Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazimieras BūgaGimė 1879 m lapkričio 6 d Pažiegė Zarasų apskritisMirė 1924 m gruodžio 2 d 45 metai KaraliaučiusPalaidota
Kazimieras Būga
| Kazimieras Būga | |
|---|---|
| Gimė | 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegė, Zarasų apskritis |
| Mirė | 1924 m. gruodžio 2 d. (45 metai) Karaliaučius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Kazimieras Būga |
| Motina | Grasilda Mekuškaitė-Būgienė |
| Sutuoktinis (-ė) | J. Stankūnaitė-Būgienė |
| Vaikai | Gražina Būgaitė, Gintautas Būga |
| Veikla | kalbininkas, profesorius |
| Alma mater | 1912 m. Peterburgo universitetas |
| Vikiteka | Kazimieras Būga |
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Biografija
Gimė valstiečių šeimoje. Mokėsi pas kaimo daraktorių, 1890–1891 m. Dusetų valsčiaus mokykloje, kitą žiemą tęsė mokslus Zarasuose. Po to tėvai jį nuvežė į Peterburgą, kur gyveno jo pusbrolis.
1897 m. baigė keturklasę Šv. Kotrynos mokyklą ir, vykdydamas tėvų valią, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, bet po metų iš jos pasitraukė, todėl neteko namų paramos. Nuo 1898 m. rudens pradėjo savarankišką gyvenimą. Vertėsi pamokomis, 1899–1903 m. dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Mokydamasis Peterburge, susipažino su žymiu lietuvių kalbininku prof. Kazimieru Jauniumi, nuo 1903 m. tapo jo moksliniu sekretoriumi.
Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros. Studijuodamas universitete išleido pirmą stambų veikalą „Aistiškai studijai“, parašė vertingų mokslo darbų. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje jam įteiktas aukso medalis. Baigęs universitetą 1912 m., liko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitete. 1916 m. paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu. 1917–1919 m. Permės, 1919–1920 m. Tomsko universiteto profesorius.
1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje. Nuo 1920 m. ėmė organizuoti Lietuvių kalbos žodyno leidimą. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams. 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. K. Būga buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių žodyno kartoteką. Redagavo Antano Juškos žodyną.
1924 m. birželio mėn. gavęs atostogų, išvyko į Aukštadvarį tyrinėti to krašto dzūkų tarmės ribos. Rinkdamas medžiagą persišaldė, susirgo, kaip iš pradžių manyta, gripu. Liga persimetė į smegenis. Sveikata negerėjo ir pervežus į Kauną. Po aštuonių dienų ligonis buvo pervežtas į Karaliaučių. Profesoriui nustatytas smegenų gripas.[reikalingas šaltinis]Lapkričio 25 d. jis buvo paralyžiuotas, o naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją mirė. Gruodžio 5 d. greituoju traukiniu K. Būgos kūną į Kauną parvežė jo senas globėjas ir bičiulis prof. Eduardas Volteris. Gruodžio 6 d. Kazimieras Būga iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo. Kai sovietmečiu miesto centre kapinės buvo panaikintos, palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
Darbai
K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys. Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę. Yra paskelbęs daug etimologijų (žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs lietuvių kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą.
Kalbininkas atstatė tikrąsias lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Daug yra davęs lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, kirčiavimo studijoms.
Daug nusipelnė lietuvių bendrinės kalbos ugdymui. Rūpinosi praktiniais rašomosios kalbos tobulinimo reikalais. Parašė ne vieną darbą apie rašybos suvienodinimą („Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“). Kalbininkas įrodė ne vieno žodžio lietuvišką kilmę, kai jie buvo paskelbti svetimybėmis (boba, labas, liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios).
K. Būga nesidomėjo turbūt tik lietuvių kalbos sintaksės klausimais. Savo žodyno įvade jis rašė: „Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai nemano mokytis jų iš žodyno“. K. Būga – vienas iškilausių to meto lituanistų.
Bendravo su Janiu Endzelynu, Janu Boduenu de Kurtenė, , , Reinholdu Trautmanu, palaikė ryšius su dauguma žymių XX a. pirmosios pusės baltistų, populiarino lietuvių kalbą tarp kalbininkų nelietuvių.
Kūriniai
- Apie lietuvių asmens vardus
- Lituanica
- Visi senieji lietuvių santykiai su germanais
Atminimo įamžinimas
- 1933 m. Kipro Petrausko gatvė Kauno Naujamiestyje pervadinta K. Būgos vardu.
- 1934 m. spalio 4 d. Dusetų mokyklai suteiktas K. Būgos vardas.
- 1973 m. Pažiegėje įkurtas memorialinis muziejus.
- 1977 m. prie namo Kaune, kuriame gyveno (J. Jablonskio g. 6, Maironio gimnazijos kiemas) atidengta memorialinė lenta. 2005 m. rugpjūčio mėn. atidengta nauja lenta.
- 1979 m. pažymint prof. K. Būgos 100-ąsias metines pastatytas liaudies meistro Vytauto Ulevičiaus skulptūrinis stulpas su rodykle, rodančia kelią į kalbininko gimtinę.
- 1979 m. sukurtas medalis (dail. Petras Repšys).
- 1985 m. Dusetų Nepriklausomybės aikštėje atidengtas paminklas-biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. Romas Vyšniauskas).
- 1989 m. lapkričio mėn. minint 110-ąsias kalbininko gimimo metines, Pažiegėje, Būgų sodyboje, pastatytas liaudies meistro J. Veržos simbolinis kryžius.
- 1994 m. įsteigta Kazimiero Būgos premija.
- 1994 m. Dusetų bibliotekai suteiktas prof. K. Būgos vardas.
- 2004 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Šaltiniai
- „Kazimieras Būga“. alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-11-25.
- Zigmas Zinkevičius. Kazimieras Būga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 296-297
- Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1, p. 127.
- http://www.muziejai.lt/zarasai/bugos_mem_muz.htm
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=B%DBGA%20KAZIMIERAS[neveikianti nuoroda]
- Mūsų tautos pasididžiavimas Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=751&parent_id=161
Nuorodos
Vikicitatos
- K. Būgos namas-muziejus Zarasų rajone Archyvuota kopija 2008-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- K.Būga: Vietų vardai – istorijos šaltinis
- Knygoje – Būgų giminės likimas // XXI amžius, 2003-04-30, Nr. 33 (1137) Archyvuota kopija 2005-02-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Būga, Kas yra Kazimieras Būga? Ką reiškia Kazimieras Būga?
Kazimieras BugaGime 1879 m lapkricio 6 d Paziege Zarasu apskritisMire 1924 m gruodzio 2 d 45 metai KaraliauciusPalaidotas a Petrasiunu kapineseTevas Kazimieras BugaMotina Grasilda Mekuskaite BugieneSutuoktinis e J Stankunaite BugieneVaikai Grazina Bugaite Gintautas BugaVeikla kalbininkas profesoriusAlma mater 1912 m Peterburgo universitetasVikiteka Kazimieras Buga Kazimieras Buga 1879 m lapkricio 6 d Paziegeje Zarasu apskritis 1924 m gruodzio 2 d Karaliauciuje Lietuvos kalbininkas vienas zymiausiu lietuviu kalbos tyrinetoju profesorius BiografijaGime valstieciu seimoje Mokesi pas kaimo daraktoriu 1890 1891 m Dusetu valsciaus mokykloje kita ziema tese mokslus Zarasuose Po to tevai jį nuveze į Peterburga kur gyveno jo pusbrolis 1897 m baige keturklase Sv Kotrynos mokykla ir vykdydamas tevu valia tais paciais metais įstojo į Peterburgo dvasine akademija bet po metu is jos pasitrauke todel neteko namu paramos Nuo 1898 m rudens pradejo savarankiska gyvenima Vertesi pamokomis 1899 1903 m dirbo meteorologijos observatorijoje dalyvavo Peterburgo lietuviu veikloje Mokydamasis Peterburge susipazino su zymiu lietuviu kalbininku prof Kazimieru Jauniumi nuo 1903 m tapo jo moksliniu sekretoriumi Globojamas Peterburgo lietuviu kunigu ir rusu mokslininku 1905 m įstojo į Peterburgo universiteta studijuoti kalbotyros Studijuodamas universitete isleido pirma stambu veikala Aistiskai studijai parase vertingu mokslo darbu Uz darba apie slavu skolinius lietuviu kalboje jam įteiktas aukso medalis Baiges universiteta 1912 m liko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesurai 1914 m tobulinosi Karaliauciaus universitete 1916 m paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu 1917 1919 m Permes 1919 1920 m Tomsko universiteto profesorius 1920 m grįzo į Lietuva 1920 m dirbo Lietuvos svietimo ministerijoje Nuo 1920 m eme organizuoti Lietuviu kalbos zodyno leidima Nuo 1922 m Lietuvos universiteto profesorius Deste beveik visus kalbotyros dalykus renge vadovelius studentams 1924 m isleido pirmajį Lietuviu kalbos zodyno sasiuvinį antrasis jo parengtas sasiuvinis isejo po K Bugos mirties K Buga buvo sukaupes apie 617 000 lapeliu zodyno kartoteka Redagavo Antano Juskos zodyna 1924 m birzelio men gaves atostogu isvyko į Aukstadvarį tyrineti to krasto dzuku tarmes ribos Rinkdamas medziaga persisalde susirgo kaip is pradziu manyta gripu Liga persimete į smegenis Sveikata negerejo ir pervezus į Kauna Po astuoniu dienu ligonis buvo perveztas į Karaliauciu Profesoriui nustatytas smegenu gripas reikalingas saltinis Lapkricio 25 d jis buvo paralyziuotas o naktį is gruodzio 1 osios į 2 aja mire Gruodzio 5 d greituoju traukiniu K Bugos kuna į Kauna parveze jo senas globejas ir biciulis prof Eduardas Volteris Gruodzio 6 d Kazimieras Buga iskilmingai palaidotas Kauno kapinese netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo Kai sovietmeciu miesto centre kapines buvo panaikintos palaikai perkelti į Petrasiunu kapines DarbaiAkademinis lietuviu kalbos zodynas pradetas rengti K Bugos K Bugos veikaluose nagrinejamos beveik visos lietuviu kalbos mokslo sritys Jis tyrinejo lietuviu kalbos kirciavima įvairiu garsu atsiradimo kelius istorine ju raida Isaiskino daugelio lietuvisku zodziu kilme Yra paskelbes daug etimologiju zodziu kilmes aiskinimu nusvietes lietuviu kalbos skoliniu kilme lietuvisku asmenvardziu daryba Kalbininkas atstate tikrasias lietuviskas Lietuvos didziuju kunigaiksciu vardu formas Daug yra daves lietuviu kalbos fonetines strukturos gramatines sandaros kirciavimo studijoms Daug nusipelne lietuviu bendrines kalbos ugdymui Rupinosi praktiniais rasomosios kalbos tobulinimo reikalais Parase ne viena darba apie rasybos suvienodinima Genys margas o lietuviska rasyba dar margesne Kalbininkas įrode ne vieno zodzio lietuviska kilme kai jie buvo paskelbti svetimybemis boba labas liaudis riba kudikis skriauda marios K Buga nesidomejo turbut tik lietuviu kalbos sintakses klausimais Savo zodyno įvade jis rase Skiriamuju zenklu delioti as nemoku todel skaitytojas lai nemano mokytis ju is zodyno K Buga vienas iskilausiu to meto lituanistu Bendravo su Janiu Endzelynu Janu Boduenu de Kurtene Reinholdu Trautmanu palaike rysius su dauguma zymiu XX a pirmosios puses baltistu populiarino lietuviu kalba tarp kalbininku nelietuviu KuriniaiApie lietuviu asmens vardus Lituanica Visi senieji lietuviu santykiai su germanaisAtminimo įamzinimas1933 m Kipro Petrausko gatve Kauno Naujamiestyje pervadinta K Bugos vardu 1934 m spalio 4 d Dusetu mokyklai suteiktas K Bugos vardas 1973 m Paziegeje įkurtas memorialinis muziejus 1977 m prie namo Kaune kuriame gyveno J Jablonskio g 6 Maironio gimnazijos kiemas atidengta memorialine lenta 2005 m rugpjucio men atidengta nauja lenta 1979 m pazymint prof K Bugos 100 asias metines pastatytas liaudies meistro Vytauto Uleviciaus skulpturinis stulpas su rodykle rodancia kelia į kalbininko gimtine 1979 m sukurtas medalis dail Petras Repsys 1985 m Dusetu Nepriklausomybes aiksteje atidengtas paminklas biustas skulpt Bronius Vysniauskas archit Romas Vysniauskas 1989 m lapkricio men minint 110 asias kalbininko gimimo metines Paziegeje Bugu sodyboje pastatytas liaudies meistro J Verzos simbolinis kryzius 1994 m įsteigta Kazimiero Bugos premija 1994 m Dusetu bibliotekai suteiktas prof K Bugos vardas 2004 m isleistas pasto zenklas dail Ausrele Ratkeviciene Saltiniai Kazimieras Buga alkas lt Nuoroda tikrinta 2023 11 25 Zigmas Zinkevicius Kazimieras Buga Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 296 297 Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Kaunas Krastotvarka 1999 ISBN 9986 892 34 1 p 127 http www muziejai lt zarasai bugos mem muz htm http atminimas kvb lt asmenvardis php asm B DBGA 20KAZIMIERAS neveikianti nuoroda Musu tautos pasididziavimas Archyvuota kopija 2007 12 23 is Wayback Machine projekto http www post lt katalogas item details php3 item id 751 amp parent id 161NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Kazimieras Buga K Bugos namas muziejus Zarasu rajone Archyvuota kopija 2008 06 19 is Wayback Machine projekto K Buga Vietu vardai istorijos saltinis Knygoje Bugu gimines likimas XXI amzius 2003 04 30 Nr 33 1137 Archyvuota kopija 2005 02 20 is Wayback Machine projekto