. Nepaisant to, dėl migracijų į pietus ir kitų priežasčių regiono gyventojų skaičius ir ūkis auga palyginus lėtai. Nuo XX a. 8 deš. paaštrėjo samių problema, stiprėjo samių etninis sąmoningumas. Samių kalbos pradėtos mokyti mokyklose, 1989 m. įsteigtas .
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Norvegijos Laplandija, Kas yra Norvegijos Laplandija? Ką reiškia Norvegijos Laplandija?
Siaures Norvegija norv Nord Norge Nord Noreg viena is penkiu tradiciniu Norvegijos zemiu Kaip ir kitos Norvegijos zemes ji neturi administracines funkcijos o yra istorinis kulturinis regionas Kartu Siaures Norvegija sudaro didele dalį Laplandijos kulturinio regiono todel dar vadinamas Norvegijos Laplandija Norvegijos istorinis regionas Nord Norge Nord NoregSalis Siaurine NorvegijaTautos norvegai samiaiMiestai Mo i Rana Bude Narvikas Harstadas Trumse AltaSiaures Norvegija Triondelagas Rytu Norvegija Siaureje jį riboja Norvegijos jura pietuose Triondelagas Svedijos Suomijos Norlandas Administracinis padalinimasSiaures Norvegijos plotas 112951 km o gyventoju 462908 2002 Administraciskai Siaures Norvegija sudaro 2 apskritys Nordlandas GeografijaSiaures Norvegija kalnuotas retai gyvenamas siaures krastas gausiai isvagotas fiordu Jam priklauso daugybe salu Norvegijos juroje Regiona sudaro sie geografiniai kulturiniai regionai senoves Halogalandas pieciausia Siaures Norvegijos dalis esanti pieciau poliaracio Siaureje jį uzdaro kalnynas skiriantis nuo siaurine zeme į siaure nuo Saltfjeleto zemynine dalis į siaure nuo Salteno Lofotenas siauras ir ilgas pusiasalis į vakarus nuo Ofoteno issikises toli į vakarus Vesterolenas salynas į siaure nuo Lofoteno Tromsas sutampa su buvusia Tromso apskritimi Yra į siaures rytus nuo Ofoteno Finmarkas sutampa su buvusia Finmarko apskritimi Yra į rytus nuo Tromso IstorijaPirmoji zinoma krasto kultura buvo Komsos kultura mazdaug VIII tukst pr m e kurios gyventojai paskutiniaisiais tukst pr m e paliko piesinius olose Manoma kad sios kulturos kurejai buvo senuju krasto gyventoju samiu proteviai nors samiu buvimas regione atsekamas tik iki II tukst pr m e II III a į pietines regiono pakrantes kelesi germanai kurie prekiavo su vietiniais samiais Tikriausiai vyravo misrios santuokos Taip formavosi germanu vyraujamas regionas Halogalandas IX X a asmenybes is sio krasto Otaras is Halogalando Toriras Suo ir kiti pagarsejo vikingu pasaulyje kaip keliautojai ir dydvyriai Sis siaurietiskas krastas ilgai priesinosi norvegu kilusiu is Rytu Norvegijos ekspansijai taciau 872 m galiausiai įjungtas į karalyste Tai sumazino regiono reiksme kadangi politiniai ir kulturiniai Norvegijos centrai buvo gerokai toliau pietuose Is pradziu regionas paskirtas valdyti Lades jarlams o XI a viduryje perejo tiesiogiai Norvegijos karunai Administraciskai didziaja dalį teritorijos sudare Halogalando provincija norv Haloygjafylke nepavaldi ne vienam is keturiu o Finmarkas traktuotas kaip duokline salis norv skattland kaip ir Grenlandija Islandija Hebridai ir pan XI XII a vyko krasto kristianizacija priimta vakaru krikscionybe statomos baznycios Tuometine Norvegija netiesiogiai kontroliavo didziules samiu teritorijas į siaure nuo Svealando t y istorinį Norlanda jas dalijosi su rytuose ir suomiu kolonistais pietuose Del to susikirto Norvegijos interesai su Naugardo respublika kuri savo ruoztu valde Karelija XIV a vid sudarytos keletas sutarciu su Naugardu del sienu bet galutinai karai su sia respublika baigesi tik XV a pabaigoje Nuo tada Norvegijos rytine siena su Rusija nusistovejo Iki XVII a Siaures Norvegijos ekonomika buvo paremta dziovintu menkiu prekyba Taciau veliau del įvairiu priezasciu krasto ukis menko gyventoju mazejo XVII a Norvegija galutinai neteko dideliu teritoriju kurios perejo Svedijai tarp ju Jemtlandas Mazejant vyriausybes demesiui krastui cia kelesi Rusijos kolonistai pomorai veliau suomiu kolonistai Tai suformavo didele etnine krasto įvairove Norvegijai atgavus nepriklausomybe 1905 m stiprejo norvegiskasis nacionalizmas del kurio Siaures Norvegijoje uzdraustas oficialus vietiniu kalbu naudojimas Krastas stipriai nukentejo per II Pasaulinį kara Per XX a II puse vyko strateginis Siaures Norvegijos atstatymas remiant krasto ekonomika Nepaisant to del migraciju į pietus ir kitu priezasciu regiono gyventoju skaicius ir ukis auga palyginus letai Nuo XX a 8 des paastrejo samiu problema stiprejo samiu etninis samoningumas Samiu kalbos pradetos mokyti mokyklose 1989 m įsteigtas NuorodosNorvegijos zemes